- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-602-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00123-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- J. Č.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl įpareigojimo mokėti laikiną išlaikymą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl įpareigojimo mokėti laikiną išlaikymą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. Š. laikiną išlaikymą nepilnametei G. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. Š. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
4. Teismas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį vertino atsižvelgdamas į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu į rankas yra apie 395 Eur, taip pat į ieškovės gaunamas pajamas bei į tai, kad su ieškiniu nėra pateiktą duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės prašomas 230 Eur išlaikymas per mėnesį laikytinas neproporcingu, todėl preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei jo amžių atitinkančius poreikius, teismas ieškovės prašymą tenkino, nustatydamas 170 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui – dukrai G. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas neturėdamas atsakovo argumentuotos ir pagrįstos pozicijos priėmė neteisingą teismo nutartį. Ieškovės teismui pateikti argumentai visiškai nepagrindžia nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių ir turėtų būti eliminuoti. Būtinieji vaiko poreikiai taip pat visiškai nepagrįsti jokiais rašytiniai dokumentais – mokėjimo kvitais, tik ieškovės neva paskaičiavimais, kurie nepagrįsti ir neaiškūs, ką teismas, priimdamas nutartį, turėjo įvertinti nustatant laikinojo išlaikymo dydį.
5.2. Pirmosios instancijos teismo priteistas laikinasis išlaikymas 170 Eur dydžio yra ženkliai per didelis ir smarkiai bloginantis atsakovo turtinę padėtį, taip pat bloginantis kito nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, kadangi atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kurį taip pat privalo išlaikyti ir prisidėti prie šio nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismo priteistas laikinas išlaikymas yra realiai neįgyvendinamas, nes priteistas laikinasis išlaikymo dydis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra vidutiniškai apie 350 Eur, taip pat atsakovas turi kitą nepilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo prisideda teikdamas išlaikymą – 100 Eur, tad teismas privalo atsižvelgti į tai, jog priteisus 170 Eur dydžio laikinąjį išlaikymą, taip pat atsakovui teikiant 100 Eur dydžio išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui, jo pačio pragyvenimui visam mėnesiui lieka tik 70 Eur, t. y. už šią sumą atsakovas privalėtų save asmeniškai išsilaikyti visą mėnesį.
Atsiliepimas
6. Ieškovė J. Č. atsiliepimu prašo atsakovo D. Š. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
6.1. Teismui atsakovas pateikia pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismui neatskleidžia visos savo turtinės padėties, jis nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
6.2. Teismo priteistas laikinas išlaikymas atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį dydį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Byloje nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl įpareigojimo mokėti laikiną išlaikymą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje. Ieškovės J. Č. prašymu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo D. Š. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Atsakovas D. Š., nesutikdamas su teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį iki 100Eur, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo keisti priteisto laikino išlaikymo dydį.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra vidutiniškai apie 350 Eur, jis turi dar vieną nepilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo prisideda teikdamas 100 Eur dydžio išlaikymą, todėl teismo priteistas 170 Eur dydžio laikinas išlaikymas yra per didelis ir bloginantis atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
10. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo pusės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaiko poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.
12. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.