Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja I.Serafin Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.1.; 1.1.7.1.;

1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.

NUTARTIS

2008 m. spalio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo V. V. ir nukentejusiojo M. B. apeliacinius skundus del Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. V. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikde žmogui sveikata, t.y. jis, 2007-02-27, apie 16.30 val., ant ivažiavimo i V. G. sodyba, esancia Gireles g. 13, Šešuoleliu I k., Zibalu sen., Širvintu raj., tycia šakemis dure du kartus M. B. i kakta, padarydamas jo kaktoje žaizdas, kaktikaulio lužima, galvos smegenu sumušima su oro susikaupimu smegenyse, del ko nukentejusysis M. B. buvo sunkiai suluošintas. Tokiais savo veiksmais V. V. padare nusikaltima, numatyta LR BK 135 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje gyneja praše nuteistojo skunda patenkinti, o nukentejusiojo skunda atmesti, nukentejusysis M. B. praše jo skunda patenkinti, o nuteistojo skunda atmesti, prokurore praše abu skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. ir nukentejusiojo M. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuteistojo skundo

Pagal BK 28 straipsnio 2 dali butinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Baudžiamajame istatyme nurodyta, kad butinoji gintis galima nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Pavojingas kesinimasis yra viena iš butinu butinosios ginties teisetumo salygu, todel nesant pavojingo kesinimosi, nera pagrindo pripažinti asmeni veikus esant butinajai ginciai.

Byloje yra negincijamai nustatyta, jog 2007-02-27 po 16 val. Šešuoleliu I kaime prie V. K. parduotuves ivyko konfliktas tarp M. B. ir V. V..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiesioginiai ivykio liudininkai buvo tik broliai G. ir M. M.. Liudytojai S. M., M. B., A. D., R. P. konflikto bei M. B. sužalojimo aplinkybiu nemate, todel ju parodymai nera reikšmingi, sprendžiant klausima, ar V. V. veike butinosios ginties situacijoje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. teige mates, kad konflikto su V. V. metu M. B. turejo rankoje kirvuka ir buvo juo užsimojes. Liudytojas M. M. iš pradžiu teige jokio kirvuko pas M. B. nemates, veliau, akistatos su broliu metu, teige, kad M. B. kirvuka visgi turejo. Taciau akistatu su nukentejusiuoju M. B. metu, liudytojai G. ir M. M. nurode, jog galbut M. B. rankoje turejo ne kirvuka, o lentute, jie i tai demesio labai nekreipe. Apklausiami nagrinejant byla apylinkes teisme liudytojai G. ir M. M. taip pat nepatvirtino, kad M. B. butu turejes kirvuka ir juo užsimojes prieš tai, kai V. V. dure su šakemis M. B. i kakta. Pats M. B. taip pat viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neige turejes kirvuka. Tokiu budu, išskyrus nuteistojo teigini, byloje nera jokiu kitu objektyviu duomenu, kurie galetu patvirtinti, kad M. B., budamas ant ivažiavimo i V. G. sodyba, turejo kirvuka ir juo puole V. V., o šis gynesi nuo M. B. užpuolimo.

Kolegija atkreipia demesi, jog V. V. iš pradžiu teigia, kad sužalojo M. B. gindamasis nuo jo užpuolimo, t.y. igyvendindamas savo teise i butinaja ginti. Po to V. V. skunde nurodo, kad M. B. pats paslydo ir užgriuvo ant jo laikomu šakiu. Tokiu budu V. V. prieštarauja pats sau.

Bylos duomenimis nustatyta, jog konfliktas tarp V. V. ir M. B. ivyko prie V. K. parduotuves. Kaip parode ivyki mate liudytojai G. ir M. M., po kivirco su M. B. prie parduotuves V. V. nubego link G. sodybos, šaukdamas, kad atsineš šakes. Jam iš paskos ejo M. B.. Tuomet V. V. atbego su šakemis, dar pasigincijo su M. B. ir dure pastarajam šakemis i kakta. Abu liudytojai nurode, kad M. B. stovejo, kai V. V. jam dure šakemis. Be to, byloje esancioje 2007-05-09 specialisto išvadoje Nr. G 3380/07(01) nurodyta, jog sužalojimai M. B. galejo buti padaryti ne mažiau dvieju trauminiu poveikiu pasekoje. Tokiu budu, minetais duomenimis yra paneigta nuteistojo V. V. versija, jog M. B. pats užgriuvo ant šakiu.

Apylinkes teismas padare teisinga ir pagrista išvada, jog žala M. B. buvo padaryta jau pasibaigus konfliktui. Iš liudytoju bei paties nuteistojo parodymu matyti, jog bunant prie V. K. parduotuves M. B. grasino V. V., buvo užsimojes nenustatytu daiktu, panašiu i kirvuka. Iš viso ivykio eigos darytina išvada, jog tik prie parduotuves V. V. galejo buti kilusi pavojingo kesinimosi gresme, taciau jam iš ten pasišalinus pavojingas kesinimasis pasibaige, juolab, kad nenustatyta, jog V. V. nubegus link G. sodybos M. B. toliau butu pavojingai kesinesis ji užpulti. Jau pasibaigus konfliktui prie parduotuves V. V. nubego i sodyba ir atsineše šakes. Kokiu tikslu jis tai padare, nenurodo. Tokiu budu, kolegija daro išvada, jog V. V. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog pasibaigus konfliktui prie parduotuves jam vis dar gresia pavojingas kesinimasis. Todel nukentejusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nelaikytinas padarytu butinosios ginties salygomis.

Del nukentejusiojo skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam V. V., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.

Skirdamas bausmes ruši ir dydi teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni – V. V. padare sunku nusikaltima (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Nei V. V. atsakomybe sunkinanciu nei lengvinanciu aplinkybiu apylinkes teismas nenustate. BK 60 str. 2 d. nurodyta, jog skirdamas bausme, teismas neatsižvelgia i tokia atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kuri istatyme numatyta kaip nusikaltimo sudeties požymis. V. V. Širvintu rajono apylinkes teismo 2008-08-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, kadangi sunkiai sužalojo M. B., ko pasekoje pastarasis buvo sunkiai suluošintas. Už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padaryma atsako asmuo, kuris sužalojo kita žmogu, del ko nukentejes asmuo buvo sunkiai suluošintas. Tokiu budu, nera pagrindo M. B. atsiradusias sunkias pasekmes pripažinti V. V. atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kadangi tai numato BK 135 str. dispozicija.

Skirdamas laisves atemimo bausme ir nustatydamas jos dydi V. V. Širvintu rajono apylinkes teismas pagristai ivertino ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksciau teistas, turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai vel padaryti analogiška tycini nusikaltima, kas rodo, jog V. V. linkes nusikalsti. Be to, atsižvelgta ir i tai, kad nuteistasis panaudojo prieš žmogu pavojinga iranki – šakes, sudave du smugius i galvos sriti, nukentejusysis labai ilgai gydesi. Ivertines visas minetas aplinkybes, apylinkes teismas paskyre tinkama bausme nuteistajam V. V..

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti nuteistojo V. V. ir nukentejusiojo M. B. apeliacinius skundus.