- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-49-493-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Romutė Budrytė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-493/2007
2007 m. sausio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Romutei Budrytei, nukentėjusiajai E. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir nuteistas 4 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1d. už tai, kad jis 2006-03-12 apie 19 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu du kartus smogdamas E. V. į pilvą, mažiausiai vienuolika kartų rankomis ir kojomis suduodamas smūgius jai į galvą, rankas, kojas, padarė kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo dešinėje pusėje su kepenų, tulžies pūslės, kasos ir plonųjų žarnų pažeidimais, aklą durtinę-pjautinę žaizdą juosmens dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas nosies, dešinio užausio, dešinio žasto, dešinio dilbio, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-31 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad tyrimo metu ir teisme jis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad, grįžęs iš komandiruotės, namuose rado girtaujančią kompaniją, kurią išvarė. Dėl to susipyko su žmona. Nuteistojo nuomone, dėl to kalta ir žmona. Savo kaltę nuteistasis pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis šeimoje dirba vienas ir išlaiko visą šeimą, todėl ilgas izoliavimas nuo visuomenės ir namų pakenks jo šeimai, o ypač keturiems nepilnamečiams vaikams.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nukentėjusiąją, prašiusias apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis R. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
R. V. pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą artimo žmogaus sveikatai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, buitinio konflikto metu, keršto motyvais. Teismas nenustatė R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9p.). Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka (2 T, b.l. 65-68), nors veiką padarė išnykus teistumui, tačiau praeityje yra teistas už tyčinius nusikaltimus (2 T, b.l. 62-64, 80-105, 114). Kadangi iš šių aplinkybių matyti, kad R. V. turi polinkį nusikalsti, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas sankcijos vidurkiui, t.y. 4 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis bausmės dydis nėra aiškiai per griežtas ir jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Kritiškai vertintinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl vaikų išlaikymo. Iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimo matyti, kad keturių nepilnamečių vaikų tėvas R. V. Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-06 nutarimu buvo baustas įspėjimu pagal LR (duomenys neskelbtini) str. , o V. šeima nuo 1996 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą. Be to, šiuo metu su V. šeima Socialinių paslaugų centro darbuotojai dirba socialinį darbą, kurie lankosi namuose ir teikia šeimai socialines paslaugas (2 T, b.l. 125). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, tik realus 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys R. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.