Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Labek“ patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 1T-9-(7.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ 1075 ir pripažinti neteisėtu vienašalį 2002 m. lapkričio 19 d. su UAB „Labek“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2002-2619 nutraukimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo, dublike) nurodė, kad 2002 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4759 -01 buvo nuspręsta ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti ieškovei 8 100 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 13 726 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0029:279, esančiame Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje, Vilniuje, kaip lygiavertį paimtam visuomenės poreikiams ieškovės nuomotam 5 000 kv. m. valstybinės žemės sklypui, kadastro Nr. 0101/0038:47, esančiam tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės gatvės, Vilniuje. Taip pat šiuo įsakymu buvo nuspręsta ieškovei parduoti 5 626 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, esančią minimame 13 726 kv. m. žemės sklype. 2002 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA), kurios teisių perėmėja yra Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2002 -2619. Atitinkamai, 2002 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės ir VAVA buvo sudaryta 5 626 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies, esančios minimame 13 726 kv. m. žemės sklype, Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė teikia, kad po 13 726 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalių 2002 m. lapkričio 19 d. nuomos ir 2002 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, VAVA kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti šias sutartis bei administracinius aktus, kurių pagrindu šios sutartys buvo sudarytos. 2003 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 245-1082/2003 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-44/2005, VAVA ieškinys buvo atmestas, o ginčijami administraciniai aktai bei nuomos ir pirkimo – pardavimo sutartys buvo paliktos galioti. 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2006, žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo panaikinta, o nuomos sutartis palikta galioti kaip teisėtai ir pagrįstai sudaryta. Ieškovė teigia, kad pasibaigus procesui, kurio metu buvo sprendžiamas nuomos sutartie teisėtumo klausimas, ieškovė 2006 m. gegužės 15 d. kreipėsi į VAVA, prašydama išduoti sutikimą leisti rengti komercinių pastatų statybos projektinę dokumentaciją, tačiau 2006 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S18-534 ieškovė buvo informuota, kad ant žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0029:279, yra uždėtas areštas, todėl galimybė priimti tokį sprendimą atsiras tik po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovė teigia, kad po žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemės sklypo dalį procesas, kuris tęsėsi iki 2010 m. kovo 4 d., todėl VAVA išaiškino ieškovei, kad visus sutikimų ir suderinimų klausimus dėl statybų nuomojamoje žemės sklypo dalyje bus galima spręsti tik tuomet, kai bus atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 13 726 kv. m. žemės sklypo, kurio 8 100 kv. m. buvo išnuomoti ieškovei bendraturčiais tapo didelis skaičius asmenų, ieškovė su nuomojamos žemės sklypo dalies užstatymu susijusius klausimus derinti turėjo su visais bendraturčiais. 2013 m. dalis žemės sklypo bendraturčių kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, reikalaudami, kad ieškovei būtų paskirta naudotis ne išnuomota žemės sklypo dalis, o kita žemės sklypo dalis. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-796/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo bendraturčių reikalavimai buvo atmesti, konstatavus, kad ieškovei buvo išnuomota konkreti žemės sklypo dalis. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. kovo 24 d. su UAB „Užupio architektai“ sudarė sutartį Nr. 139/18 pagal kurią UAB „Užupio architektai“ įsipareigojo etapais atlikti prekybos paskirties pastato nuomojamoje žemės sklypo dalyje projektavimo, derinimo ir kitus reikalingus darbus. 2018 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SJN-2567- (14.49.105) informavo ieškovę, kad skyriaus specialistai patikrino išnuomotą žemės sklypo dalį ir nustatė, kad jis nėra naudojamas pagal nuomos sutartyje nustatytą naudojimo būdą, nes žemės sklype nėra statinių, o šiaurinė jo dalis apaugusi žole. Taip pat buvo pranešta, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 1 d. 1 d., nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo dienos, pagal CK 6.564 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 14 d. Ieškovės teigimu, gavusi šį pranešimą, ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą nenutraukti žemės sklypo dalies nuomos sutarties, nes žemės sklypo naudojimas buvo apribotas ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 49SJN-155-(14.49.105) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pranešė ieškovei, kad įvertinus 2018 m. gruodžio 31 d. rašte nurodytas aplinkybes, objektyviai trukdžiusias įgyvendinti nuomos sutarties sąlygas, ir tai, kad jau 2018 m. kovo 24 d. ieškovė yra sudariusi sutartį su UAB „Užupio architektai“ dėl prekybos pastato projektinių apsiūlymų parengimo, sustabdė nuomos sutarties nutraukimo procedūrą bei įpareigojo ieškovę informuoti skyrių apie atliktus veiksmus vykdant sutartį. ieškovė, vykdydama nurodytus, 2019 m. gegužės 7 d. informavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kad 2019 m. kovo 29 d. sklypo bendraturtė V. M. vėl kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl mainų sandorio tarp ieškovės ir vieno iš bendraturčių – Balio Rutkausko, pripažinimo negaliojančiu. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai sisteminai, piktnaudžiaudami savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis trukdo ieškovei veiklą išsinuomotame žemės sklype, bei siekdami apsisaugoti nuo bendraturčių nesąžiningų veiksmų planuoja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurios tikslas atidalinti iš žemės sklypo nuomojamą dalį, kad būtų sudaryta galimybė racionaliai naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį bei paprašė pateikti sutikimą-neprieštaravimą rengti nuomojamos žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį su R. Mažeikaitės IĮ „Mažasis atriumas“ dėl išnuomotos žemės sklypo dalies suformavimo ir atidalinimo projekto parengimo ir buvo informuota, kad 2019 m. liepos 8 d. dokumentai dėl atidalinimo projekto rengimo buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai per ŽPDRIS sistemą. Ieškovė pažymi, kad ginčijamą 2019 m. sausio 31 d. mainų sutartį Nr. MK-1125 ieškovė sudarė, kad būtų sudarytos kuo geresnės prielaidos nuomojamo žemės sklypo valdymui pagal paskirtį. Ieškovė teigia, kad nepaisant to, kad Nacionalinės žemės tarnybos skyrius pripažino, kad ieškovė negalėjo vykdyti nuomos sutarties sąlygų dėl objektyvių priežasčių, 2019 m. liepos 18 d. ieškovei buvo įteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 1075, kuriuo ieškovė informuojama, kad nuomos sutarties vienašališkai prieš terminą nutraukiama. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 3 d. įsakyme Nr. 1075 neatskleistos nuomos sutarties nutraukimo priežastys, o tik formaliai nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis CK 6.564 str. 1 d. 1 ir 3 p., Žemės įstatymo 9 str. 11 p. ir 21 str. 1 p., Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., taip pat atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 49SJN 2567-(14.49.105) ,,Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ bei 2019 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 1T-9-(7.5.) ,,Dėl žemės sklypo, (kadastro Nr. 0101/0029:279), esančio Rygos ir Justiniškių g. sankirtoje, Vilniuje“. Ieškovės teigimu nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai, neteisėtai, grubiai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių nuomos teisinius santykius bei sutarčių vykdymo bei nutraukimo taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaujant administraciniam subjektui suteiktais įgalinimais. Be to, sutarties nutraukimą atsakovė 2019 m. liepos 3 d. įsakymu grindžia tuo pačiu 2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, kurį sustabdė jau minėtu 2019 m. sausio 23 d. raštu. Nors ieškovė 2019 m. liepos 22 d. raštu bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotiniu raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti minimą sprendimą atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė pateikti sprendimą, kuris buvo nurodytas kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Ieškovės manymu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarties vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nes minima nuostato numato teisę nutraukti valstybės žemės nuomojamos sutartį, jei nuomojama žemė priskirtina prie valstybės išperkamos žemės, tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad ieškovei išnuomota žemės sklypo dalis yra priskirta valstybės išperkamai ir nėra laisva. Ieškovės nuomone, atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį yra formalus, jame tik pakartotos tos pačios faktinės aplinkybės. Atsiliepime į ieškinį nepateiktas nei vienas argumentas dėl ieškovės nurodytos nuomos sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimo, ginčijamo įsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, kurie taip pat sudaro savarankišką pagrindą ginčo įsakymo panaikinimui. Ieškovės teigimu vien ta aplinkybė, kad atsakovė nenurodė argumentų, kurie būtų skirti paneigti ieškovės išdėstytas reikalavimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, savaime patvirtina, kad ginčo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Ieškovės teigimu, nuo pat sutartinių santykių pradžios atsakovė pradėjo demonstruoti nesąžiningą elgesį, nes jau po kelių mėnesių atsakovė kreipėsi į teismą dėl sutarčių panaikinimo. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui į neišnuomotą ieškovei žemės sklypo dalį, vykstant nuolatiniams ginčams tarp bendraturčių, bei nesant aiškių bendraturčių, ieškovei iš esmės buvo apribota galimybė derinti žemės sklypo naudojimo klausimus su bendraturčiais ir naudoti išnuomotą žemės sklypą. Nepaisant aplinkybės, kad ieškovei vietoje lygiaverčio žemės sklypo atsakovė išnuomojo žemės sklypo dalį, kurio naudojimą apsunkino į kitą dalį atkurdama nuosavybės teises, ieškovė patyrė nuostolius negalėdama dėl atsakovės veiksmų naudoti išnuomotą žemės sklypą, tačiau vykdydama pareigą mokėti infrastruktūros ir nuomos mokesčius. Sudariusi nuomos sutartį dėl lygiaverčio, paimto visuomenės poreikiams kito nuomoto žemės sklypo, ieškovė įgijo teisėtus lūkesčius, kad ji išnuomota žemės sklypo dalimi galės naudotis be jokių trukdymų ir apribojimų, todėl šie lūkesčiai negali būti paneigiami dėl to, kad atsakovė nesudarė galimybės naudotis šios išnuomotos žemės sklypo dalies pagal jos išnuomojimo tikslą. Atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, kad neva nuosavybės atkurti negalima tik kol žemės sklypas yra išnuomotas, patvirtina, kad žemės sklypo dalies nuomos sutartis nutraukta dirbtinai ir atskleidžia nesąžiningus atsakovės tikruosius ketinimus, t. y. nesąžiningai ir neteisėtai sudaryti galimybę į jį atkurti nuosavybės teises. Atsakovė priėmusi negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turėjo pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Ginčijamas atsakovės įsakymas, kuriame tik išvardintos teisės normos, laikytinas akivaizdžiai neteisėtu ir nepagrįstu.