Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-24 · Administracinė byla Nr. eI-2231-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
eI-2231-331/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui
Advokatai
Nerijus Kirkilas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2231-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00225-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui G. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atstovei Živilei Tepliakovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl įsakymo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius (toliau – ir NŽT Švenčionių skyrius), vykdydamas 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016, 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 45VI-1133-(14.45.2.) (toliau – ir Įsakymas) dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą G. B., kadangi norimi nusipirkti žemės sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 45SD-4770-(14.45.104.) (toliau – ir Raštas) pranešė pareiškėjui, kad jo pageidaujami pirkti žemės sklypai neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi yra suformuoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turintys privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, todėl gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 45VI-1133-(14.45.2.);

2) panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 45SD-4770-(14.45.104.);

3) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių pradėti 0,3032 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,1444 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)pardavimo procedūras (toliau – ir Sklypai).

Pareiškėjas teigia, kad LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 padarė šias išvadas: pareiškėjui ginčo Sklypai galėtų būti parduoti tik konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačios žemės sklypų; kad žemės plotai galėtų būti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo objektais, jie privalo būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aplinkybė, kad tai buvo padaryta, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie žemės sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais, ar kad tokie žemės sklypai gali būti parduoti kaip savarankiški, racionalios žemėnaudos principus atitinkantys, turintys atskirus privažiavimo kelius, žemės ūkio veiklai naudingi plotai; iš administracinėje byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos negalima nustatyti, ar greta ginčo Sklypų esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ar valstybei; vien ši ištrauka nepatvirtina fakto, kad jie gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai.

Skundžiamame Rašte ir Įsakyme NŽT Švenčionių skyrius tinkamai nepagrindė gretimų pareiškėjo sklypams kitų sklypų priklausomybės atitinkamiems subjektams, t. y., kartu su atsisakymu parduoti žemės sklypus pakartotinai pateikė tik pareiškėjo vieno iš norimų įsigyti žemės sklypo neatnaujintos redakcijos planą su gretimybėmis kopiją, kuri jau buvo pateikta išnagrinėtoje administracinėje byloje. Skyriaus pateikti Sklypų planai negali patvirtinti fakto, kad Sklypai gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai. Taigi, skyrius neatsižvelgė į LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus bei nepagrįstai jais nesivadovavo, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą, kurio turinys iš esmės yra pakartotas iš 2014 m. spalio 10 d. NŽT rašto, dėl kurio buvo priimtas LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas. Todėl NŽT Švenčionių skyrius neatsižvelgė į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus.

LVAT sprendime aiškiai pasisakyta, kad sąvokos „įsiterpę žemės plotai“ teisės aktai tiksliai neapibrėžė, todėl bylos aplinkybės yra vertintinos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu remtis Rašte pateikta pozicija, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal planą gretimybe 2-3 ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o gretimybe 3-4-5-6 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal planą gretimybe 1-2 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 3-4 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra besalygiško ir kategoriško pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nuomos pagrindu naudojami sklypai nelaikytini įsiterpusiais. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra greta 0,1444 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (gretimybė 1-4), kuriuos vieną nuo kito greta skiria kaimo gatvė.

Pareiškėjo sklypas atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą, kadangi turi nuosavybės teise žemės sklypą su gyvenamuoju namu, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris betarpiškai ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o per kaimo gatvę ribojasi su kitu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Švenčionių skyrius prie skundžiamo Įsakymo pateiktame aiškinamajame rašte nepasisakė ir apie tai, kokiai zonai priskirtini Sklypai, kuriose būtent numatomi žemės ūkio teritorijų arba kitų paskirčių žemėje įsiterpusių žemės ūkio naudmenų naudojimo funkciniai prioritetai pagal Švenčionių rajono teritorijos bendrąjį planą.

LVAT sprendime nebuvo nustatyti kiti pareiškėjo pateiktų prašymų neatitikimai teisės aktų reikalavimams, todėl Rašte nurodyta aplinkybė dėl ne visų pateiktų dokumentų ginčui teisinės reikšmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad ginčo Sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Pagrindinės sąlygos privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra tokios, kad žemės plotas turi būti namų valdos, asmeninio ūkio ar sodininkų bendrijų žemė arba tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti žemės plotai. Be to, jie gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Pateikęs ūkininko ūkio registracijos pažymėjimo kopiją, pareiškėjas nepateikė kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 9.1-9.21 punktuose nurodytų dokumentų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas sąvokos ,,įsiterpę žemės plotai” tiksliai neapibrėžė, tačiau iš teisinio reguliavimo matyti, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslu jį be aukciono parduoti, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės plotas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Pastebėtina, kad vadovaujantis šiomis aplinkybėmis žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpęs, nes nėra tarp privačių žemės sklypų, kadangi plane pažymėta, kad gretimybė 1-7 ribojasi su valstybiniu vandens telkiniu Žeimenio ežeru (nesuformuotu žemės sklypu), gretimybė 6-7 su valstybine žeme, o gretimybė 1-2 su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardinta praėjimo taku), kuriuo galima privažiuoti prie šio pageidaujamo pirkti žemės sklypo. Sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įsiterpęs, nėra tarp privačių žemės sklypų, kadangi plane pažymėta, kad turi du privažiavimus, vieną iš Švenčionių – Utenos kelio, kitą iš kaimo gatvės, be to jis nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Ginčo Sklypai yra suformuoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turintys privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, todėl gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos 8 straipsnio 6 dalies nuostatų ir negali būti parduoti pareiškėjui.

Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų bendruoju planu nagrinėjamu atveju nėra vadovaujamasi, nes ginčijami Sklypai yra saugomoje teritorijoje, todėl yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, kurioje nurodyta, kad ginčijami žemės sklypai yra gyvenamojo, konservacinio prioriteto, GKb atnaujinamojo (renovacinio) tvarkymo gyvenvietės zonoje. Ginčas byloje kilęs dėl Sklypų įvertinimo kaip įsiterpusių/ neįsiterpusių, o ne dėl to, kokia veikla gali būti vykdoma.

Šiuo metu galiojančių visų minėtų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą valstybinių parkų teritorijose, iš esmės nepasikeitė, parduodami tik įsiterpę tarp privačių žemės sklypų esantys žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui kaip žemės plotų įsiterpusių tarp privačios žemės sklypų.

Nustatyta, kad ginčo sklypai (0,3032 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,1444 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kuriuos pageidauja pirkti pareiškėjas, yra žemės ūkio paskirties, nuosavybės teisėmis priklausantys Lietuvos Respublikai. Minėti Sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. birželio 23 d. su pareiškėju buvo sudaryta ginčo Sklypų nuomos sutartis, kurios terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 26 d.

Pareiškėjas 2012 metais atsakovui pateikė ūkininko ūkio pažymėjimą (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime konstatavo, kad ginčo dėl to nėra).

2014 m. liepos 24 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl ginčo Sklypų pirkimo procedūrų.

NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. spalio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-952, kuriuo atsisakė pradėti Sklypų pardavimo procedūrą.

NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 pareiškėjo skundo netenkino.

Minėtus NŽT Švenčionių skyriaus ir NŽT sprendimus pareiškėjas apskundė VAAT, kuris 2015 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5400-281/2015 jo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčo Sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais tarp pareiškėjui priklausančio sklypo, be to, jie gali būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri žemės sklypai.

LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 panaikinti VAAT 2015 m. spalio 12 d. sprendimą, panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 54VĮ-(14.45.2.)-952, NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2582 ir įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymo dalis dėl ginčo Sklypų pardavimo išnagrinėti iš naujo ir dėl jų priimti VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą. LVAT konstatavo, kad aplinkybei, kad ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos, pagrįsti, nepakanka vien tik fakto, kad Sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvada, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nėra tinkamai pagrįsta. Iš administracinėje byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos negalima nustatyti, ar greta ginčo Sklypų esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ar valstybei. Be to, vien ši ištrauka nepatvirtina fakto, kad jie gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai – t. y. žemės sklypai, galintys funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, prie jų būtų galima suformuoti privažiavimo kelius ir pan. Kadangi LVAT nustatė, kad administracinėje byloje nebuvo pakankamai faktinių duomenų dėl ginčo Sklypų vertinimo kaip įsiterpusių, pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų dalys, kuriose buvo prašoma leisti pareiškėjui išsipirkti Sklypus, buvo grąžintos NŽT Švenčionių skyriui nagrinėti iš naujo.

Vykdydamas LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016, NŽT Švenčionių skyrius priėmė skundžiamą Įsakymą ir apie jį pranešė pareiškėjui skundžiamu Raštu.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu Įsakymu ir Raštu atsakovas nepagrįstai atsisakė pradėti ginčo Sklypų pardavimo procedūras, nes Sklypai atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką.

Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigia, kad Sklypai nėra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, yra įregistruoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, galintys funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, palaiko atsakovo poziciją, nes ginčo Sklypai, kuriuos pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybės teise, neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi ne iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, yra greta valstybinės žemės, ežero, praėjimo tako, kelio, gatvės, yra racionalių dydžių ir ribų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. IX-1983 (toliau – ir Žemės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), 2004 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas Nr. IX-2406 (toliau – ir Laikinasis įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. VIII-370 (toliau – ir Žemės reformos įstatymas, redakcija, galiojusi 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. lapkričio 24 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d.) ir kiti teisės aktai.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai, – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 4) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Jeigu keli gretimų žemės sklypų savininkai pageidauja pirkti šį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas jį nuomojančiam asmeniui, kuris atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas parduodamas gretimų žemės sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu.

LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 išaiškino, kad ginčui taikytinos redakcijos teisės aktai sąvokos „įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas“ neapibrėžė, tačiau pareiškėjui ginčo Sklypai galėtų būti parduoti konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačios žemės sklypų, be to pagal Taisyklių 5 punktą, įsiterpę sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

Atsakovas padarė išvadą, kad ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, šią išvadą grindė Sklypų planais, 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais Nr. FD-46-(14.45.141.), Nr. FD-47-(14.45.141.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl šie įrodymai aiškiai patvirtina, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3 ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), gretimybėje 3-4-5-6 ribojasi su privačiu kitos paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu J. V.), gretimybėje 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybėje 7-1 su valstybiniu vandens telkiniu (duomenys neskelbtini) ežeru, gretimybėje 1-2 su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardintu praėjimo taku). Kitas Sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M. nuosavybės teise (šią aplinkybę patvirtina 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-46-(14.45.141.) ir 2017 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), gretimybėje 2-3 ribojasi su Švenčionys – Utena keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), gretimybėje 3-4 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu R. D., K. D.), gretimybėje 4-1 su kaimo gatve ((duomenys neskelbtini) gatve). Taigi šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad greta ginčo Sklypų esantys žemės plotai nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei.

Pareiškėjo atstovo teigimu praėjimo takas nėra kelio servitutas, todėl sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas įsiterpusiu.

Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes praėjimo takas laikytinas valstybine žeme, nors ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, o ginčo sklypas ribojasi su praėjimo taku. Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybėje 7-1 su valstybiniu vandens telkiniu (duomenys neskelbtini) ežeru. Todėl tik dėl šios aplinkybės nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių sklypų, nepaisant to, kaip traktuotinas gretimybėje 1-2 besiribojantis praėjimo takas. Sklypai, kuriuos pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybės teise, neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, nes ne iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, yra greta valstybinės žemės, ežero, praėjimo tako, kelio, gatvės.

Pareiškėjo teigimu atsakovas neatsižvelgė į LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime pateiktus išaiškinimus.

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes atsakovas į bylą pateikė papildomus dokumentus, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus su fotonuotraukomis, kurie patvirtina aplinkybes, kad ginčo Sklypai dėl racionalių dydžių ir ribų, privažiavimų, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra greta žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos vieną nuo kito skiria tik kaimo gatvė, neatitinka tikrovės, nes rašytiniai bylos įrodymai aiškiai patvirtina, jog šie sklypai nesiriboja, o ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje 4-1 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, o ne pareiškėjo sklypu.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kokiai zonai priskirti ginčo Sklypai pagal Švenčionių rajono teritorijos bendrąjį planą, kadangi ši aplinkybė neturi įtakos vertinant ginčo Sklypų atitikimą įsiterpusių žemės plotų sąvokai.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad greta ginčo Sklypų esantys žemės plotai nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, į tai, kad pareiškėjo turimas sklypas kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ginčo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad ginčo Sklypai yra racionalių dydžių ir ribų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi privažiavims, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, konstatavo, kad ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentas dėl nepagrįsto reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, numatytus Taisyklių 9.1-9.21 punktuose, teismas pažymi, kad tiek skundžiamame Įsakyme, tiek Rašte atsakovas atsisakė pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą ne dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, bet dėl to, kad pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės įsigyti ginčo Sklypus, kadangi šie neatitiko įsiterpusių sklypų sąvokos. Informaciją apie papildomų dokumentų, numatytų Taisyklių 9.1-9.21 punktuose, pateikimą atsakovas Rašte nurodė kaip bendro pobūdžio reikalavimus pardavimo procedūroms pradėti. Todėl sprendžiant dėl atsisakymo pradėti pardavimo procedūrą pagrįstumo, minėta Rašte pateikta informacija neturi teisinės reikšmės.

Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatas paneigia galimybę pareiškėjui įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinius ginčo sklypus nuosavybėn. Atsakovas tinkamai vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą Įsakymą ir Raštą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir įpareigoti atsakovą pradėti ginčo Sklypų pardavimo procedūras.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska