Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai R. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., gim. (duomenys neskelbtini)Kaunas, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, auginantis 1 metų sūnų, nedirbantis, registruotas LDB, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas: 1) 2007-01-24 Kauno raj. apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d., – 2 MGL (250 Lt) bauda; 2) 2012-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn., bauda 250 Lt, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-11-26 apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, namuose, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu savo sugyventinei R. V. į kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140str. 2d.

Kaltinamasis D. A. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs alkoholio, grįžęs namo nerado kompiuterio, sugyventinės papašė grąžinti kompiuterį, dėl to kilo konfliktas, kurio metu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido.

Nukentėjusioji R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atleido sugyventiniui, kai jis būna blaivus jokio smurto nenaudoja, žalos nepatyrė, atleido kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, D. A. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 2-4), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-9), nukentėjusiosios R. V. parodymais, kuriuose ji parodė, kad kartu su sugyventiniu D. A. veda bendrą ūkį apie du metus, turi bendrą mažametį vaiką - D. V. gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena abu nuomojamame vieno kambario bute. Daugiau jokių asmenų su jais negyvena. Sugyventinis yra nedirbantis, darbo biržoje registruotas, tačiau jokių pajamų negauna, gyvena iš jos gaunamų socialinių pašalpų – invalidumo ir pinigų gaunamų už vaiką. 2014-11-26, apie 16.00 val. sugyventinis grįžo namo neblaivus. Namuose jis ieškojo kompiuterio. Kompiuteris buvo pavogtas dieną prieš iš namų. Grįžusi namo, 2014-11-25, rado praviras buto duris. Bute pasigedo nešiojamojo kompiuterio. Apie vagystę niekam nepranešė, į policiją nesikreipė ir nesikreips. Sugyventiniui, 2014-11-25 apie vagystę nieko nesakė. Tik jam pradėjus ieškoti kompiuterio, pasakė, kad kompiuteris buvo pavogtas. D. ja nepatikėjo, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji maitino vaiką. D. pasakė, kad ji atsakinėtų į jo klausimus, neapsimetinėtų, nes dubenį užvers jai ant galvos. Ji padėjo dubenį, iš kurio maitino vaiką ant stalo. T. D. prie jos priėjo ir dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į sprando sritį. Vaiko nekliudė, vaikas nebuvo sužalotas. Ji pajuto fizinį skausmą. Daugiau smūgių nesudavė. Rimčiau sužalota nebuvo, medikų pagalbos neprireikė, pas teismo med. ekspertus nesikreipė, nes buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Sugyventiniui sudavus smūgį, kilo žodinis konfliktas. Matė, kad sugyventinis elgiasi agresyviai, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie D. sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Išvedamas iš namų policijos pareigūnų, D. nesipriešino. Anksčiau D. A. prieš ją smurtavo 2011 metais. Kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla buvo perduota į teismą ir jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams. 2014-08-31 vėl kreipėsi į policiją dėl D. elgesio, jis vėl buvo smurtavęs prieš ją. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek jai yra žinoma, į teismą byla perduota dar nebuvo. Su D. A. taikytis neketina, pageidauja, kad jis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka ir iš namų, už kuriuos ji moka mokesčius iš savo pinigų, būtų iškeldintas (b. l. 11-12). Įtariamojo D. A. parodymais, kuriuose jis parodė, kad dėl pareikšto jam įtarimo prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. 2014-11-26 grįžo namo, buvo dar šviesus paros metus. Namo grįžo būdamas neblaivus, šventė gimtadienį pas draugą. Namuose kilo konfliktas su sugyventine, su kuria turi bendrą mažametį sūnų. Įvykio aplinkybių nelabai prisiminė, kadangi buvo neblaivus, atsiminė tai, kad ginčijosi su sugyventine dėl prarasto kompiuterio. Atsiminė, kad tikrai sugyventinės nemušė, bet neneigia fakto, kad nestipriai galėjo jai suduoti smūgį, bet sužaloti jos tikrai neketino. Labai gailisi, kad nesusivaldė, nes buvo girtas. Anksčiau yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, anksčiau buvo naudojęs smurtą prieš savo sugyventinę, tačiau vėliau susitaikydavo ir vėl kartu gyveno. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 24).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo D. A. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios R. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad D. A. 2014-11-26 apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu savo sugyventinei R. V. į kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusiklastamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. A. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo sugyventinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas (b.l. 40). Baustas administracine tvarka (b.l. 39), yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b.l. 35,36), priklausomybės ligų centre registruotas (b.l. 49), atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 52), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, D. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą. Teismo nuomone D. A. netaikytinos BK 38 str., nuostatos, kadangi kaltinamasis anksčiau teistas už tapatų nusikaltimą, prieš tą patį nukentėjusįjį ir nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-11-28 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4431 (b.l. 65), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Singrida Samoškienė teikė antrinę teisinę pagalbą D. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-11-13 dienos sudaro 80 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. A. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. A. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant D. A. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti D. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-26 iki 2014-11-28 (dvi paros).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.