- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-201-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00017-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. nuteistas Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013 m. balandžio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, už tai, kad 2007 m. kovo 22 d., 09.50 val., šviesiuoju paros metu (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi į (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio greitis buvo apie 80 km/h, važiuodamas šiomis sąlygomis, 67,2 kilometre pažeisdamas Latvijos Respublikos Ministrų kabineto 2004 m. birželio 29 d. nuostatų Nr. 571 ,,Kelių eismo taisyklės“ reikalavimus, neįsitikinęs, kad kelias yra saugus ir kad nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, be įspėjamojo signalo įvykdė manevrą, tai yra įvažiavo į priešingą kelio juostą, kuria kryptimi į (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, Latvijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J., ir kurio keleivė buvo S. L. Tokiu būdu V. G. sukėlė pavojingą situaciją priešinga kryptimi važiavusiam vairuotojui, dėl ko susidūrė ,,(duomenys neskelbtini)“ važiavimo juostoje V. G. vairuojamas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe ,,K.“ (duomenys neskelbtini) ir J. J. vairuojamas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl susidūrimo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. J. mirė dėl patirtų kūno sužalojimų. S. L. patyrė kūno sužalojimų, kurie priskiriami prie sunkių kūno sužalojimų. 2014 m. kovo 24 d. Ogrės rajono teismo nuosprendžiu iš V. G. S. J. naudai priteista 9826,96 eurai žalos, 853,72 eurai už teisinę pagalbą suteiktą nukentėjusiai S. J. baudžiamojo proceso metu, 5760 eurai žalos kompensacija nukentėjusiajai S. L., 213,43 eurai už teisinę pagalbą nukentėjusiai S. L. baudžiamojo proceso metu, 38 eurai procesinių išlaidų Valstybės naudai. Rygos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendis dalyje dėl V. G. bausmės už Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, dėl moralinės žalos kompensacijos iš V. G. išieškojimo S. J. ir S. L. naudai panaikintas. V. G. už Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistas, taikant Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 49¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Nenustatyta neturtinės žalos kompensacijos S. J. ir S. L. naudai. Iš V. G. priteista turtinės žalos kompensacija 626,28 eurai nukentėjusiai S. L. už advokato suteiktą pagalbą baudžiamajame procese. Latvijos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarimu V. G. ir jo advokato J. M. kasaciniai skundai atmesti, Rygos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
Latvijos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, prašė spręsti Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio, priimto V. G. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu V. G. nustatyta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų nusikaltimų požymius (kelių eismo taisyklių ir transporto priemonių naudojimo reikalavimų pažeidimas), už kurio padarymą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų, 5 dalyje – laisvės atėmimas iki aštuonių metų. Tuo pagrindu minėtą nuosprendį pripažino ir priėmė sprendimą vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. V. G., nuteistam Ogrės rajono teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, nustatytas veikas ir paskirtą bausmę suderino su BK 281 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir paliko paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Bausmės pradžią nuteistajam nutarta skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui.
Skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį, kuria pripažintas Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendis V. G. atžvilgiu ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba vadovaujantis įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsniu paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje numatytos galimybės nepripažinti kitos Europos Sąjungos narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmė pagrindo, kai sprendimo vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo (2007 m. kovo 22 d.) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2014 m. kovo 24 d.) praėjo labai ilgas laiko tarpas, todėl tokiu proceso vilkinimu buvo pažeistos nuteistojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad praėjus beveik 11 metų nuo nusikaltimo padarymo pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą.Skunde taip pat pabrėžiama, kad apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo klausimas negali būti sprendžiamas dėl senaties. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl nuosprendžio vykdymo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas dėl senaties. Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Latvijos Respublikos federalinės teisingumo ministerija prašė spręsti Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 23 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis V. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės V. G. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta veika, dėl kurios jis nuteistas pagal Latvijos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013 m. balandžio 1 d.), – atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 ir 5 dalis. Teismas tinkamai nustatytą veiką ir paskirtą bausmę suderino su BK 281 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir paliko paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams, nustatant bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismas turėjo įvertinti nepagrįstai ilgą nuteistojo baudžiamąjį persekiojimą, kai procesas pirmos instancijos teisme užtruko 7 metus, ir tuo pagrindu atsisakyti pripažinti Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo nuosprendį dėl nuteistojo teisių pažeidimo, pažymima, kad šio aplinkybės dėl nepagrįstai ilgos proceso trukmės buvo įvertintos aukštesnės instancijos Latvijos Respublikos teismo. Kaip matyti iš bylos duomenų Rygos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu buvo panaikinta 2014 m. kovo 24 d. Ogrės teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. paskirtos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir ši bausmė buvo sumažinta paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Atmestinas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad yra suėjęs senaties terminas nuosprendžio vykdymui pagal BK 95 straipsnį. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties skaičiavimą numato BK 96 straipsnio nuostatos, tuo tarpu BK 95 straipsnis numato senaties skaičiavimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis V. G. atžvilgiu yra jau priimtas Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 23 d. ir įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d., todėl BK 95 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Remiantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šiuo atveju V. G. buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-30, todėl senaties terminas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymui nėra suėjęs.
Dėl skunde nurodyto prašymo skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalį, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą ir suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) negalima. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam V. G. Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.