Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-03 · Administracinė byla Nr. eI-7591-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
eI-7591-281/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
D. I.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 1.12Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Administracinė byla Nr. eI-7591-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02171-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.12.; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Streckei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. I. (D. I.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. I. 2016-05-26 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2016-04-26 įsakymą Nr. 10-TE-349 „Dėl vyresniojo policininko D. I. atleidimo iš vidaus tarnybos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 2) priteisti pareiškėjui jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2016-04-26 įsakymu Nr. 10-TE-349, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p., kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Pareiškėjas daugiau nei septynerius metus tinkamai vykdė savo pareigas, nėra gavęs nuobaudų, buvo skatintas, tačiau pareiškėjo atžvilgiu 2016-03-29 pradėtas tarnybinis patikrinimas, dėl to, kad jis naktiniame klube „Brodvėjus“ galimai grasino klubo darbuotojams peiliu bei rodė savo tarnybinį pažymėjimą. Dėl nurodytų pareiškėjo veiksmų, 2016-04-11 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2016-04-13 surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas Nr. 14N-57229173-16, kuriais pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nedidelio chuliganizmo.

Pareigūno vardo pažeminimui būtina konstatuoti, ne tik kaltus pareiškėjo veiksmus, tačiau ir neigiamas pasekmes vidaus tarnybos autoritetui, pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema, konkrečius įstaigą kompromituojančius konkretaus asmens veiksmus. Tarnybinis patikrinimas ir jo pagrindu surašyta išvada yra neobjektyvi, rašytiniai įrodymai, kuriais paneigiama pareiškėjo atliktų veiksmų grėsmė, neįvertinti visapusiškai. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė realių veiksmų, galėjusių sukelti grėsmę naktinio klubo „Brodvėjus pub“ darbuotojų gyvybei arba sveikatai. Liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra skirtingi, klubo darbuotojų klaidingą bendrą situacijos vertinimą galėjo lemti alkoholis. Tuo tarpu nei vienas iš pareigūnų nepatvirtino, kad pareiškėjas grasino klubo darbuotojams. Pareigūno vardo pažeminimas kaip pasekmė galėtų būti nustatomi tada, kai pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės ar kitos dėl jo kilusios pasekmės galėtų būti vertinamos kaip amoralios. Šiuo atveju, pareiškėjo elgesys nebuvo toks šokiruojantis, kad būtų galima konstatuoti pakirstą pasitikėjimą visa policijos sistema.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio 2,71 promilės, kas lėmė, jog pareiškėjas negalėjo įvykio aplinkybių atsiminti nuosekliai ir detaliai, o pareiškėjo nurodomu įvykio aplinkybių interpretavimu savo naudai siekiama pridengti savo elgesį pasiteisinimu. Įvykio aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas rankoje laikė atlenktą peilį, turėjo dujų balionėlį, todėl tokių objektų demonstravimas viešoje vietoje galėjo kelti pavojų aplinkiniams. Alkoholio vartojimas iki sąmonės netekimo ar užmigimo viešoje vietoje, neatitinka geros moralės standartų. Aplinkybę, kad pareiškėjas demonstravo pareigūno pažymėjimą patvirtina liudytojų parodymai, o vien faktas, kad liudytojai neturėdami pakankamai žinių pareigūno pažymėjimą pavadino kriminalinės policijos pareigūno pažymėjimu, šios aplinkybės nepaneigia. Pareiškėjo elgesys vertinamas kaip Etikos kodekso 14.1, 14.3 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, nes pareigūnas elgėsi priešingai visuotinai priimtinoms moralės normoms, dėl jo veiksmų nukentėjo policijos įvaizdis, tiek jo pačio, tiek kitų policijos pareigūnų reputacija.

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius 2016-03-29 pareiškėjui pateikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-73, kuriuo informavo, kad VPK viršininko pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, jog pareiškėjas naktiniame klube „Brodvėjus“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio miegojo viešojo vietoje, naktinio klubo darbuotojui pažadinus, jam priešinosi, išsitraukė peilį, rodė policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, ketino išsitraukti dujų balionėlį, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių jo nepanaudojo.

Pareiškėjas 2016-04-01 pateikė paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nurodydamas, kad nesutinka su aplinkybe dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, vien girto asmens pasirodymas viešoje vietoje neužtraukia administracinės atsakomybės. Paaiškino, kad elgėsi neagresyviai ir nekonfliktiškai – pareiškėjas naktinio klubo darbuotojams negrasino, nesikeikė, nepanaudojo ir neketino panaudoti jokių kitų fizinės prievartos veiksmų.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja 2016-04-11 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariatas 2016-04-13 priėmė nutarimą Nr. 14N-57229173-16, kuriuo, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., nutarė skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą 28 Eur.

Vilniaus apskrities VPK 2016-04-26 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-106 konstatuota, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas, pažeidė Etikos kodekso 14.1, 14.3 punktų reikalavimus. Tokie pareigūno veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, kertasi su pagrindiniais policijos uždaviniais, žemina vidaus tarnybos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, todėl pareiškėjas laikomas pažeminusiu pareigūno vardą.

Vilniaus apskrities VPK viršininko 2016-04-26 įsakymu Nr. 10-TE-349 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl įsakymo, kurio pagrindu pareiškėjas atleistas iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau ir – Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas). Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004 ir Nr. A-8-489/2007).

Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas (toliau - Etikos kodeksas). Etikos kodekso 14.1. p. nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. 14.2. įtvirtinta, kad pareigūnas turi nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.).

Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2016-03-29 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl informacijos, kad pareiškėjas D. I. 2016-03-26 5.20 val. pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą dėl to, kad klube „Brodvėjus“, grasino peiliu ir rodė tarnybinį pažymėjimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas pažeidė Etikos kodekso 14.1, 14.3 punktų reikalavimus, tokie pareiškėjo veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, jie kertasi su pagrindiniais policijos uždaviniais, žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, šiuos veiksmus atlikęs pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016-04-11 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos veikos grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogų terorizuoti nenustatyta, tačiau įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. – nedidelis chuliganizmas, požymiai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei faktines aplinkybes, siekiant nustatyti ar pareiškėjo veiksmai atitiko Vidaus tarnybos statuto 2 str. 5 d. nustatytus pareigūno vardo pažeminimo sampratos požymius, ar pareiškėjas pagrįstai atleistas iš pareigų Vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. pagrindu, pirma, būtina nustatyti ar pareiškėjas yra kaltas dėl savo veiksmų naktiniame klube „Brodvėjaus pub“, antra, ar šie pareiškėjo veiksmai turėjo konkrečias pasekmes kaip vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Iš veiksmų, kuriuos atliko pareiškėjas matyti, kad pareiškėjas naktiniame klube „Brodvėjaus pub“ vartojo alkoholį, galiausiai, užmigo ant baro, baro darbuotojams paprašius atsikelti ir išeiti, atsisakė šiuos veiksmus atlikti, išsitraukė turimą sulankstomą peilį, laikė jį ašmenimis į apačią, iš pareiškėjo kišenės iškrito dujų balionėlis, nurodyta, kad pareiškėjas demonstravo savo tarnybinį pažymėjimą.

Teismo vertinimu, Vidaus tarnybos statutas nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai yra susiję ir su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Pastebėtina, kad net paprasto piliečio elgesys, piktybiškai atsisakant išeiti iš naktinio klubo, išsitraukiant sulankstomą peilį, vertintinas neigiamai, todėl pareigūnas, kuriam nustatyti didesni drausmės standartai, tokiais veiksmais diskredituoja visą policijos sistemą, parodydamas, kad nesilaiko jam nustatytų elgesio taisyklių. Todėl pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjo veiksmuose egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas pažeminęs pareigūno vardą. Toks pareigūno elgesys naktiniame klube sulaukė ir žiniasklaidos dėmesio, todėl akivaizdu, kad vidutinio apdairumo, protingumo ir rūpestingumo asmuo, pamatęs straipsnį apie įvykdytus pareigūno veiksmus gali nusivilti visu policijos autoritetu, pasitikėjimas šia įstaiga gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Atsižvelgiant į aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo elgesys atitiko pareigūno pažeminimo sampratą, todėl įsakymas atleisti pareigūną Vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. buvo pagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas ir jo pagrindu surašyta išvada yra neobjektyvi, rašytiniai įrodymai, kuriais paneigiama pareiškėjo atliktų veiksmų grėsmė, neįvertinti visapusiškai. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, teismas nenustatė jokių esminių tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimų, todėl darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas (įsakymas) dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

Be to, pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad atsakovas neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nesant galimybės pareiškėjui pritaikyti alternatyvių teisinių pasekmių pažeminus pareigūno vardą, atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pažeminę pareigūno vardą. Atsižvelgiant į tai, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2016-04-26 įsakymą Nr. 10-TE-349 „Dėl vyresniojo policininko D. I. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo D. I. (D. I.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė