Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdas Meidus (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) kaime, nevedęs, (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro moksleivis, teistas 2014-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pritaikius BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta 1/3; vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymą atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis ar dirbti ir būti namuose nustatytu laiku nuo 22 val. iki 6 val.; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p., 284 str. 1 d.;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji E. M. ir M. Š. 2015 m. spalio 16 d., apie 21.30 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parko teritorijoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, bendrai ne mažiau kaip 12 kartų spirdami bei suduodami mediniais pagaliais nukentėjusiajam G. K. į galvos sritį, taip padarydami jam odos nubrozdinimus pakaušyje, viršugalvio srityje, kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvas abiejų akių vokų srityse, kairiame skruoste, junginės kraujosruvas kairėje akyje, muštines žaizdas kairėje momeninėje srityje, kairio antakio srityje, kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kairiame skruoste, muštines – plėštines žaizdas abiejų ausų srityse, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose abipus, įspaustinį pakauškaulio lūžį, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje ir dešinėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, abiejų smegenėlių pusrutulių srityse ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nuo galvos sumušimo G. K. mirė, ir ne mažiau kaip 14 kartų bendrai spirdami bei suduodami mediniais pagaliais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydami jam odos nubrozdinimus krūtinės ląstos srityje, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, poodines kraujosruvas kakle, krūtinės ląstos srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, abiejų sėdmenų srityse, muštines žaizdas dešinėje šlaunyje, dešinės pusės 4, 5, 6, 7 – o ir kairės pusės 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 – o šonkaulių lūžius, abiejų plaučių ir kepenų plyšimus, lydimus kraujo susikaupimu pilvo ir krūtinės ląstos ertmėse, tyčia dėl chuliganiškų paskatų ir itin žiauriai tyčia nužudė G. K..

Kaltinamasis E. M. 2015 m. spalio 17 d., apie 19 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, spirdamas ne mažiau kaip 3 kartus mažametei nukentėjusiajai G. P. į galvos, pilvo ir nugaros sritis, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, pilve, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-16 apie 19 -20 val. su E. M. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) pasikvietė D. S., kuris jiems nupirko 5 litro talpos butelius stipraus alaus. Patys negalėjo alaus nepirkti, nes buvo nepilnamečiai. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur pavėsinėje gėrė alų. Paskambino A. A., kuris pakvietė juos ateiti iki (duomenys neskelbtini) marių, kur jis žvejojo. Eidami takeliu link marių pamatė greta takelio gulintį žmogų (G. K.). Abu su E. M. gulinčiam įspyrė po kelis smūgius, spardė visur. Jis nesipriešino, nieko nesakė, girdėjo jį knarkiant. D. S. juos ramino, draudė mušti. Iš nukentėjusiojo turėto maišelio jis paėmė 2 butelius alaus. Po to nuėję link marių pabuvo apie pusę valandos, su A. A. išgėrė alaus, grįžinėjo atgal tuo pačiu takeliu. Sumąstė, kad reikia pabaigti primušti senį. Jį rado toje pačioje vietoje, jis gulėjo ir kriokė. Vėl abu mušė rankomis, spardė kojomis į visas kūno vietas, E. M. bandė suduoti jam pagaliu, bet pagalys lūžo. Be to, E. M. buvo jam užšokęs ant galvos, buvo paėmęs kažkokį akmenį, metė jį iš viršaus ant galvos. Po to, sugalvojo jį nutempti link miškelio, iki ten buvusios upės. Tempė už kojų ir rankų apie 30 metrų, jis pradėjo išsinerti iš rūbų. Dar jam abu sudavė po kelis smūgius rankomis ir kojomis, bet daugiausia spardė. Nutempė prie upelio, po to E. M. jį įtempė į vandenį iki pusės, galva į vandenį. Tuo metu negalvojo, kad jis gali nuskęsti. Pamena, kad kažkuris iš jų kalbėjo apie nukentėjusiojo padegimą, tačiau kieno tai buvo pasiūlymas, nežino. Bet jo nepadegė. Grįžo pas E. M., eidami paskambino D. S., pasakė, kad primušė senį. Grįžę pas E. M. kruvinus rūbus sumerkė į šalto vandens kubilą, kitą dieną jis juos išskalbė skalbimo mašinoje. Pamatęs straipsnį, kad sumuštas žmogus mirė, išsigando, ėmė galvoti, kodėl taip pasielgė. Susitiko su E. M., grąžino jam rūbus, persimetė keliais žodžiais, kad būdami girti prisidarė nesąmonių. Po įvykio negalėjo užmigti, nerado atsakymo kodėl taip pasielgė, galvojo, kad tai įvyko dėl alkoholio. Tą vakarą buvome išgėrę pirktus 5 butelius alaus, iš nukentėjusiojo paimtus 2 butelius. Truputį alaus gėrė A. A., D. S.. Suvokia, kad su nukentėjusiuoju elgėsi žiauriai ir chuliganiškai. Ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos mano, jog ieškiniai per dideli.

Savo parodymus apie G. K. nužudymo aplinkybes kaltinamasis M. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., 173 – 177 b.l.).

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-16 namuose pas M. Š. skaldė malkas, po to nutarė išgerti. Kartu su M. nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), pasikvietė D. S., kuris jiems nupirko alaus. Visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, pavėsinėje išgėrė 2 litrinius butelius. Jis paskambino A. A., kuris tuo metu žvejojo (duomenys neskelbtini) mariose, pakvietė juos ateiti. Eidami parko takeliu pamatė kažką gulint. Jis prie jo priėjo, užšoko abiem kojom, spyrė, pajuto kažką minkšta, suprato, kad ten žmogus. Pradžioje spyrė vieną kartą, nes nesuprato, kas ten yra. Priėjo M. Š., kuris nukentėjusiajam taip pat įspyrė. D. S. jį nustūmė, liepė baigti mušti. Apsiraminę visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) marių, kur buvo A. A. ir jo dėdė. Ten kažkiek pabuvo, su M. draugiškai, be kivirčų apsistumdė. Vienu momentu dingo A. A., jis su M. Š. ėjo jo ieškoti. Prie marių pasiliko D. S. ir A. A. dėdė. Pakeliui įlipo į mariose stovintį laivą, bet suveikė signalizacija, jie pabėgo. Neradę A. A. ėjo į namus tuo pačiu takeliu. M. Š. pasiūlė eiti apkraustyti gulintį žmogų. Jam tai nerūpėjo, bet grįžo prie nukentėjusiojo, vėl pradėjo jį mušti. Abu kartu žmogų daugiausiai spardė kojomis, jis sudavė kelis smūgius rasta medžio šaka. Žmogus kriokė. Jis nežiūrėjo, ką darė M. Jokiu akmeniu jis nukentėjusiojo nemušė. Telefonu pašvietė jam į veidą, pamatė, kad jis kruvinas. Abu išsigando, nukentėjusysis tuo momentu jau nebeknarkė, pagalvojo, kad mirė. Po to abu nesitarę, spontaniškai pradėjo jį tempti link upelio. M. pasiūlė žmogų padegti, bet jis nesutiko. Nutempę iki upelio paliko jį gulėti ant šono, parūkė, po to abu kojomis nukentėjusįjį nuspyrė į vandenį. Nors buvo tamsu, toje vietoje upelis negilus, bet matėsi, kad kūnas vandenyje apsemtas. Kodėl taip žiauriai elgėsi su nukentėjusiuoju paaiškinti negali. Smūgių jam neskaičiavo, bet jų buvo daug. Nemano, kad tam įtakos turėjo išgertas alus. Eidamas į namus paskambino D. S. ir pasakė, kad mušė ir nuskandino nukentėjusįjį. Grįžo pas jį į namus apie 22 val., vilkėtus rūbus užmerkė kieme stovinčiame šalto vandens kubile, nes rūbai buvo purvini. Kitą rytą nuėjęs iš kubilo pasiimti rūbų pamatė, kad jie kruvini. Juos išskalbė, suplėšytą striukę išmetė į konteinerį. Internete pamatė straipsnį, kuriame buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) parke rastą mirusį žmogų. Pasidarė baisu. Stengėsi pasikviesti draugus, prasiblaškyti. Susitiko su M. M. ir V. V., nusipirko ir gėrė alų. Sužinojęs, kad jiedu taip pat žino apie nužudytą žmogų, jiems prisipažino, kad tai padarė jis. Pripažįsta turtinę žalą, mano, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalą per dideli. Pripažįsta, kad su nukentėjusiuoju elgėsi chuliganiškai, kad nužudė jį itin žiauriai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Savo parodymus kaltinamasis E. M. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (4 t., 105 – 108 b.l.).

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad nužudytasis G. K. buvo jos vienintelis sūnus. Dvi dukros suaugusios, gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Apie sūnaus nužudymą pranešė dukros. Paskutinį kartą jį matė prieš 3 dienas iki įvykio. Sūnus mėgdavo išgerti, tačiau kitiems ir jai buvo labai geras, vienintelis ja rūpinosi, apie metus laiko slaugė po operacijos, santykiai su juo buvo labai geri. Kur jis gyveno paskutiniu metu nežino. Prašo priteisti 98,40 Eur turtinei ir 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad G. K. buvo jo tėvas. apie tai, kad jis nužudytas sužinojo iš tyrėjų. Apie jo gyvenimą nežinojo nieko. Jo mama su tėvu nebendravo. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad G. K. buvo jos brolis. Jai būnant (duomenys neskelbtini) paskambino brolio buvusi žmona, pasakė, kad jo nebėra. Su sese parskrido, palaidojo brolį. Su juo gerai sutarė, jis buvo geras, padėdavo prižiūrėti jos vaikus, kai ji dirbo. Žinojo, kad brolis užgerdavo, tuomet jis išeidavo iš namų iki 2 mėnesių. Padėdavo jam rūbais. Alkoholiu ypač pradėjo piktnaudžiauti po skyrybų, apie 2006 metus. Iš tyrėjos sužinojo, kad iki įvykio jis gyveno (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti iš kaltinamųjų 1431 Eur turtinei žalai, kurią sudaro laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos, bei 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad G. K. buvo netikras jos brolis. Apie jo mirtį sužinojo iš sesers. Kai mama buvo ligoninėje, jis buvo pas mamą, prižiūrėjo ją. Motina bardavo, kad jis negertų. Jis visada kalbėjo švelniai, niekuo nesiskundė, visada kitais rūpinosi, savęs tiek nemylėjo. Buvo skaudu, kai sužinojo, kad jis (duomenys neskelbtini) gyveno. Prašo priteisti 931 Eur brolio laidojimo išlaidų ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su broliu paskutinįkart artimiau bendravo maždaug prieš 6 metus.

Liudytojas I. Š. parodė, kad 2015-10-17 apie 9 – 10 val. (duomenys neskelbtini) parke vedžiojo šunį. Sutiko iš matymo pažįstamą žmogų, kuris parodė kraujo dėmes. Paėję link upės apie 15 – 20 m. rado lavoną, kuris gulėjo upelyje, buvo nusirengęs, kojos lyg tai ant kranto, veidu iki pusės paniręs vandenyje, gulėjo ant šono, buvo purvinas, matėsi, kad jo galva sumušta, be gyvybės ženklų. Eidamas link jo rado kepurę, batą, jo sutiktas žmogus parodė jo rastą mobilų telefoną. Iškvietė policiją.

Liudytojas G. G. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) mariose žvejojo su sesers vaiku A. A. Buvo išgėrę. Apie 21 val. A. A. kažkas paskambino ir netrukus atėjo 3 jauni vyrukai, atsinešė „pūslę“ alaus. A. ją atidarius, alus pradėjo purkšti, apipurškė kažkurį atėjusį vaikiną. Šis alų pradėjo pilti A. A. ant galvos, krūtinės. Bandė jį drausminti, bet šis atsakė, kad jam patinka daryti nesąmones. Vaikinai pabuvo apie pusę valandos, po to nuėjo link mariose stovinčio laivelio, kuriame netrukus suveikė signalizacija. Apie parke sumuštą žmogų sužinojo tik tuomet, kai buvo sulaikytas A. A.

Liudytojas B. P. parodė, kad įvykio dienos vakare jam paskambino D. S., paprašė susitikti. Susitiko su juo prie (duomenys neskelbtini) parke esančios statulos. Jis matė, kad D. S. buvo labai išsigandęs, išbalęs, sakė, kad parke buvo sumuštas žmogus, tačiau kas jį sumušė iš pradžių jam nesakė. Eidami takeliu per parką link namų matė gulintį žmogų, tačiau arčiau nebuvo priėję. Einant D. S. pasakojo girdėjęs garsus, panašius į lūžtančius pagalius. Po to, D. S. paskambino E. M., jis girdėjo jų pokalbį. E. M. pasakė, kad nuskandino tą sumuštą žmogų. Parėjus į namus, D. S. vis pergyveno dėl to žmogaus, buvo šoke, pradėjo isterikuoti.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2015-10-16 vakare su dėde G. G. žvejojo prie (duomenys neskelbtini) marių, gėrė degtinę. Paskambino E. M., pasiūlė jam ateiti iki marių. Šis atėjo kartu su M. Š. ir D. S., atsinešė 2 bambalius alaus. Kadangi jie buvo dviese jau išgėrę 2 butelius degtinės, todėl tiksliai nepamena, ką ten veikė. Pamena, kad apipylė alum E. M., šis apipylė jį. Apie parke sumuštą žmogų sužinojo tik tyrimo metu, kai buvo sulaikytas. Jis apie tai nieko nežino.

Liudytojas D. S. parodė, kad įvykio dienos vakare apie 20 val. jam paskambino E. M., pakvietė ateiti iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) nupirkti gėrimų. Sutiko, nupirko 5 litro talpos butelius alaus. E. M. buvo su M. Š.. Visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur pavėsinėje gėrė alų. Išgėrė apie 2 litrus. E. M. paskambino A. A., pakvietė ateiti prie (duomenys neskelbtini) marių, kur jis žvejojo. Pakeliui jis pamatė kažką juodą, lyg šiukšlių maišą. E. M. ėjo priekyje, pamatė, kad ten guli žmogus, pradėjo jį spardyti į galvą, su pagaliu jam vieną kartą trenkė į galvą, petį. Priėjo M. Š., kuris taip pat mušė gulintį žmogų, spardė jam į pilvą, į šonkaulius. Jis viena koja iš viršaus trypė tam žmogui šonkaulius. Mušė jį abu apie 20 sekundžių, žiauriai, jis nieko negalėjo padaryti, nes į jo bandymus juos drausminti jie abu nereagavo. Tas žmogus į mušimą nereagavo, lyg tai knarkė, miegojo. Jis bandė raminti kaltinamuosius, prašė palikti žmogų ramybėj. Pats tuo momentu išsigano, nubėgo toliau, kiek palaukė, grįžo atgal. Pamatė kaltinamuosius stovinčius nuošaliau gulinčio žmogaus. Prie marių sutikome neblaivų A. A., jo dėdę. Tarp E. M. ir A. A. įvyko nedidelis konfliktas, nes A. E. apipylė alumi, šis užpyko, trenkė A. per veidą. Buvo kažkiek tai likę alaus, kuriuo E. apipylė A. Jam bekalbant su A. dėde, pradėjo šūkauti ir stumdytis E. M. ir M. Š., buvo nuplėšta M. striukės rankovė. Po to jie nuėjo link laivelio, įsijungė signalizacija. Jis kalbėjosi su A. dėde, kuris liepė A. A. grįžti į namus, nes jis buvo pakankamai girtas. Sutarė susitikti su B. P. prie (duomenys neskelbtini) statulos. Kaltinamųjų daugiau nematė. Susitikęs su B. P. pasakė jam, kad E. M. (duomenys neskelbtini) sumušė žmogų. Šis atsakė, kad tai ne naujiena. Buvo neramu, ėjo su B. pro tą pačią vietą, matė toje pačioje vietoje gulintį žmogų. Išsigando, arčiau nebuvo priėję. Gal po 20 – 30 min. paskambino E. M. ir pasakė, kad tą žmogų dabaigė ar paskandino, nutempė į upelį. Tai girdėjo ir B. P.. Kitą dieną paskaitė straipsnį, kad tas žmogus buvo užmuštas. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) parduotuvėje buvo sutikęs E. M. ir M. M., jie pirkosi alkoholį. Įvykio metu kaltinamieji buvo apsvaigę, nes jų elgesys pasikeitė, pradėjo kalbėti nesąmones, juoktis.

Savo parodymus liudytojas D. S. patvirtino įvykio vietoje (1 t., 139 – 144 b.l.).

Liudytoja L. N. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, sekmadienį, datos nežino, apie 9 val. į darbą paskambino sūnus E. M. ir paklausė kaip įjungti skalbimo mašiną, nes nori išsiplauti rūbus. Pasirodė keista, nes rūbus skalbdavo ji. Grįžusi iš darbo į konteinerį išnešė šiukšles ir rado jame sūnaus striukę, kuri buvo šlapia, be vienos rankovės. Sūnus paaiškino, kad nuplėšė rankovę besistumdydamas su M. Š.. Atvyko kriminalistai, pasakė, kad jis įtariamas žmogžudyste. Sūnus ėmė verkti, iš karto tai patvirtino, pasakė, kad visą prisipažins. Sūnus namuose geras, jos klausydavo, padėdavo namuose, todėl ji negalėjo patikėti, kad jis taip galėjo padaryti. Yra tik kartą mačiusi sūnų išgėrusį. Iki atvykstant policijai, sūnus mažai kalbėjo, vienas antrame aukšte klausė keistą muziką, nulipdavo tik pavalgyti.

Liudytoja R. Š. – T. parodė, kad su sūnumi M. Š. neturėjo problemų, išskyrus vieną – tingėjo mokytis. Sūnus geras, bet pasiduodantis kitai įtakai. Dėl padaryto sūnaus nusikaltimo jai buvo didelis šokas, nėra sūnaus pastebėjusi girto. Patėvis jį augino nuo pirmos klasės, su juo sutardavo. Jis buvo pinigų susitaupęs, todėl ji po 100 Eur padalino nukentėjusiems – pervedė nukentėjusiojo mamai ir seserims.

Liudytojas G. R. parodė, kad pažinojo G. K., matydavo jį alaus bare (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), į kurį užsukdavo. G. K. dažai būdavo išgėręs, sakė, kad gyvena tarp žemės ir dangaus, kad artimieji jį lyg tai nurašė, jiems jis jau nereikalingas. Apie savo gyvenimą jis nebuvo linkęs pasakotis, niekur nedirbo, pinigų alui gaudavo iš pažįstamų. Jis nebuvo piktybinis, prie kitų nepriekabiaudavo, buvo ramus. Matė jį vaikščiojant su ramentais.

Iš 2015-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad G. K. lavonas rastas (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) upelyje. Ant asfaltuoto per parką einančio takelio rasta rausva, panaši į kraujo, 20 x 30 cm dėmė. Šalia šio takelio 5 x 6 m plote rastos išmėtytos medžio kelmo nuolaužos, ant kurių yra rausvos, panašios į kraują, dėmės, mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini). Šalia medžio nuolaužų yra išmėtytų batono riekių ir du polietileniniai maišeliai su batono riekėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šalia jų ant žemės numesta medžiaginė kepurė su snapeliu. Šalia asfaltuoto keliuko kitoje pusėje rastas medinis pagalys su rausvomis, į kraują panašiomis dėmėmis. Nuo asfaltuoto keliuko pietų kryptimi link (duomenys neskelbtini) upelio ant žolės ir nukritusių lapų matosi vilkimo pėdsakas. Ant upelio šiaurinio kranto rastas vyriškos lyties lavonas su smurto požymiais ant nugaros ir galvos srityje. Lavonas guli vandenyje dalinai paniręs į vandenį kairiu šonu, veidu į vandenį, jo galva nukreipta vakarų kryptimi. Lavonas dalinai išrengtas, jo juodos spalvos kelnės numautos iki blauzdų prie kojų pėdų. Glaudės nusmauktos iki kojų šlaunų. Šalia lavono dalinai ant kranto numesta tamsi odinė striukė ir liemenė įmirkusios vandenyje. Lavonas kairiu šonu iki pusės paniręs vandenyje, virš vandens paviršiaus matosi dešinys lavono šonas ir galvos dešinė pusė. Striukės vidinėje kišenėje rastas Lietuvos Respublikos piliečio pasas G. K. vardu, jam išduota darbo ieškančio asmens atmintinė, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas G. K.. Kairėje kelnių kišenėje rasta 5 eurų nominalo kupiūra ir 10 euro centų, striukės dešinėje kišenėje rasti du pakeliai su makaronais (duomenys neskelbtini), kairėje kišenėje rasti du vaikiški paštetai (duomenys neskelbtini), degtukai. Toliau pagal upelį (duomenys neskelbtini) 22 metrų atstumu rasta nuplėšta striukės rankovė, toliau dar viena medžio šaka su rausvomis panašiomis į kraują dėmėmis. Nuo nuplėštos striukės rankovės 7 metrų atstumu rastas avalynės pėdsako fragmentas (1 t., 13 – 35 b.l.).

2016-01-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad avalynės pėdsakas, rastas įvykio vietoje, yra paliktas tokio pat tipo avalyne kaip tyrimo metu išimti M. Š. batai (duomenys neskelbtini) (1 t., 57 – 61 b.l.).

2016-02-04 E. M. striukės bei įvykio vietoje rastos striukės rankovės dalies apžiūrų protokolai patvirtina, kad striukės dešinės rankovės viršutinė dalis yra nuplėšta, likęs tik jos pamušalas. Iki įvykio striukė ir įvykio vietoje rasta dešinės rankovės dalis galimai sudarė vieną visumą, nes atitinka jų spalvinis derinys bei medžiagos, iš kurių jos pagamintos (1 t., 72 – 79 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. buvo nustatyti šie sužalojimai :

1) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvio srityje, kairėje momeninėje srityje, krūtinės ląstos srityje, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, nugaroje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityse, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ląstos srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, abiejų sėdmenų srityse, junginės kraujosruva kairėje akyje, muštinėmis žaizdomis kairėje momeninėje srityje, kairio antakio srityje, kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kairiame skruoste, muštinėmis – plėštinėmis žaizdomis abiejų ausų srityse, kraujosruvomis veido minkštuosiuose audiniuose abipus, masyviomis susiliejančiomis kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose abipus, įspaustiniu pakauškaulio lūžiu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje ir dešinėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, abiejų smegenėlių pusrutulių srityse ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotą bei platų paviršių turinčiais daiktais, galimai suduodant kumščiais, spardant kojomis ar panašiai, ne mažiau 12 trauminių poveikių į galvos sritį. Sužalojimai padaryti keliolika – keliasdešimt minučių prieš jo mirtį. Būtent šių sužalojimų visuma sukėlė G. K. mirtį;

2) odos nubrozdinimai krūtinės ląstos srityje, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos kakle, krūtinės ląstos srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, abiejų sėdmenų srityse, muštinės žaizdos dešinėje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais, įspiriant ar panašiai, 12 ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti keliolika – keliasdešimt minučių prieš o mirtį. Šie sužalojimai gyviems asmenims atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

3) dešinės pusės 4, 5, 6, 7 – o ir kairės pusės 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 – o šonkaulių lūžiai, abiejų plaučių ir kepenų plyšimai, lydimi kraujo susikaupimo pilvo ir krūtinės ląstos ertmėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įspiriant ar panašiai, keliolika – keliasdešimt minučių iki jo mirties, 2 ar daugiau trauminių poveikių. Gyviems asmenims tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. dėl tokių sužalojimų visumoje sveikata sutrukdoma sunkiai.

G. K. mirė prieš 2 – 3 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-10-19 13.00 val. Jo kraujyje rasta 3,19 %o etilo alkoholio, šlapime – 4,63 %o etilo alkoholio. Tikėtina, kad po mirties G. K. kūnas buvo velkamas (tempiamas) per kietą šiurkštų paviršių, nes lavono tyrimo metu nugaros srityje nustatyta juostelių formos, išilginės krypties lygiagrečiai išsidėstę, vietomis nutrūkstantys tamsiai rusvos spalvos įdrėskimai, be matomos ryškesnės audinių reakcijos. Jis mirė iki patenkant į vandenį (1 t., 113 – 121 b.l.).

Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai patvirtina, kad G. K. buvo padaryti daugybiniai išoriniai kūno sužalojimai (5 t., 83 – 92 b. l.).

Byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyta, kad G. K. nužudė kaltinamieji E. M. ir E. Š. suduodami jam smūgius į galvą, dėl ko nuo galvos sumušimo jis ir mirė, bei kitas kūno vietas, padarydami jam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, teismo medicinos specialisto kvalifikuotus nežymiu bei sunkiu jo sveikatos sutrikdymu. Kaltinamieji viso šios baudžiamojo proceso metu pripažino ir teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad būtent jie abu (duomenys neskelbtini) parke, radę miegantį neblaivų nukentėjusįjį, jį per du kartus sumušė, daugiausiai spardydami į galvą, pilvą, šokinėjo jam ant galvos ir krūtinės, E. M. sudavė kelis smūgius mediniu pagaliu. Po to, abu jie nutempė G. K. nuo takelio nuošaliau prie (duomenys neskelbtini) upelio ir kūną įmetė į upelį, galva į vandenį. Tokioje padėtyje nukentėjusiojo lavoną ryte ir rado liudytojas I. Š.. Kaltinamieji savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykio vietoje.

Jų parodymus pilnai patvirtino ir liudytojas D. S., kuris su jais buvo įvykio pradžioje ir matė, kaip pirmas E. M., o vėliau ir prie jo prisidėjęs M. Š. spardė prie takelio parke miegantį nukentėjusįjį. Nors šis liudytojas nebuvo su jais tuo metu, kai kaltinamieji mušė nukentėjusįjį grįždami nuo (duomenys neskelbtini) marių (antrąkart), tačiau jis parodė, kad jam po įvykio susitikus su B. P. ir einant į namus, E. M. paskambino jam telefonu ir pranešė, kad jie pribaigė nukentėjusįjį ir nutempę į upelį paskandino. B. P. parodė girdėjęs šį E. M. telefonu pasakytą prisipažinimą. Visi aukščiau paminėti duomenys iš esmės sutampa, todėl jokių abejonių, kad nukentėjusįjį tyčiniais bendrais veiksmais nužudė abu kaltinamieji, šiuo atveju nėra.

Kaltinamieji G. K. tą patį vakarą mušė du kartus, kuriuos skyrė neilgas laiko tarpas, kuomet jie buvo nuėję prie (duomenys neskelbtini) marių susitikti su ten žvejojančiu A. A.. Jie nukentėjusiajam sudavė daugybę kartų (specialistas nustatė ne mažiau 26 trauminius poveikius), daugiausiai spardė kojomis, šokinėjo ant galvos ir kūno, mušė pagaliais, taip padarydami jam sužalojimus dviejose gyvybiškai svarbiose anatominėse žmogaus kūno vietose (galvoje ir krūtinėje), kuriuos teismo medicinos specialistas įvertino kaip sunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą. Pamatę, kad nukentėjusysis nustojo „knarkti“, jie nutempė kūną nuošaliau nuo takelio, kuriuo vaikščiojo žmonės, ir įmetę į upelį galva į vandenį jį paliko. Abu jie po įvykio buvo drauge, E. M. D. S. paskambinęs pasakė, kad „dabaigė senį ir jį paskandino“. Tai rodo, kad abu kaltinamieji ne tik suprato savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį; tačiau jie suvokė, kad dėl jų smurtinių veiksmų nukentėjusysis gali mirti ir siekė jo mirties. Todėl nėra jokių abejonių, kad šią veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235/2016). Įvertinus jau aukščiau nurodytas G. K. nužudymo aplinkybes bei papildomai atsižvelgus į tai, kad sužalojimai jam buvo padaryti esant gyvam, per pakankamai trumpą laiką (iki keliasdešimt minučių iki jo mirties), jam buvo sulaužytas pakauškaulis, rasti masyvūs kraujo išsiliejimai galvos minštuosiuose audiniuose, padarytos ne tik muštinės, bet ir plėšinės ausų kaušelių žaizdos, padaryti itin skaudūs daugybiniai šonkaulių lūžiai bei vidinių organų (abiejų plaučių ir kepenų) sužalojimai, kolegija pripažįsta, kad kaltinamieji G. K. nužudė veikdami itin žiauriai. E. M. parodė, jog pasišvietęs telefonu jis matė kruviną nukentėjusiojo veidą, abu jie nekreipė dėmesio į D. S. raginimą liautis smurtauti prieš realiai bejėgį nukentėjusįjį – tai reiškia, kad kaltinamieji puikiai suprato savo itin žiauraus elgesio pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kolegijos nuomone, abu kaltinamieji pagrįstai kaltinami ir pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. kaip nužudę G. K. dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-129/2016). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis G. K. nebuvo pažįstami ir jokių asmeninių konfliktų iki įvykio neturėjo. Nukentėjusysis buvo sumuštas be jokios suprantamos tam priežasties – jos abu kaltinamieji neįvardino ir savo žiauraus elgesio paaiškinti negalėjo. G. K. nekėlė kaltinamiesiems jokio pavojaus, mušamas ir kęsdamas skausmus jiems nesipriešino. Kaltinamieji tokiu savo cinišku elgesiu akivaizdžiai pademonstravo, kad jie visiškai nepaiso ir negerbia visuomenėje nusistovėjusių elgesio, pagarbos kitam normų, siekė parodyti savo jėgą prieš praktiškai bejėgį nukentėjusįjį ir darė tai supratę, kad spardo ir kitaip smurtauja prieš žmogų. Tai, kad įvykio vakarą abu kaltinamieji elgėsi chuliganiškai matyti ir iš kitų nustatytų aplinkybių : jie bandė įsibrauti į (duomenys neskelbtini) mariose laikomą pramogų laivą ir to nepadarė tik suveikus apsaugos signalizacijai; E. M. prieš tai alumi apipylė A. A.. Beje, pats E. M. tą patį vakarą G. G. prisipažino, kad jam tiesiog patinka daryti nesąmones.

Tokiu būdu, kolegija pripažįsta visiškai įrodyta, kad abu kaltinamieji G. K. tyčia nužudė veikdami itin žiauriai bei dėl chuliganiškų paskatų. Jų veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p.

Viešosios tvarkos pažeidimas ir nežymus mažametės G. P. sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis E. M. kaltu dėl šios veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad kitą dieną po G. K. nužudymo jis su M. M. ir V. V. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link centro. Pamatė priekyje einančias iš matymo pažįstamas G. P. ir D. V.. Eidamas jis paėmė iš D. (D. V.) šaliką tam, kad ją pakibinti. Jam bekalbant su D., G. P. trenkė kumščiu jam į lūpą, ją praskėlė. Supykęs griebė ją už kaklo, nustūmė nuo savęs, pargriuvusiai delnu trenkė per pakaušį. M. M. ir V. V. padėjo jai atsistoti, nes ji ant šaligatvio sėdėjo ir verkė. Jos amžiaus nežinojo, sudavė jai ir stūmė tik todėl, kad buvo išprovokuotas taip elgtis. Jos jis nespardė nei į galvą, nei į pilvą.

Nukentėjusioji G. P. (teisiamajame posėdyje perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad 2015-10-17 su drauge D. V. ji prie (duomenys neskelbtini) mokyklos sutiko tris vaikinus, vieną iš kurių – E. M., ji pažinojo, nes bendravo su juo socialiniuose tinkluose. Priėjęs E. M. pradėjo jai velti plaukus, todėl ji nustūmė jo ranką. Jis pakišo jai koją, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti į galvą, pilvą ir nugarą. Spyrė ne po vieną kartą. Jos draugė bandė ją apginti, stūmė E. M. nuo jos. E. M. draugai jai nedarė nieko, nieko nesakė, stovėjo ir žiūrėjo. Baigęs mušti, E. M. pakėlė ją už plaukų ir su draugais nuėjo. Atėjo draugė M. M., kuri iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į ligoninės Priėmimo skyrių, ten apžiūrėta medikų ir išleista namo. Po įvykio buvo mėlynės veido ir pilvo srityje. Jautė fizinį skausmą, patyrė šoką, išliko baimė vaikščioti vakarais (3 t., 48 – 50 b. l.).

Liudytoja D. V. (teisiamajame posėdyje perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad su G. P. sutiko E. M. su dviem draugais. E. M. su ja kalbėjo gražiai, ją apkabino, nuėmė šaliką, užsidėjo ant savęs, viskas truko apie 2 minutes. G. pasakė E. nelįsti prie jos, jį nustūmė. Tada E. M. pastūmė G., pargriovė ją ir spyrė jai į galvą gal 8 kartus, tampė už plaukų. G. verkė. Vienas iš E. M. draugų prašė baigti mušti, padėjo G. atsistoti. E. M. bandė pakelti G. už plaukų, bet jam nepavyko. E. M. su draugais nuėjus, atbėgo draugė M., kuri iškvietė greitąją pagalbą ir policiją (3 t., 88 – 89 b. l.).

Liudytoja M. M. (teisiamajame posėdyje perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad įvykio dieną būdama netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos išgirdo muziką, nutarė eiti pasižiūrėti, kas vyksta. Sustojusi prie(duomenys neskelbtini) mokyklos matė, kaip E. M. 3 kartus G. spyrė į galvą. Tai matė iš 15 – 20 metrų atstumo, nuo mokyklos sklido šviesa, matėsi gerai. D. rėkė, kad E. M. ją pakeltų, tada jis už plaukų pakėlė nuo žemės ir nuėjo. Ji iškvietė policiją ir medikus. Kol laukė medikų G. ir D. pasakojo, kad jos eidamos gatve klausėsi muzikos, prie jų priėjo vaikinai, E. M. pradėjo velti G. plaukus, ją pargriovė, po to spardė (3 t., 91 – 93 b. l.).

Iš 2015-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu (3 t., 19 – 21 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir pilve G. P. galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2015-10-17, ne mažiau kaip trimis tiesioginiais smūgiais. Mažai tikėtina, kad nukentėjusioji susižaloti galėjo pati griūdama. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 62 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-10-22 E. M. buvo nustatyti odos ir gleivinės nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad jis galėjo susižaloti pats. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (4 t., 111 b. l.).

Kaltinamasis E. M. iš esmės neneigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojęs fizinį smurtą prieš G. P. – jis tik parodė jos nespardęs. Kaltinamasis tvirtino sudavęs jai vieną smūgį delnu per pakaušį. Tačiau, šie jo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, visų pirma, pačios nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino su ja kartu buvusi liudytoja D. V. bei iš dalies ir liudytoja M. M.. Iš jų matyti, kad E. M. pargriovė G. P. ir ją spardė į galvą, nugarą, pilvą. Pažymėtina, kad net ne nuo pradžios įvykį mačiusi M. M. parodė, kad E. M. spyrė gulinčiai nukentėjusiajai 3 kartus. G. P. parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad jai nustatyti sužalojimai dešiniame skruoste ir pilve buvo padaryti galimai tuo pačiu laiku, ne mažiau 3 tiesioginiais smūgiais. Tikint E. M. parodymais, specialisto nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai jo nurodomomis aplinkybėmis negalėjo būti padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kartu su juo buvęs jo draugas V. V. patvirtino, kad kaltinamasis gulinčiai merginai spyrė į veidą ir nugarą. Tokiu būdu, aukščiau paminėtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis viešoje vietoje, matant jo draugams bei nukentėjusiosios draugei D. V., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P. ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Toks jo smurtinis elgesys neabejotinai vertinamas kaip įžūlus, juo kaltinamasis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tame tarpe – ir gerokai už jį jaunesnėms mergaitėms, ir taip pažeidė visuomenėje nusistovėjusias elgesio ir moralės taisykles, t. y. pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis parodė, kad taip elgtis jis buvo išprovokuotas pačios nukentėjusios G. P., kuri jam pirma sudavė smūgį į lūpą. Tačiau, pagal nukentėjusiosios bei D. V. parodymus, kuriais kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, būtent kaltinamasis pirmasis ėmė kabinėtis prie merginų, paėmė D. V. šaliką, nukentėjusiajai bandant prieštarauti ėmė velti jai plaukus, dėl ko ji stūmė kaltinamojo ranką nuo savęs ir galėjo tuo momentu jam suduoti. Tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji jam smogė be jokios priežasties. Kita vertus, bet kuriuo atveju jo elgesys buvo nepateisinamas, nes visiškai neadekvatų fizinį smurtą jis panaudojo prieš merginą, kuri yra mažametė ir gerokai jaunesnė už jį – to kaltinamasis negalėjo nežinoti, nes jiedu bendravo socialiniuose tinkluose, kur galima rasti reikiamą informaciją. Kad kaltinamasis aktyviai naudojosi bendravimo šiuose tinkluose galimybe akivaizdžiai patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateiktos nuotraukos iš jo paskyros (duomenys neskelbtini) (5 t., 159 b. l.). Pagal nustatytas aplinkybes, kolegijos požiūriu, nukentėjusiosios elgesį šiuo atveju laikyti provokuojančiu ir bandyti dėl to pateisinti kaltinamojo E. M. smurtinius veiksmus, nėra jokio pagrindo.

Kolegija pripažįsta, kad ir ši E. M. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusioji E. L. pareiškė civilinį ieškinį 98,41 Eur turtinei žalai ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji E. P. prašo jai priteisti 1458,35 Eur turtinei ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji A. M. prašo priteisti jai 931,26 Eur turtinei ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl G. P. sužalojimo civilinis ieškinys nepareikštas.

Nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai jų patirtai turtinei žalai atlyginti yra susiję su nukentėjusiojo (sūnaus ir brolio) laidojimu bei jo kapavietės sutvarkymu. Žalos dydis patvirtintas jų pateiktais rašytiniais įrodymais, o sumos, dėl kurių tokie duomenys nėra pateikti (mokėjimai gedulingoms apeigoms), yra realios ir teismų praktikoje pripažįstamos kaip atitinkančios Lietuvoje susiformavusias tradicijas. Kaltinamieji iš esmės neginčijo nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžio ir jos pagrįstumo, jie yra atsakingi už šią žalą, todėl turi ją atlyginti. Įvertinus tai, kad M. Š. artimieji nukentėjusioms pervedė po 100 Eur, kolegija pripažįsta, kad E. L. turtinė žala yra atlyginta, o kitoms nukentėjusioms priteisiama suma atitinkamai mažinama.

Nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai jų patirtai neturtinei žalai atlyginti (po 100 000 Eur) kiekvienai tenkinami iš dalies. Nužudytasis G. K. buvo vienintelis E. L. sūnus, paskutiniu laiku iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir motina. Nėra pagrindo abejoti, kad kiek galėjo, sūnus rūpinosi savo mama, kuri pagal byloje esančius duomenis, reikalinga ir pagalbos, ir paramos. To ji dabar neteko. E. P. ir A. M. neteko savo brolio. Dėl to visos jos neabejotinai patyrė netekties skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą. Kolegijos nuomone, sūnaus bei brolio, kad ir kokį skirtingą ir kitiems neįprastą gyvenimo būdą jis buvo pasirinkęs, netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusiosios patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, todėl jie šią žalą ir privalo atlyginti. Tačiau, bet kuri žala turi būti įrodyta bei atlyginta teisingai. Iš bylos matyti, kad G. K. paskutiniu laikotarpiu buvo vienišas, girtavo, gyveno ne pas motiną, o (duomenys neskelbtini) namuose, motiną tik aplankydavo ir ne per dažniausiai. Tai iliustruoja ir faktas, kad jis rudenį, vėlai vakare, stipriai neblaivus miegojo miesto parke. Abi jo seserys pakankamai ilgą laiko tarpą gyvena ir dirba užsienyje, jų susitikimai ir santykiai su broliu taip pat buvo labiau epizodiški, tik seserims grįžus į Lietuvą. Be to, nukentėjusiosios nepateikė teismui jokių duomenų, kad dėl nužudytojo mirties jos patyrė kažkokių rimtesnių sveikatos problemų, gydėsi, ar patyrė kitokius reikšmingesnius nepatogumus. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamųjų turtinę padėtį (nors šiuo metu abu jie jau pilnamečiai, tačiau abu niekur nedirba, abu savarankiškų pajamų ar turto neturi, išlaikomi tėvų), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ieškiniai mažinami iki 15000 Eur nukentėjusiajai E. L., ir iki 10000 Eur nukentėjusioms E. P. bei A. M. kiekvienai. Tokios sumos, kolegijos nuomone, yra realios, jos atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Skirdama bausmę kaltinamiesiems kolegija atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, pasekmes, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61, 81, 82, 91 str., kadangi nusikaltimus abu jie padarė nesulaukę 18 metų amžiaus. Šiuo metu jie jau pilnamečiai.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p., ir dėl jo gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Abiejų jų atsakomybę sukinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad G. K. jie nužudė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios jų veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); bei kad šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors M. Š. vardu nukentėjusioms atlyginta po 100 Eur, tačiau tai yra labai nežymi dalis lyginant su jų patirta žala, kurią nuspręsta priteisti iš kaltinamųjų, todėl dalinį žalos atlyginimą pripažinti M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija nemato pakankamo pagrindo.

E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nežymaus G. P. sveikatos sutrikdymo nėra, nes savo veiksmų ir kaltės jis iš esmės nepripažino. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė mažamečiam asmeniui (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Šalinama šiame epizode jam nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė nėra įrodyta patikimais duomenimis. Pats kaltinamasis neneigė buvęs išgėręs sidro, tačiau tvirtino, kad girtas nesijautė. Kaltinamojo girtumo neakcentavo ir nukentėjusioji bei su juo bendravusi liudytoja D. V..

Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė dar būdami nepilnamečiais. Pagal BK 80 str., nepilnamečiams taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą; turi būti ribojamas laisvės atėmimo bausmės jiems taikymas didinant auklėjamojo poveikio priemonių jiems taikymą; turi būti siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; be to, turi būti siekiama sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikaltimų. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę tokiam asmeniui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d.) baudžiama vienintele bausme – laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Pažymėtina ir labai svarbu yra tai, kad šiuo atveju yra net du savarankiški tyčinį nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Už labai sunkų nusikaltimą nepilnamečiui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, jos minimumas tokiu atveju prilygsta pusei sankcijoje numatytos minimalios bausmės, t. y. šiuo atveju 4 metai (BK 91 str. 3 d.). Nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų (BK 90 str. 5 d.).

Abu kaltinamieji auga šeimose, iki suėmimo jiems skyrimo abu mokėsi, M. Š. nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Abu jie turi tam tikrų psichinės sveikatos problemų, kurios neturėjo jokios įtakos jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui. Yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. M. Š. anksčiau nebuvo teistas. Tačiau, abu jie padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą, smurtinį nusikaltimą, kuris ne tik labai pavojingas visuomenei, bet juo buvo sukeltos itin sunkios bei jau nebepataisomos pasekmės – buvo nužudytas visiškai niekuo dėtas, gerokai vyresnis už kaltinamuosius, žmogus, kurio, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, jie iki įvykio net nepažinojo. E. M., be to, kitą dieną dar padarė ir nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, nesukėlusį žymesnių pasekmių. M. Š. charakterizuojamas patenkinamai, E. M. – blogai. Abu jie buvo aktyvūs šios veikos vykdytojai, abu nepamatuotai žiauriai naudojo smurtą prieš bejėgį ir jiems nesipriešinantį nukentėjusįjį. E. M. anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, naujas veikas padarė jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog jis linkęs smurtauti ir pirmas teistumas jam jokios įtakos nepadarė. Nustatytos dvi jų atsakomybei reikšmingos sunkinančios aplinkybės. Todėl, abu kaltinamieji už G. K. nužudymą baudžiami griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis. E. M. pagal BK 284 str. 1 d. skiriama laisvės atėmimo bausmė arčiau jos minimumo. Šios bausmės E. M. bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.) bei pridedama dalis bausmės, paskirtos 2014-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 64 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios E. P. ir A. M. prašo priteisti joms po 500 Eur už jas atstovavusio gynėjo paslaugas (5 t., 94 b. l.). Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad pagal susitarimą nukentėjusiąsias advokato padėjėjas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, atstovas parengė civilinius ieškinius, vieną jų tikslino, nukentėjusiųjų atstovui sumokėta ir jų prašoma atlyginti suma nėra aiškiai ar nepagrįstai per didelė, todėl ji iš kaltinamųjų išieškoma lygiomis dalimis.

Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

E. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p., 284 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 8 p. – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, jam paskirtos 2014-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2016-06-30.

Į bausmės laiką jam įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-10-19 iki 2016-06-29.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės šis nuosprendis jam palikti nepakeistą.

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 6 ir 8 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2016-06-30.

Į bausmės laiką jam įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-10-19 iki 2016-06-29.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės šis nuosprendis jam palikti nepakeistą.

- E. L. – 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- E. P. – 1358, 35 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- A. M. – 831, 26 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Prie bylos esančius daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus :

- byloje esančius daiktus – palikti saugoti byloje;

- G. K. rūbus ir batus – grąžinti nukentėjusiajai E. L.;

- M. Š. asmens tapatybės kortelę – bausmės atlikimo laikui palikti jo asmens byloje;

- M. Š. batus (duomenys neskelbtini) – grąžinti jam arba jo artimiesiems;

- likusius daiktus ir lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Išieškoti iš M. Š. ir E. M. po 500 Eur nukentėjusioms E. P. ir A. M. proceso išlaidų už joms atstovo suteiktas teisines paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems – nuo šio nuosprendžio kopijos jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.