Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2210-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
1S-2210-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01360-2006-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2210-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01360-2006-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-10-07 nutarimą Nr. 94-418 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., jam paskirta bausmė - laisvės atėmimu 9 metams 4 mėnesiams; 2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-14 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų 4 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2010-05-04).

Bausmės pradžia – 2006-11-09, bausmės pabaiga – 2019-03-06 (užskaitytos 3 dienos).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-10-07 nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus M. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su tokiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodo, jog jis tvirtai nusprendė gyventi pas draugę ir savo jėgomis susirasti darbą. Jis susisiekė su drauge, kuri su malonumu laukė jo pasiūlymo gyventi kartu ir dėl to ji iš užsienio grįžo gyventi į Lietuvą. Nurodo, jog darbdavys turi pateikti pažymą, jog priims jį į darbą. Nuteistasis teigia, jog pagal galimybes ir sveikatos išgales įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pasaulėžiūra ir gyvenimo vertybės iš pagrindų pasikeitė į gerąją pusę, todėl, tai matydami, pataisos namų darbuotojai vieningai priėmė sprendimą tenkinti jo lygtinio paleidimo prašymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo M. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 65 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 105-753 matyti, jog nustatyti net 3 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (mažas oficialus darbo stažas, turimas nedarbingumas gali įtakoti įsidarbinimo sunkumus, ankščiau nebuvo motyvuotas susirasti oficialų darbą); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, bendravimas su teistais ir nusikaltimus darančiais asmenimis). Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 2 kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo priešingą nustatytoms taisyklėms nuteistojo elgesį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, turi tekintojo specialybę, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2006-11-09, todėl per šį laiką turėjo galimybę įgyti ir kitas specialybes, taip padidindamas savo galimybes laisvėje įsidarbinti, juolab, jog jis nurodo, kad tikisi dirbti su kompiuteriu, tačiau duomenų, kad yra baigęs kompiuterinio raštingumo kursus, nėra. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais dėl pagerėjusių santykių su artimaisiais ir pasikeitusių teigiama linkme nuostatų, požiūrio į kriminalinę subkultūrą, bet visgi ji išlieka vidutinė – 65 balai pagal OASys. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra tokia ženkli ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad M. B. laikysis įstatymų, nenusikals ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta, pagrįsta ir naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė