Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-522-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-2974-893/2018Nutarimas · 2018-11-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-522-851/2018Nutartis · 2018-12-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
AN2-522-851/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02336-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Pažeidėjas
Z. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-522-851/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02336-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. K. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo Z. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Z. K. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 11.45 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. vairavo automobilį Mercedes Benz CITAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 prom. girtumas (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,5 prom. etilo alkoholio), nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir stabdomo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jį. BMW automobilis po šio smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdomą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Šiais savo veiksmais Z. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą – paskirti jam mažesnę baudą, nei 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, bei sutrumpinti paskirtos jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.

2.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis (pareiškėjas) teismo posėdyje pripažino savo kaltę. Teigia, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą, su tuo nesutiko, nes alkoholį vartojo iš vakaro, todėl buvo įsitikęs, kad yra blaivus, savo iniciatyva nuvyko į medicininę įstaigą priduoti kraujo. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip ir baudžiamajame procese kaltinamasis, bet kuriuo proceso metu gali pripažinti kaltę. Anot pareiškėjo, jokio skirtumo nėra, kurio proceso metu asmuo nutaria prisipažinti dėl padaryto nusižengimo. Teismo argumentai, jog jis pripažino kaltę tik teisminio nagrinėjimo metu ir todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, pareiškėjo manymu, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys protingumo ir teisingumo principams.

2.2. Pažymi, jog 2016-11-29 jam buvo sulaužytas stuburas, dėl ko iki šiol turi sveikatos problemų, iki pensijos liko dirbti vieneri metai, susirasti kitą darbą beveik neįmanoma, kadangi tokio amžiaus žmonių jau niekas nesamdo. Teigia, jog iki šio įvykio dirbo įmonėje vairuotoju, tačiau dirbti savo tiesioginio darbo negali, nes jam trims metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl ko jis ir jo šeima patiria didelių finansinių sunkumų. Nurodo, jog darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo gaunamos pajamos – nedidelės, uždirbdavo tik 435 Eur neatskaičius mokesčių. Teigia, jog turi penkis anūkus, kuriuos dažnai prižiūri, dėl anūkų tėvų (jo vaikų) užimtumo, todėl dažnai tenka juos nuvežti ir parvežti iš mokyklos ir darželių, vežti pas gydytojus, į įvairiausius būrelius. Pareiškėjo manymu, paskirta jam bauda ir administracinio poveikio priemonė žymiai viršija administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir jos paskirtį. Pasak pareiškėjo, dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, jaučia neigiamas pasekmes, sąžinės graužatį, kad dėl neatsakingo elgesio susigadino reputaciją darbe, taip pat jaučia gėdą prieš savo šeimos narius, nes nebegali žmonos nuvežti į darbą, į turgų ar parduotuvę, dėl ko patiria dvasinius išgyvenimus, kamuoja depresija. Pažymi, jog iki minėto įvykio nei karto nevairavo išgėręs, neturi administracinių nuobaudų, supranta, kad tai labai šiurkštus nusižengimas, pasižada niekada gyvenime taip neatsakingai nesielgti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Z. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

3.1. Pareiškėjas neginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikavimo, tik prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

3.2. Apylinkės teismas, paskirdamas pareiškėjui Z. K. 1200 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ANK nuostatų nepažeidė.

4.1. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

4.2. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Be to, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).

4.3. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4.4. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Apygardos teismo vertinimu vien tai, kad Z. K. iki išėjimo į pensiją liko vieneri metai, jis turi penkis anūkus, kuriuos dažnai prižiūri ir kuriuos dėl anūkų tėvų (jo vaikų) užimtumo jam tekdavo vežti į mokyklą, darželius, įvairiausius būrelius, pas gydytojus, kad nebegali žmonos nuvežti į darbą, į turgų ar parduotuvę ir dėl ko patiria dvasinius išgyvenimus, ir pan., nėra pakankama aplinkybė, kad jo (pareiškėjo) atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi ši aplinkybė neatsirado staiga, ji Z. K. buvo žinoma, tačiau nesutrukdė pastarajam padaryti vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, kas rodo ir neatsakingą pažeidėjo požiūrį į šeimą.

4.6. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog dėl to, kad jam trims metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis negali dirbti savo tiesioginio darbo ir jo šeima patiria didelių finansinių sunkumų, pažymėtina, jog teismų praktikoje nusižengusio asmens darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).

4.7. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, jog nėra jokio skirtumo, kurio proceso metu jis prisipažino dėl padaryto nusižengimo, todėl apylinkės teismas, atsisakydamas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pažeidė protingumo ir teisingumo principus, pažymėtina, jog, iš tikrųjų, jeigu asmuo teismo posėdyje prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą veiką ir tai padaro ne verčiamas neginčijamų įrodymų, o geranoriškai ir nuoširdžiai gailėdamasis dėl savo neteisėtų veiksmų, teismas gali tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010 ir kt.). Tai yra kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Z. K. patikrinus alkotesteriu, jam nustatytas 0,61 prom. girtumas, tačiau jis ant alkotesterio Drager Alcotest 7510 kvito pasirašytinai nurodė, kad su alkotesterio rodmenimis nesutinka (b.l. 16), 2018-09-17 paaiškinime nurodė, kad alkoholio nevartojo, dėl patirto streso išgėrė valerijono lašų su saldainiais (b.l. 15). Gi, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 233 matyti, kad 2018-09-17, 12.39 val., atliktus pakartotinį patikrinimą alkotesteriu, Z. K. nustatytas 0,52 prom. girtumas. Z. K. kraujyje, paimtame 12.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,5 prom. etilo alkoholio (b.l. 19). Iš Z. K. 2018-10-17 prašymo, adresuoto Vilniaus apylinkės teismui, Z. K. jau pripažįsta savo kaltę, nurodydamas, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo girtumo, nes alkoholį jis vartojo iš vakaro, kai šventė kaimyno gimtadienį. Ryte jautėsi gerai, todėl jam nekilo abejonių, dėl automobilio vairavimo. Po eismo įvykio išgėrė valerijono ir pats nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumą (b.l. 48-49). Atkreiptinas dėmesys, kad šiais argumentais Z. K. rėmėsi ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme (b.l. 61-62), jais pareiškėjas grindė ir apeliacinį skundą.

4.8. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tuo aspektu, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

4.9. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi, jog tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-462/2018, Nr. AN-239/2018 ir kt.).

4.10. Z. K. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ 2018-09-17, 11.59 val., nustatytas 0,61 promilių girtumas (b.l. 16). Iš specialisto išvados T-A 9384/2018(01) matyti, kad Z. K. kraujyje, paimtame 2018-09-17, 12.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,50 promilės (b.l. 18). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 233 matyti, kad alkotesteriu Z. K. 2018-09-17, 12.39 val., nustatytas 0,52 promilių girtumas (b.l. 19-20). Vertinant tai, kad, praėjus daugiu kaip pusei valandos po pirminio patikrinimo, iš Z. K. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio – 0,09 promilės, ką patvirtino medicininės apžiūros metu atlikti Z. K. patikrinimo alkotesteriu ir paimto kraujo tyrimo rezultatai, pareiškėjo argumentai, kad alkoholį jis vartojo tik iš vakaro, yra neįtikinantys, kas patvirtina jo prisipažinimo deklaratyvumą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Z. K. prisipažinimas nėra laisvanoriškas ir nuoširdus, kadangi pareiškėjas prisipažino verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino tai Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pareiškėjo argumentus, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro paneigia ir pirminio bei pakartino neblaivumo patikrinimo rezultatai. Svarbu pažymėti ir tai, jog nepriklausomai nuo to, kad nenustatyta Z. K. atsakomybę švelninančių aplinkybių, paskirta jam ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, savo dydžiu prilygsta jos minimumui, o ne vidurkiui, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnyje, todėl ji nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad Z. K. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui (eismo įvykio metu apgadinti bent trys automobiliai), bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skirti mažesnę nei ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei trumpinti paskirtos Z. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę labiau nei tai numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, yra netikslinga, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti skundžiamą nutarimą.

6. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5d. nutarimą palikti nepakeistą, ir Z. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė