Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui ŽŪB „A. M.“ valdybos pirmininkui D. Š., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui ŽŪB „A. M.“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo už advokato teisines paslaugas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nepateikė jai jokių sąskaitų, jog reikia apmokėti už žemės sklypo apdirbimą, nepateikė duomenų, kiek išleido šiems darbams, todėl prašo iš atsakovo priteisti sumą, apskaičiuotą pagal valstybės patvirtintas pajamų iš žemės ūkio veiklos naudmenų normas. Šios normos yra valstybės apskaičiuotos sumos, iš kurių yra išskaičiuoti žemės įdirbimo kaštai. Mano, jog kartu su tiesioginėmis išmokomis atsakovas iš jos žemės sklypo gavo virš 9000 Lt pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei N. R. 1994-02-22 I-ojo šaukimo Dotnuvos miesto ir apylinkės deputatų tarybos sesijos sprendimu buvo suteikta 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime asmeniniam ūkiui (KAVA Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-05 pažyma Nr. 326; I t. b.l. 13). 2000-01-10 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-16 buvo patvirtintas Kėdainių rajono, Akademijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ieškovei buvo suprojektuotas 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 283 (blokas – 0002) (KAVA Žemės tvarkymo departamento 2006-03-27 raštas Nr. 11-R-201-26; I t. b.l. 11). 2006 metais buvo paženklintos atsakovei suprojektuotų žemės sklypų - 1,46 ha ir 0,54 ha ploto ribos (I t. b.l. 77, 78), o 2007-07-30 buvo sudarytos šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys bei įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus, tai yra 0,54 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,46 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav. (I t. b.l. 21-22, 23-24).

Ieškovės teigimu nuo ŽŪB „A. M.“ įkūrimo ji yra bendrovės narė, todėl žodžiu (telefonu) prašydavo bendrovės, kad ši apdirbtų jos žemės sklypą (pasėtų pageidaujamas kultūras), o už žemės įdirbimą ji su bendrove atsiskaitydavo pagal bendrovės jai pateiktas sąskaitas-faktūras ir bendrovė jai atiduodavo derlių. Atsakovas tokių santykių egzistavimo iš esmės neginčijo, kad tarp šalių egzistavo tokio pobūdžio teisiniai santykiai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t. b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14). Įstatymas numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet ir iš asmenų veiksmų, kurie, nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovas įdirbdavo ieškovės žemės sklypą, jį apsėdavo, prižiūrėdavo, nuimdavo derlių ir už atliktus darbus pateikdavo ieškovei sąskaitą, kurią ieškovei apmokėjus, grąžindavo derlių, teismas sprendžia, kad tokie tarp šalių faktiškai susiklostę ilgalaikiai santykiai sukūrė joms sutartines civilines teises ir pareigas, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos. Šiuo atveju pagrindinė atsakovo pareiga, kilusi iš ankstesnio šalių tarpusavio bendradarbiavimo, buvo įdirbti ir apsėti ieškovės žemę, ją prižiūrėti, nuimti derlių ir atiduoti jį ieškovei, o ieškovės pareiga buvo apmokėti atsakovui už žemės įdirbimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo paslaugas (CK 6.2 str.). Nustatyta, kad nuo 2004 metų ieškovė jos žemėje užauginamo derliaus nebegauna, nors atsakovas jos žeme ir naudojasi. Faktą, jog naudojosi ieškovės žeme, ją apdirbo, augino žemės ūkio kultūras atsakovas iš esmės pripažino, tai patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-06 rašte Nr. BR-6-(11.1)-170 nuodyta informacija, jog ŽŪB „A. M.“ 2004-2008 metais pateiktose paraiškose tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenis ir pasėlių plotus buvo deklaruoti žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 117). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas naudojosi ieškovės žeme, ją apdirbo, augino žemės ūkio kultūras, sudarė pagrindą ieškovei pagrįstai tikėtis, jog atsakovas pagal susiklosčiusią tarp šalių bendradarbiavimo praktiką grąžins jai derlių ar kitokiais būdais su ja atsiskaitys, t. y. ji gaus turtinę naudą. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, atsakovas nuo 2004 m. atsakovas derliaus ieškovei negrąžino, jokiais kitais būdais su ieškove už naudojimąsi jos žeme neatsiskaitė. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad atsakovas, naudodamasis ieškovės žeme, tačiau už tai negrąžindamas ieškovei derliaus ar kitais būdais neatsiskaitydamas su ieškove, pastarosios atžvilgiu elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai (CK 6.246 str.), todėl neįvykdžius pareigos grąžinti derlių, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės dėl to patirtus nuostolius (CK 6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliais laikytinos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievolę ir grąžinęs jos žemėje užaugintą derlių, atskaičius žemės įdirbimo kaštus, kuriuos pagal tarp šalių susiklosčiusių santykių praktiką ieškovė atlygindavo atsakovui. Ieškovė nurodo, kad atsakovui negrąžinant nei 2004-2007 metų derliaus, nei gautų tiesioginių išmokų už žemę, nei sumokėjus už naudojimąsi jos žeme nurodytu laikotarpiu, ji negavo 4272 Lt pajamų. Nurodyto dydžio negautas pajamas ieškovė paskaičiavo remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-07-02 įsakymu Nr. 3D-391 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtinta pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų (b.l. 29-44), atsižvelgdama į žemės našumą - 52 balai (I t. b.l. 13): 936 Lt už 2004 m. ( 2 ha x 39 Lt/mėn. x 12 mėn. = 936 Lt), 768 Lt už 2005 m. (2 ha x 32 Lt/mėn. x 12 mėn. = 768 Lt), 1008 Lt už 2006 m. (2 ha x 42 Lt/mėn. x 12 mėn. = 1008 Lt) ir 1560 Lt už 2007 m. (2 ha x 65 Lt/mėn. x 12 mėn. = 1560 Lt), iš viso 4272 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įsakymas yra priimtas įgyvendinat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą, t. y. jis yra taikomas apskaičiuojant į socialinę pašalpą pretenduojančių asmenų pajamas iš žemės ūkio veiklos, pagrįstu laikytinas ieškovės teiginys, jog nurodytos sumos yra paskaičiuotas atskaičius žemės įdirbimo kaštus, t.y. grynosios pajamos. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad neinvestavusi į žemę, nepatyrusi jokių sąnaudų, tokio dydžio nuostolių ieškovė negalėjo patirti. Kita vertus pažymėtina tai, kad šiuo atveju būtent atsakovas, kuris faktiškai dirbo ieškovės žemę, nuėmė derlių ir jį realizavo, siekdamas nuginčyti ieškovės paskaičiavimų pagrįstumą, galėjo ir privalėjo, nes teismas tą padaryti siūlė, pateikti įrodymus, kokias pajamas per 2004-2007 m. laikotarpį gavo iš ieškovės 2 ha žemės sklypo, kokias sąnaudas patyrė įdirbdamas žemę, ją prižiūrėdamas ir nuimdamas derlių, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad žemės įdirbimo kaštai viršijo pajamas, gautas iš ieškovės 2 ha žemės sklypo, t.y. jog sumokėjusi atsakovui už žemės įdirbimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo paslaugas, jokios realios turtinės naudos ji nebūtų gavusi (ūkinės veiklos sąnaudos buvo didesnės nei užaugintos produkcijos vertė). Tačiau pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus (III t. b.l. 15-26) nustatyti, kiek pajamų atsakovas gavo iš ieškovės žemės sklypo, galimybės nėra, kadangi pateiktuose dokumentuose yra nurodyta tik atskirų žemės ūkio kultūrų derlingumas, jų savikaina, išlaidos vienam hektarui, tačiau nėra duomenų, kiek pajamų buvo gauta realizavus derlių. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas posėdžio metu teigė, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau pateiktos 2004, 2006 ir 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitos (III t. b.l. 15, 18, 25) rodo priešingai, t. y. iš minėtų ataskaitų matyti, jog atsakovas 2004-2007 m. laikotarpiu dirbo pelningai.

Nors šio ginčo atveju Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas nėra taikomas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negautas pajamas skaičiuoja remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-07-02 įsakymu Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo“, kuris priimtas įgyvendinant minėtą įstatymą, šiuo atveju aktuali yra šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, kuri nustato, kad pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų taikoma tuo atveju, kai žemės ūkio veikla nevykdoma. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas vykdė žemės ūkio veiklą ir iš byloje esančiame Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-06 rašte Nr. BR-6-(11.1)-170 (I t. b.l. 117) nurodytos informacijos galima nustatyti, kokias kultūras atsakovas augino ieškovės 2 ha žemė sklype, teismas sprendžia, kad skaičiuojant atsakovės negautas pajamas reikia vadovautis ne patvirtinta pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, bet žemės ūkio veiklos pajamų normatyvais (pagal produkciją). Tokiu būdu už 2004 m. (rapsus) gaunama 724 Lt (2 ha x 362 Lt/ha = 724 Lt), už 2005 m. (žieminiai kviečiai) - 306 Lt (2 ha x 153 Lt/ha = 306 Lt), už 2006 m. (cukriniai runkeliai) - 5932 Lt (2 ha x 2966 Lt/ha = 5932 Lt). 2007 m. atsakovas deklaravo miežius, o ši veikla, kaip matyti iš šiam laikotarpiui aktualios žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų redakcijos, buvo nuostolinga. Iš byloje esančio 2007 m. Mantviliškio ŽŪB augalininkystės, grūdinių kultūrų savikainos paskaičiavimo matyti, kad išlaidos 1 ha miežių buvo 1642 Lt (III t. b.l. 16). Taigi atsakovas, augindamas miežius ieškovės 2 ha žemės sklype, 2007 m. turėjo iš viso 3284 Lt išlaidų. Tačiau, nors pagal normatyvus ši veikla buvo nuostolinga, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad iš vieno hektaro žemės buvo gautas 2,79 t derlius (5,58 t iš 2 ha). Iš oficialių 2007 m. statistinių informacinių leidinių A. R. matyti, kad vidutinė miežių (II klasės) supirkimo kaina 2007 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais svyravo nuo 500 Lt/t iki 700 Lt/t (duomenys iš VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ internetinio puslapio www.vic.lt). Skaičiuojant pagal minimalią supirkimo kainą iš 2 ha gautųsi ne mažesnė kaip 2790 Lt pajamų suma. Tokiu būdu nuostoliai 2007 m. auginant miežius sudarytų 494 Lt (3284 Lt išlaidos - 2790 Lt pajamos = 494 Lt). Susumavus 2004-2006 m. pajamas ir 2007 m. nuostolį gaunama 6468 Lt pajamų suma (724 Lt (2004 m.) + 306 Lt (2005 m.) + 5932 Lt (2006 m.) – 494 Lt (2007 m.) = 6468 Lt), kuri yra gerokai didesnė už ieškovės paskaičiuotų negautų pajamų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės paskaičiuota negautų pajamų suma - 4272 Lt - atitinka realumo ir pagrįstumo kriterijus.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ieškovei N. R. iš atsakovo ŽŪB „A. M.“ priteistina 4272 Lt nuostoliams (negautoms pajamoms) atlyginti.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 128 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, 67,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 546 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (I t. b.l. 65, III t. b.l. 44) (CPK 80 str. 1 d. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str.).

Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-09 sprendimu Nr. (1.2)-SP3-042T ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I t. b.l. 5). 2012-04-24 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01187 ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (III t. b.l. 8). 2012-08-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. PP-970 nuodyta, kad pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-24 sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01187 ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 292 Lt, iš kurių valstybei priteistina 50 proc. suma sudaro 146 Lt (III t. b.l. 44). Likusią išlaidų dalį - 146 Lt valstybei privalo atlyginti ieškovė, todėl ši suma laikytina ieškovės išlaidomis už advokato teisinę pagalbą. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 146 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 4272,00 Lt (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du litus) nuostolių atlyginimo ir 146,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš atsakovo ŽŪB „A. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ŽŪB „A. M.“ bylinėjimosi išlaidas valstybei – 128,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, 67,37 Lt (šešiasdešimt septynis litus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660), bei 546 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.