Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės I. T. (Ž.) ieškinio atsakovei antstolei B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliantė atskirajame skunde nurodė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrindė, nenurodė konkrečių tokio prašymo motyvų ar išimtinių aplinkybių. Atskirajame skunde apeliantė išdėstė savo poziciją ir nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad būtinas žodinis skundo nagrinėjimas, dėl to atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 336 straipsnio 1 dalyje.

6. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė numato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 straipsnyje bei 28 straipsnyje. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, jog keliami reikalavimai yra šeimos skyrybų bylos pasekmės, be to, byla yra dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimai patenka į CPK 27 straipsnio 1 punkte numatytos bendrosios taisyklės išimtis. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirojo skundo argumentas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

9. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus antras skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus trečias skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus ketvirtas skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus penktas skirsnis). Materialiojoje teisėje įtvirtinta daug platesnių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, pavyzdžiui: ginčai dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK trečiosios knygos VIII skyrius), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis), dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 ir kt. straipsniai). Taigi, civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis.

10. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš antstolės atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų. Ieškovės ieškiniu iš esmės keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai nėra priskirtini šeimos teisiniams santykiams.

11. Nors apeliantė nurodo, kad byla yra dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškovės ieškiniu reiškiami reikalavimai ne tik dėl neturtinės, bet ir dėl turtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 59 378 Eur turtinės žalos atlyginimo yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, ieškovės ieškinio teismingumą apygardos teismui lemia reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dydis.

12. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį; jeigu byla neteisminga tam teismui, nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis. Skundžiamoje nutartyje ieškovei nurodytas teismas, į kurį ieškovė turi kreiptis (Klaipėdos apygardos teismas). Apeliantės nurodomi argumentai, kad ieškinyje buvo prašymas perduoti bylą teismingam teismui, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

13. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinys neteismingais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.