- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 1-78-334/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44688-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nukentėjusysis
- G. P., R. P.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji D. K. 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mažametę G. P., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. apkaltinusi G. P., kad ši pavogė jos dukters plaukų lankelį, mediniu pagaliu sudavė jai ne mažiau dviejų kartų į viršugalvį, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, apie 21.30 val., G. P. parbėgus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo paskui ją ir virtuvėje sudavė G. P. du kartus kumščiu į kairį žandą bei vieną kartą įspyrė į dešinį šoną, savo veiksmais sukeldama G. P. fizinį skausmą.
Kaltinamoji D. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2015-08-10 apie 21 val., jos dukra K. K. grįžo iš kiemo verkdama, sakė, kad G. P. ją primušė, nuėmė jai nuo galvos lankelį ir neatiduoda. Ji išėjo į kiemą. Kieme buvo G. P., ant galvos turėjo jos dukters lankelį. Ji paprašė, kad ji atiduotų lankelį. G. P. pasakė, kad neduos, nes lankelis jos. Nuėmė G. P. nuo galvos lankelį ir su dukra parėjo į namus. Jokių smūgių mediniu pagaliu nesudavė. Jokio pagalio neturėjo. Nei ranka, nei pagaliu smūgių nesudavė. Po to nuėjo į G. P. namus, pasakė R. P., kad jos dukra apsivogė. R. P. pradėjo ją įžeidinėti ir ji išėjo į namus. Virtuvėje smūgių G. P. į žandą nesudavė, į dešinį šoną nespyrė. Jokio smurto nenaudojo. Ją apkalba, sako, kad vartojo fizinį smurtą, nes nori gauti pinigų. Iki įvykio su R. P. ir jos šeima bendraudavo, nesipykdavo. Konflikto metu buvo blaivi, viską gerai atsimena. Girtumas nebuvo nustatytas. Kieme buvo tik ji ir jos 8 metų dukra K. K. ir G. P.. Kai nuėjo į namus pas R. P., namuose buvo jos sūnus M. P., G. P. ir jos sugyventinis R. S.. Ieškinio nepripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodoma.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad pažįsta D. K.. Mama jai nupirko lankelį, o D. K. dukra lankelį pametė ir ją apkaltino, kad ji paėmė jos lankelį. Buvo kieme su kitais vaikais žaidė. Ant galvos buvo užsidėjusi lankelį. K. K. pasakė, kad čia jos lankelis ir paprašė lankelį atiduoti. Ji neatidavė. Tada atėjo jos mama D. K., liepė atiduoti lankelį. Ji nusiėmė lankelį ir padavė jį D. K.. Tada ji trenkė jai per veidą iš dešinės rankos į kairį žandą. Trenkė vieną kartą ir išėjo. Po kurio laiko D. K. atėjo pas juos į namus, pradėjo ją mušti su basliu, spyrė į koją, išvadino „žiurkėm“. Kai ją apklausė tyrėja, tyrėjai sakė, kad kai buvo kieme ir kai D. K. atėmė lankelį, ji pagaliu, kurį turėjo rankose, sudavė du kartus jai į viršugalvį kairėje pusėje. Jai iššoko guzas, kraujas nebėgo, tačiau skaudėjo. Po to D. K. sudavė jai į veidą, į kairį žandą. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, parbėgo į namus ir papasakojo mamai, kas atsitiko. D. K. atėjo pas juos į namus, ji stovėjo prie pečiaus ir D. K. pradėjo ant jos šaukti, spyrė jai. Mama norėjo įeiti į virtuvę, nes D. K. ją spardė, tačiau brolis M. P. mamos nepraleido. D. K. spyrė į koją, pradėjo ją visaip vadinti. Su pagaliu D. K. jai trenkė du kartus: kai buvo kieme ir namuose. Kai buvo kieme ir D. K. trenkė jai pagaliu, matė kaimynė V. Kai parėjo į namus, D. K. atėjo į namus ir spyrė jai, šaukė ant jos. Dabar visko gerai nebeatsimena. Viską geriau atsiminė, kai ją apklausė policijoje. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (28-29 b.l.). Viskas taip ir buvo. Namuose D. K. jai sudavė du kartus į veidą. Po to mama vedė ją pas gydytojus. Lankelis iš tikrųjų buvo jos. Lankelį jai nupirko mama. K. K. lankelis buvo visiškai toks pat. Nežino, kur K. K. padėjo savo lankelį. Anksčiau su K. K. draugavo, tačiau susipyko dėl lankelio. Namuose buvo mama, tėtis, broliai. Mamai parodė, kad skaudą galvą, koją. Mama davė atsigerti vandens, vaistų nuo skausmo.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, anksčiau kartu važiuodavo į darbą. Gyvena netoliese, santykiai normalūs. Tikslios datos neprisimena, tą dieną dirbo, buvo ką tik grįžusi iš darbo. Dukra G. P. grįžo į namus verkdama. Paklausė, kas atsitiko, gal ji ką padarė. Dukra pradėjo sakyti, kad D. K. apkaltino ją, kad neva G. P. paėmė K. K. lankelį. Dukra turėjo tokį pat lankelį, kurį jai buvo nupirkusi turguje. Dukra pasakė, kad D. K. jai šėrė. G. P. verkė, sakė, kad jai skauda galvą. Padavė dukrai vandens, vaistų, ji nusiramino. Po kurio laiko, neužilgo į namus įbėgo D. K., pradėjo šaukti, išvadino „žiurke, vagilka“, kaltino G. P., kad ji paėmė K. K. lankelį. Jų namuose D. K. sudavė G. P. smūgius, tačiau ji gerai nematė, nes M. K. stovėjo tarpduryje, užstojo duris, neleido jai praeiti, todėl prie G. P. negalėjo prieiti. G. P. sakė, kad būnant namuose D. K. jai šėrė. Ar ją užkabino, ar pastūmė. Kai G. P. grįžo į namus, pasakė, kad D. K. sudavė jai iš delno į veidą. Sakė, kad kieme buvo daug vaikų. G. P. žandas buvo paraudęs. Kai D. K. atėjo į namus, išvadino, užgauliojo visokiais žodžiais. Apie pagalį nelabai neatsimena. Kai ji pro M. K. išbėgo į kiemą, D. K. stovėjo atokiau nuo jų, rankoje kažką turėjo gal pagalį. Dukra sakė, kad trenkė ranka per žandą. Neatsimena, ar G. P. sakė, kad D. K. jai sudavė pagaliu. Namuose jai matymą užstojo M. K., todėl ji negali tiksliai pasakyti, ar matė, kad D. K. spyrė G. P. į dešinį šoną. Kad pastūmė, tai tikrai matė, nes G. P. sušuko. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-11 duotus parodymus (15-17 b.l.). Gabrielė sakė, kad D. K. trenkė jai delnu į veidą. Matė, kad D. K. buvo pakėlusi koją, tačiau nematė, ar spyrė ar pataikė G. P. Kai D. K. išėjo iš jų namų, visi išėjo į lauką. Iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai davė siuntimą vykti pas medikus, tačiau ji dėl darbo negalėjo išvykti, didelės žalos nebuvo, todėl pas medikus nenuvyko. Nuo D. K. suduoto smūgio G. P. skaudėjo galvą, todėl davė jai vaistų nuo galvos skausmo. Spyrimo žymių ant kojos nesimatė. Taip pat G. P. skundėsi, kad jai skauda koją. G. P. verkė, jai skaudėjo. Reiškia 500 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį neturtinei žalai pareiškė dėl dukters, nes dukra patyrė fizinį skausmą. Ieškinį palaiko. Po įvykio su D. K. nebuvo susitikę, nekalbėjo.
Liudytojas L. P. parodė, kad D. K. pažįsta, kaimynė. G. P., R. P. pažįsta. G. P. pažįsta, bendrauja, susitinka mokykloje. Tą dieną buvo kieme prie savo namų. Kartu buvo G. P.. Atėjo D. K. ir K. P. pasakė, kad ji atiduotų lankelį. G. P. norėjo nusiimti lankelį, D. K. iš dešinės rankos labai stipriai trenkė G. P. į kairį žandą. G. P. net pašoko, susiėmė už žando ir nuėjo į namus. G. P. tuo metu neverkė, bet vėliau gal ir verkė. Viskas vyko kieme, jis buvo kieme ir viską matė. Matė, kaip D. K. vieną kartą ranka trenkė G. P. į žandą. Labai smarkiai trenkė, net girdėjosi garsas. Pagalio nematė. Trenkė tik ranka. Kai D. K. trenkė G. P. į žandą, G. P. susiėmė už žando ir nuėjo į namus. Po kelių minučių D. K. nuėjo į namus pas G. P.. Kas vyko G. P. namuose, nežino. Kai jis matė, kieme buvo tik jis, G. P. ir D. K., kitų žmonių nebuvo. D. K. dukters K. K. nebuvo. K. K. nematė. Nematė, kaip D. K. iš G. P. namų grįžo į savo namus.
Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, gyvena netoliese. Jis gyvena su nukentėjusiąja R. P.. Tikslios datos neprisimena, 2015 m. rugpjūčio mėn., grįžo iš darbo, kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad į namus įsiveržė D. K., virtuvėje pradėjo triukšmauti, rėkauti. Per visą tą triukšmą išgirdo, kad G. P. pradėjo verkti, kad ją muša. Išėjo iš kambario. Sugyventinė R. P. norėjo D. K. išvaryti, tačiau jos sūnus neleido muštis. D. K. išvijo iš namų, tačiau ji dar rėkavo kieme. Prieš tai G. P. pasakė, kad D. K. jai šėrė per veidą. G. P. veidas buvo raudonas. Ji verkė, jau net neverkė, o krūpčiojo iš skausmo ir iš baimės. Suprato, kad namuose D. K. sudavė G. P. G.P. sakė, kad kai kieme žaidė su vaikais, D. K. ją mušė ar spyrė.
Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, anksčiau apie pusę metų gyveno kartu, dabar kartu nebegyvena, jokių ryšių su kaltinamąją neturi. Gyvena pas motiną nukentėjusiąją R. P.. Tikslios datos neprisimena, buvo namuose pas mamą R. P.. Į namus atėjo D. K. ir pradėjo pulti G. P. dėl plaukų lankelio. D. K. susistumdė su R. P., jis jas atitraukė vieną nuo kitos. G. P. tuo metu buvo namuose. Nematė, ar D. K. vartojo smurtą prieš G. P., nes tuo metu skyrė D. K. ir R. P., kad jos nesusimuštų. G. P. buvo prie lauko durų. Iš kiemo į namus G. P. grįžo verkdama, sakė, kad D. K. ją užpuolė, mušė, trenkė į veidą. Mamai sakė, kad jai skauda. Nematė, ar būdama jų namuose D. K. spyrė G. P.. Prieš D. K. išeinant, G. P. sušuko, kad D. K. jai dar kartą trenkė. Tik iš G. P. pasakojimo sužinojo, kad D. K. sudavė G. P. į veidą. Namuose buvo brolis A., patėvis R. S., G. P. ir D. K.. G. P. – jo sesuo. Tiki, kad G. P. nemeluoja, neišsigalvoja. Kai skyrė D. K. ir mamą, buvo tarpduryje, veidu buvau atsisukęs į mamą, nematė, ką darė D. K..
Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamąją D. K. pažįsta – kaimynė, gyvena netoliese, priešais juos. Nukentėjusiąją R. P. pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Viskas vyko prie jos namų kieme, esančioje pievelėje. Jos šeši mažesni vaikai, K. K. ir G. P. žaidė pievelėje prie jos namų. Matė, kad D. K. vyresnis sūnus tampė G. P. Ji išėjo į kiemą, subarė jį, pasakė, kad vaikai ateitų žaisti arčiau namų ir grįžo į namus. Staiga visi vaikai subėgo į namus, kadangi išsigando, nes į kiemą atėjo D. K.. Vyresnis sūnus L. P. išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Ji pro langą matė kad G.P. ir D. K. stovėjo viena priešais kitą. Jos sūnus L. P. buvo kieme prie šulinio, jis matė daugiau. Nematė, ar D. K. darė kokius veiksmus G. P. atžvilgiu. Matė, kad jos stovėjo viena priešais kitą. Nematė, ar jos kalbėjosi. Neišėjo į kiemą, kadangi jos vaikai rėkė, nes jie bijo D. K.. Nežino, kas ten įvyko, gal vaikai susipyko dėl lankelio. Matė, kad G. P. nubėgo į namus, o D. K. su savo dukra K. K. nuėjo jai iš paskos, į G. P. namus. Ji jokių smurtinių veiksmų nematė. Sūnus L. P. sakė, kad D. K. labai stipriai trenkė G. P. iš delno per veidą.
Iš 2015-09-24 Specialisto išvados Nr. G1196/15(05) matyti, kad tikėtina, jog užduotyje nurodyti D. K. veiksmai (smūgiai į viršugalvio, kairio žando ir dešinio šono sritis) G. P. galėjo sukelti fizinį skausmą ( 12 b.l.).
Iš įvykio vietos apžiūros 2015-08-10 protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (7-9 b.l.).
Nors kaltinamoji D. K. kaltės nepripažino, parodė, kad jokių smūgių G. P. nesudavė nei ranka, nei pagaliu, nespyrė, šiuos parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiųjų G. P., R. P. parodymams, liudytojų L. P.,R. S., M. P. parodymams, specialisto išvadai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir kitai rašytinei medžiagai. Nukentėjusioji G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad žaidžiant kieme priėjo D. K. ir pareikalavo atiduoti K. K. lankelį plaukams, sudavė jai smūgius į galvos sritį ranka ir pagaliu į viršugalvį, jai iššoko guzas ir labai skaudėjo, ranka sudavė į veidą. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, parbėgo į namus, iš paskos atėjo D. K., kuri jos namuose pradėjo ant jos šaukti, spyrė jai. Mama norėjo ją ginti, bet brolis neleido mamai. D. K. spyrė į koją, pradėjo ją visaip vadinti. Tvirtina savo parodymus, kad namuose D. K. jai sudavė du kartus į veidą. Su pagaliu D. K. jai trenkė du kartus: kai buvo kieme ir namuose. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino R. P., kad dukra grįžo į namus verkdama ir pasiskundė, jog D. K. jai šėrė. G. P. verkė, sakė, kad jai skauda galvą. Neužilgo į namus įbėgo D. K., pradėjo šaukti, išvadino „žiurke, vagilka“, kaltino G. P., kad ji paėmė K. K. lankelį. Jų namuose D. K. sudavė G. P. smūgius, tačiau ji gerai nematė, nes M. K. stovėjo tarpduryje, užstojo duris, todėl prie G. P. negalėjo prieiti. G. P. sakė, kad būnant namuose D. K. jai šėrė. Nukentėjusiųjų G. P. ir R. P. parodymus patvirtina liudytojai L. P., kuris buvo kieme ir matė kaip D. K. labai stipriai trenkė G. P. į veidą, net girdėjo trenkimo garsą, liudytoja I. B. patvirtino, jog L. P. buvo kieme ir matė G. P. su D. K., sūnus L. P. sakė, kad D. K. labai stipriai trenkė G. P. delnu į veidą. Nukentėjusiųjų G. P. ir R. P. parodymus, jog D. K. ir namuose sudavė smūgį G. P. ir spyrė jai iš dalies patvirtina liudytojai R. S. ir M. P., kurie tą vakarą buvo namuose. Liudytojas M. P. patvirtino, kad iš kiemo į namus G. P. grįžo verkdama, sakė, kad D. K. ją užpuolė, mušė, trenkė į veidą, mamai sakė, kad jai skauda. Atbėgus D. K. į jų namus, jis tiesiogiai nematė ar D. K. spyrė G. P. Prieš D. K. išeinant, G. P. sušuko, kad D. K. jai dar kartą trenkė. Iš G. P. pasakojimo sužinojo, kad D. K. sudavė G. P. į veidą. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jis tą vakarą buvo namuose, kai išgirdo, kad į namus įsiveržė D. K., virtuvėje pradėjo triukšmauti, rėkauti, išgirdo, kad G. P. pradėjo verkti, kad ją muša. Sugyventinė R. P. norėjo D. K. išvaryti, tačiau jos sūnus neleido muštis. D. K. išvijo iš namų, tačiau ji dar rėkavo kieme. G. P. pasisakė, kad D. K. kai žaidė kieme, ją mušė, namuose jai šėrė per veidą. G. P. veidas buvo raudonas. Ji verkė iš skausmo ir iš baimės. Šie visi parodymai patvirtina, jog D. K. naudojo fizinį smurtą prieš mažametę G. P., tiek kieme, tiek ir jų namuose. Jog G. P. patyrė fizinį skausmą dėl suduotų D. K. smūgių patvirtina specialisto išvada 2015-09-24 Nr. G1196/15(05) , iš kurios matyti, kad tikėtina, jog užduotyje nurodyti D. K. veiksmai (smūgiai į viršugalvio, kairio žando ir dešinio šono sritis) G. P. galėjo sukelti fizinį skausmą ( 12 b.l.). Iš karto buvo pranešta apie fizinio smurto panaudojimą prieš mažametę ir iškviesta policija, apžiūrėta įvykio vieta, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros 2015-08-10 protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (7-9 b.l.). Šie visi įrodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamosios D. K. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. K. smurtavo prieš mažametę G. P., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. apkaltinusi G. P., kad ši pavogė jos dukters plaukų lankelį, mediniu pagaliu sudavė jai ne mažiau dviejų kartų į viršugalvį, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, G. P. parbėgus į namus, atėjo paskui ją ir virtuvėje sudavė G. P. du kartus kumščiu į kairį žandą bei vieną kartą įspyrė į dešinį šoną, savo veiksmais sukeldama G. P. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusioji R. P. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eurų dėl neturtinės žalos padarytos jos dukrai atlyginimo. Ji nurodė, kad dėl smurtinių kaltinamosios D. K. veiksmų jos dukra G. P. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nemalonius pojūčius ir neturtinę žalą vertina 500 Eur, prašo priteisti dukros naudai.
Nukentėjusiosios R. P. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pripažintina, jog nukentėjusiajai G. P. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji mažametė, patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nemalonius pojūčius ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jos sveikatai ir fizine, ir emocine prasme. Nukentėjusioji G. P. parodė, kad jai nuo suduotų smūgių pagaliu iššoko ant viršugalvio guzas, jai labai skaudėjo, jai skaudėjo nuo suduotų smūgių į veidą ir nuo spyrio koja. Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra mažametė ir ji yra dar labiau pažeidžiama tiek fizine, tiek emocine prasme, nei subrendęs žmogus. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad mažametė patyrė tik trumpalaikius skausmus ir emocinius pergyvenimus, pas gydytojus nesikreipė nesigydė, neigiamų tęstinių pasekmių nepatyrė. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, todėl jai atlygintina neturtinė žala. Tačiau taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį, yra nedirbanti, auginanti du mažamečius vaikus. Taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą, jos dydį panašiose bylose, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir mažintinas iki 300 Eur ir priteistinas iš kaltinamosios D. K., nes žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamosios veiksmais.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. ). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji kaltės nepripažino, neteista (57 b.l.), bausta administracine tvarka už girtavimą viešoje vietoje ir vaikų aplinkoje (65-70 b.l.), psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruota ( 64 b.l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama neigiamai kaip pastoviai piktnaudžiaujanti alkoholiu mažamečių vaikų akivaizdoje, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nedirbanti (61 b.l.). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajai parenkant bausmės rūšį taip pat atsižvelgtina, jog švelniausia bausmės rūšis bauda neatitiktų bausmės paskirties – sulaikyti, nubausti, ir auklėti asmenį, nes kaltinamoji kaltės nepripažino, gailesčio neišreiškė, nusikalstama veika padaryta prieš mažametį asmenį, yra nedirbanti, todėl bausmė bauda jai neskirtina. Kaltinamajai neskirtina ir švelnesnė bausmė –areštas, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas atliekamas areštinėje, nes kaltinamoji yra jauno amžiaus, augina du mažamečius vaikus, jai skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d.2 d. jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant jai įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jai skirtinas bausmės dydis, mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str.6 p. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios išieškotinos išlaidos teismo šaukimams 7,32 Eur į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p.8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant D. K. atsiprašyti nukentėjusiųjų G. P. ir R. P. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios R. P. ieškinį neturtinei žalai tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti G. P. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš D. K. 7,32 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.