Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės nuosprendį Lietuvos Respublikoje, O. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo prašymą bei dokumentus dėl Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio priimto O. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. balandžio 26 d. gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųsti iš Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo prašymas bei dokumentai dėl Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje O. S. atžvilgiu.

O. S. nuteistas 2020 m. birželio 18 d. Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Čekijos baudžiamojo kodekso (toliau – Čekijos BK) 173 straipsnio 3 dalį, panaudojant Čekijos BK 58 straipsnio 4 dalį, paskiriant 6 (šešių) metų (2 370 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Čekijos BK 56 straipsnio 2 dalies a) punktu paskiriant kaltinamajam atlikti bausmę į vidutinio režimo tipo kalėjimą. Vadovaujantis Čekijos BK 80 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kaltinamajam paskirta 10 (dešimties) metų laikotarpio deportacijos bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis 702 dienos iki 2020 m. lapkričio 19 d. (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu prokuroras E. Š. nurodė, kad nuosprendis negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje pagal tai, kas pateikta byloje. Nuosprendyje pasisakoma, kad būtent Čekijos Respublikos baudžiamajam kodekse 173 straipsnio 1 punkto, 2 punkto, a papunkčio, b papunkčio ir 3 punkto nuostatos buvo pažeistos darant nusikalstamą veiką. Byloje yra vertimas Čekijos baudžiamojo kodekso iš kurio matyti, kad Čekijos BK 173 straipsnio 1 punktas, tai panaudojimas fizinio smurto, turint tikslą užvaldyti svetimą turtą. Čekijos BK 173 straipsnio 2 punkto a papunktis, kada veika padaryta, kaip grupės nario, Čekijos BK 173 straipsnio 2 punkto b papunktis, kai veika padaryta, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Čekijos BK 173 straipsnio 3 punktas, kada padaryta nusikalstama veika su didelės apimties žala. Iš esmės nusikalstama grupė ir turtinė žala atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos BK) 180 straipsnio 3 dalį, taip pat Lietuvos BK 180 straipsnio 1 dalį, kurios numato, kad buvo padarytas fizinis smurtas, kai padarytas sunkus arba apysunkis kūno sužalojimas. Taip pat pasisakyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarymo metu padarytas sunkus kūno sužalojimas, tai veika kvalifikuojamas pagal Lietuvos BK 180 straipsnio atitinkamą dalį, bei BK 135 straipsnio atitinkama dalis priklausomai nuo to, kokios yra kvalifikuojančios aplinkybės. Kaip matome iš Čekijos nuosprendžio ten buvo išvardintos tos straipsnio nuostatos, tačiau O. S. buvo nuteistas pagal Čekijos BK 173 straipsnio 3 punktą. Matosi, kad pagal Čekijos BK sunkus sveikatos sutrikdymas tame pačiame BK 173 straipsnio 2 punkto b papunktyje. Pagal Lietuvos respublikos sveikatos masto nustatymo taisykles, dėl nusikalstamos veikos, kai asmuo prarado bendrą arba profesinį nedarbingumą 30 proc. ir daugiau, tai suteikiama trečia grupė. Čekijos nuosprendyje pasisakyta, kad nukentėjusiajai pardavėjai buvo suteikta trečia grupė, dėl patirto streso ir išsivysčiusių pasekmių. Perkvalifikuojant veiką mes turėtume kvalifikuoti į Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuris numato sunkų kūno sužalojimą, esant savanaudiškoms paskatoms. Taigi, kvalifikuojant į Lietuvos BK turime kvalifikuoti pagal 2 straipsnius, tai išeitų, kad būtų sunkinama nuteistojo padėtis, nes O. S. nėra nuteistas dėl sunkaus kūno sužalojimo. Įvertinus tas aplinkybes, prašo Č. R. prašymo netenkinti, kadangi Lietuvoje sunkintų O. S. padėtį, kvalifikuojant padarytą veiką Čekijoje į Lietuvos BK straipsnius.

Teismo posėdžio metu O. S. gynėja advokatė L. B. prašė nepripažinti ir nevykdyti Čekijos Respublikos 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji nurodė, kad O. S. padarė didelės vertės turto plėšimą organizuotoje grupėje, tai atitiktų Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalį. Sunkus sveikatos sutrikdymas Čekijos Respublikos teismo nuosprendžiu nebuvo kvalifikuotas. Kvalifikuojant pagal Lietuvos BK nusikalstama veika atitiktu du straipsnius. Kadangi tai sunkintų O. S. padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau ir – Pamatinis sprendimas) 4 straipsnio pagrindu Čekijos Respublika (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai šaliai) nuosprendį, kuriuo O. S. nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365⁵ straipsniu, Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas), ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio O. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl perkėlimo iš Čekijos Respublikos į Lietuvą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis O. S. nesutinka, jog likusią bausmės dalį jis atlikinėtų Lietuvos Respublikoje (b. l. 10-11), taip pat, liudijime nurodyta, kad nuosprendis ir liudijimas siunčiamas vykdančiajai valstybei (tai valstybė, kurioje šis asmuo gyvena ir kurios pilietis yra), kadangi išduodančioji institucija yra įsitikinusi, kad bausmės atlikimas vykdančioje valstybėje išpildys tikslą, kuris palengvins nuteisto asmens socialinę reabilitaciją. Nors nuteistasis O. S. informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje, raštu išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, jo nesutikimas nagrinėjamu atveju neužkerta kelio nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 3 straipsnis). Todėl klausimas dėl O. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje spręstinas.

O. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), pas motiną. Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo posėdžio metu savo parodyme nurodė, kad paskutiniu metu Lietuvoje gyveno pas draugus (duomenys neskelbtini), yra nevedęs. O. S. jokių socialinių ryšių Čekijoje neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, esant kurioms Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės O. S. atžvilgiu.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

O. S. Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad panaudojo smurtą prieš kitą ir betarpiškai grasino jėga, turėdami tikslą pasisavinti svetimą daiktą, šią nusikalstamą veiką atliko kaip organizuotas grupės narys, šiuo savo elgesiu sunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė didelės apimties žalą. Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo nustatyta, kad O. S. nusikalstama veika įvykdyta dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje bei pagrobtas didelės vertės turtas, t.y. pasisavinta 24 ,,Omega‘‘ prekinio ženklo laikrodžių už 2.165.980 Čekijos kronų, 18 prekinio ženklo ,,T. H.‘‘ laikrodžių už 1.356.080 Čekijos kronų, 16 prekinio ženklo ,,Breitling 1884‘‘ laikrodžių už 3.253.500 Čekijos kronų, 1 prekinio ženklo ,,Rado‘‘ laikrodį už 40.100 Čekijos kronų, viso padaryta žala už 6.950.660 Čekijos kronų, o šio elgesio pasekoje nukentėjusiajai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas, t.y. po 2018 m. gruodžio 17 d. parduotuvės apiplėšimo A. A. pasirodė potrauminis streso sutrikimas, ko pasekoje turėjo nedarbingumo lapelį, kuris tęsiasi nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki šiol ir jai buvo paskirtas trečios grupės invalidumas, t.y. tuo atliko nusikalstamą veiką plėšimą pagal Čekijos BK 173 straipsnio 1 dalį, 2 dalies punktą a), punktą b), 3 dalį ir O. S. nuteistas pagal Čekijos Respublikos 173 straipsnio 3 dalį. Be to ir Čekijos Respublikos pateiktame liudijime dėl nusikalstamos veikos pobūdžio bei teisinio kvalifikavimo ir taikytinos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas nuosprendis yra nurodyta nusikalstama veika plėšimas pagal Čekijos BK173 straipsnio 1 punktą, 2 punkto papunktį a), papunktį b), 3 punktą. Taip pat nurodyta, kad pagal jų Čekijos BK nuosprendis apimą vieną nusikalstamą veiką. Iš to darytina išvada, kad Čekijos Respublikos teismo bausmė O. S. buvo paskirta pagal Čekijos BK 173 straipsnio 3 dalį, tik dėl to, kad O. S. veiksmus apėmė šio straipsnio dalyje numatyta griežčiausia bausmė, t.y. laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki penkiolikos metų, nors pagal nusikalstamos veikos pobūdį ir teisinį kvalifikavimą O. S. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuojami, jog plėšimas yra įvykdytas kaip organizuotos grupės nario, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir padaryta didelę žalą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos BK didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nustatytas 1 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, konstatuotina, jog O. S. nusikalstama veika padaryta žala viršija 7500 eurų sumą (6.950.660 Čekijos kronų apytiksliai 278 026,4 eurų). Be to, Lietuvos BK sunkus sveikatos sutrikdymas yra kuomet sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – profesinio darbingumo. Lietuvoje trečia invalidumo grupė suteikiama asmenims sumažėjus 50 proc. darbingumo lygiui. Kadangi nustatyta, kad nukentėjusiajai A. A. buvo paskirtas trečios grupės invalidumas, Lietuvoje toks sveikatos sutrikdymas irgi būtų kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat O. S. atlikti veiksmai atitinka organizuotą grupę. Taigi O. S. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas Čekijos Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalį ( apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ir apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje) bei BK 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas). Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tas kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrines reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Lietuvos BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį (sprendimą), svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę. Teismas, apsiribodamas gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai matomi iš pateikto liudijimo bei atsižvelgdamas į tai, kad Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo nuosprendžiu O. S. paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalyje bei 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, taipogi remdamasis teisingumo, protingumo principais ir draudimo bloginti nuteistojo padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu O. S. paskirtoji šešių metų laisvės atėmimo bausmė.

Į O. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį iki 2020 m. lapkričio 19 d. atlikta bausmės dalis – 702 dienos bei bausmės dalis nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki nuteistojo O. S. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos. Nuteistąjį perėmus iš Čekijos Respublikos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Čekijos Respublikos dienos.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Pažymėtina, kad Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendyje nurodyta, kad vadovaujantis Čekijos BK 56 straipsnio 2 dalies a punktu O. S. paskyrė bausmę atlikti vidutinio režimo tipo kalėjime. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje O. S. turės teisę į panašaus tipo Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančioje pataisos įstaigoje, nebloginant jo įkalinimo sąlygų.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, O. S. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal minėto straipsnio 4 dalies nuostatas, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 dalį iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, teismas

nutaria:

Tenkinti Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo prašymą dėl Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio O. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. S. nuteisimo už Čekijos BK 173 straipsnio 3 dalį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

O. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuteistam Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu už Čekijos BK 173 straipsnio 3 dalį paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos BK nuostatomis, O. S. Čekijoje įvykdytas nusikalstamas veikas prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos BK 180 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nustatant 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo O. S. perėmimo iš Čekijos Respublikos dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį, atliktą bausmės dalį iki 2020 m. lapkričio 19 d., t.y. 702 dienas, bei atliktą bausmės dalį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki nuteistojo O. S. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjai ir prokurorui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą (kopiją) su vertimu į anglų kalbą išsiųsti Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismui, nutarties nuorašą (kopiją) – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.