- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-7-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00037-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- K. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 95-609 taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. K. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 95-609 buvo nutarta nuteistajam K. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo atisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimą konstatavus, kad nors K. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs K. K. padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis tris kartus vartojo alkoholinius gėrimus, už ką tris kartus buvo skirtos nuobaudos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo balas pagal „OASys“ metodiką yra 21 balas, iš kurių 5 balai kintantys, išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad jos rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi ir leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmę atlieka daugiau nei 10 metų, dėl padaryto nusikaltimo yra padaręs tinkamas išvadas, dėjo daug pastangų, kad su juo dirbantiems pataisos namų administracijos pareigūnams įrodytų, jog likusią bausmės dalį yra pasirengęs atlikti laisvėje. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką balai yra sumažėję iki 21 balo, kas atitinka žemą pakartotinio nusikaltimo riziką. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo, turi gyvenamąją vietą, galimybę laisvėje dirbti, dirba ir šiuo metu. Jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas. 2018 metais 5 paras, 2019 metais 10 parų, 2020 metais 10 parų buvo išleistas namo atostogų ir nepažeidė jokių išvykos taisyklių. Atvirosios kolonijos sąlygų nepažeidė. Tačiau teismas šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nenori matyti.
5.2. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys sprendimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią asmuo yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl tos priežasties, kad į jas buvo atsižvelgta priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistajam yra nesuprantama, dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką jis privalo dar padaryti, kad jam būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas.
5.3. Skunde tvirtinama, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, kadangi lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę. Nuteistojo nuomone, atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Atkreipiamas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Maksimavičius ir kiti prieš Lietuvą. Teigiama, kad atsižvelgiant į šią bylą nėra suprantama, kodėl nuteistajam nėra suteikiama teisė į lygtinį paleidimą, kada ir kaip jis turės integruotis į laisvę, jei jam nesuteikiamas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, K. K. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 21 balą, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Įvertinus K. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra 22 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, įgijo keletą specialybių, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad K. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog K. K. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 3 kartus baustas drausmine tvarka už analogiškus šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau rodo, jog asmuo ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Aplinkybės, kad nuteistasis padarė analogiškus drausmės pažeidimus, visus juos skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas (padaryti kas dvejus metus), patvirtina, kad asmuo nėra linkęs daryti teigiamų išvadų iš savo netinkamo elgesio, net būdamas izoliuotas ir puikiai suprasdamas, jog privalo preciziškai laikytis pataisos įstaigoje galiojančios tvarkos, K. K. tai ignoravo. Vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu pastebėtina, kad K. K. pirmą kartą bausmės atlikimui į lengvąją grupę buvo perkeltas 2013 m. balandžio 25 d., tačiau dėl pakartotinio padaryto pažeidimo iš šios grupės perkeltas į paprastąją. Nuo 2017 m. gegužės 4 d. bausmę vėl atlieka lengvos grupės sąlygomis. 2018 m. lapkričio 12 d. perkeltas bausmę tęsti atvirojoje kolonijoje. Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. nuteistajam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 parų parvykti į namus. Taip pat buvo suteikta teisė 2019 m. atostogų metu parvykti į namus 10 kalendorinių dienų ir 2020 m. 10 darbo dienų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2019 m. birželio 5 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad K. K. 2019 m. gegužės 27 d. vairuodamas automobilį buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryto administracinio nusižengimo pobūdis (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos), leidžia abejoti K. K. pokyčių stabilumu, pastangų savo elgesį koreguoti vien teigiama linkme nuoširdumu, tuo, kad nuteistojo pasiryžimas laikytis teisės aktų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių yra išties tvirtas, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus jo teigiamo elgesio nenuoseklumą visos bausmės atlikimo metu, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu per anksti spręsti, jog būdamas lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti ir Socialinio tyrimo išvadoje nuodyti duomenys apie nuteistajam vis dar išskiriamą kriminogeninį veiksnį – gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis atskleidžia tam tikrą keleto asmenų nusikalstamą sistemą, todėl svarbu įvertinti, ar K. K. yra pasiruošęs nutraukti ankstesnius ryšius su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja ne tik su šeimos nariais, tačiau turi draugų ratą ir už pataisos namų, taip pat ir pataisos įstaigoje. Ar nuteistasis šiuo metu stengiasi atsakingiau rinktis draugų ratą, bylos medžiagoje duomenų nėra, todėl teisėjų kolegija negali daryti patikimos išvados, jog nuteistojo draugų bei interesų ratas iš esmės pasikeitė ir jis nebesugrįš prie nusikalstamų veikų vykdymo, juo labiau, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė kaip organizatorius. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam K. K. nustatyta žema (21 balo pagal „OASys“ metodiką) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo pirminio atlikto vertinimo sumažėjusi 2 balais ir jau ilgą laiką nekinta, nors dalį balų vis dar sudaro dinaminiai balai. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, ypač atsižvelgus į tai, kad K. K. bausmę atlieka už sunkaus (kontrabanda) ir labai sunkaus (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) nusikaltimų padarymą, kad K. K. buvo narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorius. Sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Įvykdyti nusikaltimai, jų mechanizmas, padarymo priežastys ir kt. aplinkybės atskleidžia sritis, kurias būtina koreguoti, norint, jog neteisėtas elgesys nesikartotų. Nors K. K. nustatyti net keli pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas, darbinė motyvacija, darbo pasiūlymo, gyvenamosios vietos turėjimas), tačiau aukštesnės instancijos teismas šių veiksnių nesureikšmina, kadangi visi jie egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau prevencinės reikšmės neturėjo.
11. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
12. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Tuo tarpu šiuo atveju K. K. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o BVK numato lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys būti paleisti lygtinai.
13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.