Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, teistam, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme, bausmę atlikusiam,

prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2019 m. birželio 6 d. apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas pagal iškvietimą dėl turto sugadinimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių D. S. ir I. S. teisėtų reikalavimų – nesikeikti ir nurimti, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui D. S.: tyčia sudavė du smūgius koja nukentėjusiajam D. S. į lytinius organus ir dešinę šlaunį, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

R. M. kaltę pavojingos visuomenei veikos padarymu patvirtina šie ištirti įrodymai: nukentėjusysis D. S. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Jis 2019 m. birželio 6 d. patruliuodamas Kėdainių rajone ir mieste su vyr. patrule I. S., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą skubiai vykti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal kaimynų iškvietimą, neblaivus asmuo kirviu daužo baldus, kelia triukšmą. Nuvykus, daugiabučio namo kieme, pamatė sudaužytas medines lentas nuo baldų. Gulėjo kirvis, kaladė, mėtėsi alkoholio bambaliai. Išėjusi pranešėja paaiškino, kad kaltininkas neblaivus guli krūmuose. Priėjus prie jo ir pažadinus, žmogus pašoko, pradėjo keiktis, plūstis necenzūriniais žodžiais. Paprašius nusiraminti, netriukšmauti, jis reikalavimų nevykdė, buvo labai suirzęs ir piktas. Ėjo link jų sugniaužęs rankas ir plūsdamasis. Matydami, kad gali susižaloti pats ar sužaloti juos, nusprendė uždėti antrankius. Uždėjus antrankius ir įtarę, kad žmogus gali turėti psichikos sutrikimų, kvietė greitąją. R. M. pasodino ant suolelio greta namo. R. M. muistėsi, jie prašė jo nusiraminti, prilaikė už dešinio peties, kad nenukristų, nesusižalotų. Tuo momentu jis dešine koja spyrė jam į tarpkojį, į lyties organus. Po smūgio jis patyrė fizinį skausmą, kuris vėliau praėjo. Ėmus raminti, R. M. spyrė antrą kartą kita koja į jo koją, jis pajuto trumpą skausmą. Tokiais veiksmais R. M. jam ištepė tarnybinę uniformą. Didesnių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. R. M. pristatė į policijos komisariatą. R. M. buvo apsibraižęs, nešvarus. Visą kelią vykstant į policijos komisariatą girdėjo jų atžvilgiu išsakomus užgauliojimus. Įvykio metu vilkėjo pareigūno aprangą, R. M. suprato, kad jis yra policijos pareigūnas.

Liudytojos I. Z. (buvusi S.) parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. vasarą, galėjo būti birželio 6 d. budėjo kartu su kolega D. S.. Iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad turi vykti dėl turto sugadinimo, kaimo pavadinimo nepamena. Jiems atvykus, baldai jau buvo sukapoti. R. M. kalbėjo labai nerišliai pasakė, kad jis tai padarė. Sulaikius R. M. jis pasipriešino kolegai D. S., jam spyrė koja. Ji bendravo su kaimynais, kaimynė paaiškino, kad R. M. kirviu sukapojo baldus. Atsisukusi, pamatė kolegai spyrimo momentą. Matė, kad nuo bato spyrio buvo likusi žymė kolegos tarpkojyje, akivaizdžiai matėsi, kad kolegai skaudėjo. Buvo panaudotos spec. priemonės, antrankiai. R. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nusitekęs piktybiškai, su jais bendravo. Asmuo buvo agresyvus, šaukė, visus koneveikė, net baltos putos iš burnos ėjo. Matėsi, kad asmuo neblaivus ir galimai turi kažkokių sutrikimų. Prieš ją R. M. smurto nevartojo, ji nenukentėjo. Vežant į policijos komisariatą nebuvo R. M. ramus. Ji ir jos kolega vilkėjo tarnybinę uniformą, buvo atvykę tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais.

Liudytojos J. K. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. M. jos kaimynas. Sukapoti buvo jų baldai. Baldai buvo pagaminti iš medžio atraižų, jie buvo malkinėje. R. M. suolus išsitempė ir sukapojo. Jos tuo metu nebuvo namuose, jai tai žinoma iš pasakojimų. Jai paskambinusi kaimynės V. V. ir I. pasakė, kad R. M. kapoja jų suolus. Ji paprašė kviesti policiją. Grįžus iš Kauno matė, kad jos lauko baldai gulėjo išmėtyti kieme. R. M. kelia daug problemų. Jis yra sukapojęs duris. R. M. vartoja alkoholį ir neblaivus būdamas siautėja, tada kaimynai kviečia pareigūnus. Jis augina nepilnametę dukrą, dukra bijo važiuoti į mokyklą, jaučia baimę, viena namuose nebūna. Ji bijo ir dėl savo anūkų saugumo. Paskutiniu metu R. M. gyvena vienas, jo sugyventinė su mergaitėmis iš jo išėjo. Pas R. M. yra jo mama, jis būna agresyvus ir su motina, ji girdėjo rėkiantį ant mamos. Jos nuomone, R. turi sveikatos problemų, jam negalima gerti. Kai negeria, jis nekalba, būna tylus, išgėręs tampa labai agresyvus, jo agresija pasireiškia labai smarkiai. Jų namas aštuonbutis. Jie kreipėsi į seniūniją, prašė pagalbos dėl R. M. elgesio. Žalos 100 eurų už sugadintus baldus R. M. neatlygino.

Liudytojos V. V. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. M. yra jos kaimynas. R. M. išgėręs elgiasi neadekvačiai, naudoja kirvius. Datos neatsimena, kada tai buvo, kai ji pamatė, kaip R. M. kirviu kapojo ir mėtė suolus, priklausančius kitoje laiptinėje gyvenantiems kaimynams. R. M. buvo girtas ir agresyvus. Jis gyvena vienas, kai išgeria prasideda piktumai, jis strypu daužo medieną ir rėkdamas šaukdamas lieja pyktį, daužo kas papuola, mėto daiktus pro langą, tenka kviesti pareigūnus. Dėl jo tokio elgesio visi jaučiasi nesaugiai. R. M. kai išgeria, per balkoną mėto puodus, nors kieme stovi automobiliai. Jis išsineša į kiemą lovą, prisistato alaus. Ji bijo vaikus išleisti į žaidimų aikštelę. Ji paskambinusi kaimynei J. K., pranešė, kas vyksta, kaimynė paprašė kviesti pareigūnus. Matė, kaip atvyko pareigūnai, matė, kaip R. M. puolė pareigūnus, spyrė pareigūnui, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Jis surakintas antrankiais darė visokius judesius, elgėsi agresyviai. Pareigūno drabužiai buvo purvini. Pareigūnai buvo su tarnybine apranga. Atvykus pareigūnams, R. M. krūmuose miegojo.

Šeimos nario D. Č. parodymais nustatyta, kad R. M. yra jos sūnus. Ji gyvena atskirai, su sūnumi sunku bendrauti. Kai lieka pas sūnų nakvoti, jai būna baisu. R. kūnas dreba, jis yra psichiškai nesveikas. Ji veža sūnui maistą. Išgirdus jo balsą atpažįsta, kad su juo kažkas ne taip. Atidaro duris kaip nesavas, veido išraiška ne tokia. Jai iš baimės suspazmuoja kojas. Sūnus nuo mažens nesveikas, gimė anksčiau laiko. Ros vyras, R. tėvas ją mušdavo, R. augdamas matė tokį tėvo elgesį. R. šeimoje buvo vienas vaikas, jis baigė profesinę mokyklą, šeimos nesukūrė. Ji R. užregistruoja pas gydytoją, bet R. nenueina.R. labai reikalingas gydymas.

2019 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini)kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Kiemo viduryje rasta medinė kaladė, ant kurios pastatytas plastikinis alaus butelis, šalia – kirvis. Po kiemą išmėtytos medinės lentelės. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 27-32).

2019 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 12 policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų, pateiktų Vidaus reikalų ministerijos ITT paslaugų tarnybos. 7 numeriu apžiūrėtame vaizdo įraše „K1881-190606-214320-215556-20010100.mp4“ užfiksuota, kad 2019 m. birželio 6 d. 21.47 val. R. M., sėdėdamas ant suolo (duomenys neskelbtini), atsilošęs spyrė dešine koja D. S., kuris nuo spyrio palinko į priekį ir sugriebė R. M. už dešinės kojos. Koją paleidęs, D. S. ranka valėsi kelnes, o po akimirkos R. M., sėdėdamas, visu kūnu pasisuko į D. S., sujudėjo, bet jo atliktas veiksmas nesimato, kadangi vaizdą užstoja gėlynas. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 tomas, b. l. 45-62).

2019 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, elektroniniu paštu pateikti liudytojos J. K.. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vyras, pagal išorės požymius panašus į R. M., svirduliuodamas kirviu kapojo medinį neaiškios paskirties daiktą ir lentelės mėtė po kiemą. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 tomas, b. l. 67-74).

2019 m. birželio 7 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad R. M. vilkimi marškinėliai su kiauryminu audinio pažeidimu maždaug pilvo srityje. Mūvimų šortų kairės klešnės apačioje - raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Kairio mažojo piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje horizontalus maždaug 1 cm ilgio odos nubrozdinimas, aplink kurį sudžiuvęs galimai kraujas. Kairio riešo srityje oda paraudusi, matomas apie 4,5 cm ilgio odos nubrozdinimas. Kairės alkūnės srityje – gelsvai rusva kraujosruva, šalia jos – nežymus odos nubrozdinimas. Dešinio dilbio srityje - keli nežymūs raudonos spalvos odos nubrozdinimai (pasak įtariamojo, susižalojo 2019 m. birželio 5 d. nešdamas šaldytuvą). Dešinės alkūnes srityje – odos nubrozdinimas, pasidengęs šašu raudonais pakraščiais, 1x2,5 cm dydžio. Dešines blauzdos srityje nugarinėje dalyje kiek pasviras odos įbrėžimas 8,5 cm ilgio. R. M. parodė, jog nežino, prie kokių aplinkybių atsirado aprašyti sužalojimai bei sutepimai ant šortų, o marškinėliai skylėti, nes susidėvėjo (1 tomas, b. l. 95-102).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARJF-0056 duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d., 22.49 val. R. M. atlikus blaivumo testą, nustatytas 2,12 ‰ neblaivumas (1 tomas, b. l. 103-106).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio D. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pareigūnui nuvykus į įvykio vietą rastas R. M., gulintis tarp krūmų, kieme matėsi sukapotų lauko baldų dalys. Paklausus kas nutiko, R. M. elgėsi agresyviai, vartojo keiksmažodžius, priešinosi. Bandant nuraminti, buvo panaudotos spec. priemonės, pasodintas ant suolo spyrė koja į pareigūno lytinius organus, į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 26).

Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad R. M. 2019 m. birželio 6 d. apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas pagal iškvietimą dėl turto sugadinimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių D. S. ir I. S. teisėtų reikalavimų – nesikeikti ir nurimti, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui D. S.: tyčia sudavė du smūgius koja nukentėjusiajam D. S. į lytinius organus ir dešinę šlaunį, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą, ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. rugsėjo 3 – spalio 5 d. specialisto išvada Nr. 83TPK-486/2019 nustatyta, kad įvertinus pateiktą R. M. medicininę dokumentaciją žinoma, kad tiriamasis daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, susiformavęs priklausomybės sindromas. Stacionarinio gydymosi psichiatrijos stacionare buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) 2016 metais – (duomenys neskelbtini). Sekančių stacionarinių gydymųsi metu diagnozė neatspindi, būklė vertinta kaip psichologinio sujaudinimo epizodai alkoholio vartojimo įtakoje. Vertinant duomenis bylos medžiagoje, liudininkų parodymuose atsispindi agresyvus, neadekvatus tiriamojo elgesys. Ekspertinio tyrimo metu konstatuojamas tiriamojo nebendradarbiavimas, motyvacijos stoka, neadekvačios, impulsyvios, korekcijai nepasiduodančios emocinės reakcijos; galimai esanti psichotinė simptomatika – santykio kliedesius – tačiau jų verifikuoti ambulatorinio tyrimo metu nėra galimybės. Esant reikalingam ilgesniam, išsamiam psichikos būklės ištyrimui, tikslu diferencijuoti psichikos sutrikimą, įvertinti, ar tiriamasis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, R. M. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (1 tomas, b. l. 131-133).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2019 m. lapkričio 13 – gruodžio 12 d. Nr. 75U-II-128/2019 išvada nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuoti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio R. M. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo procese ir ikiteisminiame tyrime. R. M. dėl savo psichikos būsenos negali adekvačiai suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, negali duoti adekvačių parodymų. R. M. dėl jo psichikos būsenos rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (tomas 1, b. l. 19-24).

Ekspertinio tyrimo rezultatai ir ekspertų išvada išdėstyti 2019 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Ekspertizės aktas pakankamai aiškus, išsamus, argumentuotas, atitinka bendruosius ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 88 straipsnis).

Ekspertė R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog patvirtina byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 12 d. laikotarpiu R. M. atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. sirgo (duomenys neskelbtini)ir ekspertizės metu konstatavo tą patį (duomenys neskelbtini) bei papildomai diagnozavo (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas stebimas ir aprašytas psichiatrų nuo 2016 metų. Kliedesinė simptomatika visą laiką stiprėjo. Jis dešimt kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse. R. M. po stacionarinių gydymų nesilankė ir nesigydė ambulatoriškai, vaistų negėrė, kas rodo visišką kritikos nebuvimą. R. M. nesuvokia savo psichinės būsenos ir nevartojant vaistų piktnaudžiaujant alkoholiu dar labiau sustiprina kliedesinę simptomatiką ir psichikos būsena blogėjo iki kraštutinių veiksmų. R. M. nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu ir savo būsenos atžvilgiu ir jo elgesys aiškiai neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas ir rekomenduotinas jo stacionarus stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis, nes ambulatorinis gydymas šiuo atveju nepasiteisintų, nes pats R. M. gydymo įstaigoje nesilankytų.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo rėžimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad R. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti valdyti (BK 17 straipsnis). Jam reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverčiamąjį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo ekspertės poziciją apie R. M. psichikos būseną nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar, teismas sprendžia, jog R. M. nusikaltimo padarymo metu dėl savo psichikos būklės buvo nepakaltinamas.

Įvertinęs R. M. patologinę būseną, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, asmens pavojingumą, teismas sprendžia, kad R. M. yra pripažįstamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas, jam skiriama ekspertės rekomenduojama priverčiamojo pobūdžio medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su 12 policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų, kompaktinė plokštelė su 2 vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

R. M. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymo, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti stebėjimą vykdančią medicinos įstaigą praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą išvadą apie R. M. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo R. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su 12 policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų, kompaktinę plokštelę su 2 vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.