Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Laisvės g. 26, Kretingos m, tvarką: patvirtinti K. Krusos individualios įmonės 2010-11-08 parengtą žemės sklypo plano projektą: 1) ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais: „A“ (370 kv.m.), „E“ (17 kv.m.), „F“ (21 kv. m.) ir „G“ (23 kv. m.), viso ieškovei tenka naudotis 431 kv. m; 2) atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais: „B“ (426 kv. m.) ir „D“ (11 kv. m.), viso atsakovei tenka naudotis 437 kv. m.; 3) bendrai ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtais indeksais: „C“ (81 kv. m.) ir „H“ (104 kv. m.).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Laisvės g. 26, Kretingoje, naudojimosi tvarką pagal O. Krusos įmonės 2010-09-13 parengtą žemės sklypo planą: ieškovei priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 483 kv. m. plane pažymėtą indeksu „A“, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 489 kv. m. plane pažymėtą indeksu „B“ bei ieškovei ir atsakovei priskiriant bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančią žemės sklypo dalį 81 kv. m., plane pažymėtą indeksu „C“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad idealiųjų dalių nustatymas turi reikšmę atidalijant daiktą, nes kitaip yra pažeidžiamos asmens nuosavybės teisės, tačiau nustatant naudojimosi tvarką šis principas nėra itin svarbus, nes nuosavybės teisės nepasikeičia. Negalima ženkliai nukrypti nuo bendraturčiams priklausančių dalių, tačiau nedidelis nukrypimas galimas, juolab jog blogesnėje padėtyje atsiduriantis bendraturtis tam neprieštarauja. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad elektros aprūpinimo klausimą galima išspręsti nustačius servitutą patekti prie elektros įvado. Ieškovė teigia, kad nustačius naudojimosi tvarką nuosavybės teisės nepasikeičia. Daiktas toliau priklauso bendrosios dalinės nuosavybes teise visiems bendraturčiams. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti servituto, kadangi žemės sklypo dalis, kuri priskirtina naudotis ieškovei taip pat priklauso ir atsakovei, kaip bendroji dalinė nuosavybė ir nėra svetima, kas būtina norint taikyti CK 4.111 straipsnį ir nustatyti servitutą. Ginčo dėl naudojimosi elektros įvadu nėra, atsakovei yra galimybė pasidaryti atskirą elektros įvadą, be to, ieškovė neprieštarauja, jog esant reikalingumui užtikrinti bendro daikto (gyvenamojo namo) naudojimą, atsakovė netrukdomai galėtų prieiti prie elektros įvado, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atmesdamas ieškinį, argumentavo, jog nėra išspręstas aprūpinimo elektros energija klausimas. Pirmosios instancijos teismui nenustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tai yra atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, konfliktas, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nebuvo išspręstas. Norint minimizuoti konfliktų atsiradimo galimybę tarp bendraturčių ateityje, yra būtina nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklype. Ieškovė nurodo, kad nėra aišku, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka minimaliai leistų išvengti konfliktų ateityje, todėl laikytina, jog jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą būtų užtikrinamas kiekvieno bendraturčio patekimas tiek prie bendrai naudojamų pastatų (gyvenamojo namo, šulinio, tvarto), tiek prie kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų, (šiltnamio, garažo). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai atsisakė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal jos pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nes ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas būtų protingiausias, sąžiningiausias ir teisingiausias būdas realizuoti bendraturčių teises naudotis bendrosios dalinės nuosavybės daiktu.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad šalys neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos po namu, o atsakovės teiktame plane siūloma iš viso nepalikti žemės, skirtos bendram naudojimui. Tačiau jos reikalavime nurodyta, kad ieškovei ir atsakovei priskirti bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančią žemės sklypo dalį 81 kv. m., plane pažymėtą indeksu „C“. Tą patį patvirtina jos iniciatyva parengtas 2010-09-13 žemės sklypo planas. Be to, pagal ieškovės, tiek jos pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantą kiekvienam bendraturčiui jo priskiriamoje sklypo dalyje būtų jam priklausantys ūkiniai pastatai, todėl nereikėjo spręsti klausimo dėl bendro naudojimo žemės po ūkiniais pastatais. Atsakovė teigia, kad ginčo tarp šalių dėl elektros įvado nėra. Šalių konfliktas yra dėl visai kitos sklypo dalies naudojimo. Teismas sprendimu be pagrindo nustato naudojantis bendrąja nuosavybe įgyvendinimo eiliškumą. Teismas turi nustatyti naudojimosi tvarką, nurodant kas kokias sklypo dalis naudoja, o po to bendraturčiai turi tokį sprendimą vykdyti. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl servituto nustatymo patekti prie elektros įvado. Teismas nurodo, kad nei viena iš šalių neprašė nustatyti servitutą. Tačiau servituto nustatymo klausimas išvis negali būti sprendžiamas, kadangi servitutas yra nustatomas svetimo daikto savininko interesais (CK 4.111 straipsnis). Teismas nenurodė jokių įrodymų, kuo remiantis padarė išvadą, jog pagal jos pateiktą sklypo planą nebūtų galima laisvai prieiti prie ieškovės naudojamos tvarto dalies. Teismas neįvertino tai, kad ieškovės pateiktame plane riba iki ūkinio pastato eina statmenai pastato atžvilgiu, o jos plane šiek tiek įstrižai. Tokiu būdu, jei ieškovė pateikė planą, pagal kurį prašė nustatyti ribą į tą patį ūkinio pastato tašką, tai teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės teisės bus pažeistos. Be to, teismas nurodė, kad patekimas prie pastato galimas, tačiau ne pakankamai laisvas. Sprendžiant šį klausimą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė šiuo tvartu faktiškai nesinaudoja, nes nelaiko gyvulių, todėl patekimas į šią pasato dalį nepatogumų ieškovei nesukeltų. Teismas, siekdamas suderinti priešingus šalių interesus, turėjo spręsti, kad tam tikras galimas nepatogumas patenkant į tvartą yra įteisinamas todėl, jog apskritai būtų įmanoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nustačius ribą prie tvarto kitoje vietoje gali būti pažeistas adekvatumo turimoms nuosavybės dalims principas, nes galimai vienai šaliai atitektų didesnė dalis sklypo naudojimo. Jeigu šalims riba ties ta pačia tvarto dalimi yra priimtina, teismas neturėjo pagrindo laikyti tai kliūtimi tvirtinti jos pasiūlytą naudojimosi sklypu variantą. Atsakovė pažymi, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog jos plane nurodyta riba eina nuo ieškovės įėjimo į gyvenamąsias patalpas apatinio laiptelio ir namo sienos įstrižai, dalis ieškovės lango būtų ieškovės, dalis jos pusėje, be to, būtų apsunkintas patekimas į patalpas su didesniais daiktais ar nešuliais. Ieškovė pati nurodė ribą ties laipteliais, todėl jos plane nurodytą ribą prie ieškovės įėjimo laiptelių teismas negalėjo laikyti ieškovės teisių pažeidimu, nes jos pasiūlymas yra erdvesnis ieškovei. Taip pat teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad įrengus ieškovei priskiriamoje pusėje atskirą įvažiavimą, reikėtų naikinti vaismedžius, sklypas būtų suskaldytas. Atsakovė teigia, kad būtinybės naikinti vaismedžius nėra, o galimam įvažiavimui įrengti tarp medžių ir namo ieškovei priskiriamoje pusėje yra pakankamas tarpas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės atsiliepimo pridėtame plane pateiktais abiejų įvažiavimų į sklypą dydžių paskaičiavimais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės pateiktame plane jos įvažiavimas pažymėtas tik iki namo kampo, tuo tarpu jai įsirengiant analogišką įvažiavimą iki ūkinių pastatų, jos sklypo dalyje esantis įvažiavimas būtų panašaus dydžio kaip ir ieškovės. Nepagrįsti teismo argumentai, kurie susiję su šulinio naudojimu. Pagal jos pateiktą planą bendros nuosavybės teise priklausantis šulinys liktų ieškovei priskiriamoje sklypo dalyje. Teismas sureikšmino šulinio naudojimo klausimą, nes realiai dėl šulinio jokios problemos nebuvo. Problema būtų tuo atveju, jeigu ji neturėtų centralizuoto vandens, tačiau šiuo atveju teismas be pagrindo iškėlė šulinio naudojimo problemą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos nenustačius naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais, kiemo statiniais. CK 4.75 str. 1 d. nenumato reikalavimo, kad nustatant naudojimosi tvarką kuriuo nors bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu, būtina nustatyti visų bendrosios nuosavybės teise priklausančių daiktų naudojimosi tvarką. Taip pat nėra numatyta reikalavimų, tad nustatant naudojimosi tvarką dėl žemės sklypo, būtina nustatyti naudojimosi tvarką ir dėl jame esančių statinių. Atsakovė teigia, kad teismas peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas ir pasisakė dėl naudojimosi statiniais tvarkos, nors nei viena iš bylos šalių to neprašė. Teismas taip pat nepagrįstai pasisakė dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Šalys tokio klausimo nekėlė, todėl teismui nebuvo pagrindo jį svarstyti. Šalys tokio klausimo nesvarstė ir nesiekia atidalinimo, nes fizinis sklypo bei statinių atidalinimas yra neįmanomas be to, atidalinimas šiuo atveju prieštarautų įstatymui. Atsakovė konstatuoja, kad jos pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendraturčių interesus, jame pakankamai yra suderinami abiejų bendraturčių priešingi interesai bei siekiama kompromiso.