Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-70-669/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
e2-70-669/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
UAB DK „PZU lietuva“
Ci­vi­li­nė by­la Nr. e2-70-669/2016Procesinis Nr. 2-33-3-01554-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.1; 2.5.10.8; 3.2.6.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,dalyvaujant atsakovei D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU lietuva“ ieškinį atsakovuei D. P. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės D. P. 573,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą -15 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 133,17 Eur už ieškinio parengimą.

Ieškinyje nurodyta, kad 2014-01-29 ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjai O. R. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2015-01-28 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. 2014-06-19 ieškovės draustas turtas – butas Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2014-06-23 pranešimas apie įvykį, 2014-06-23 turto apžiūros aktas ir jo priedas.

Ieškovė 2014-06-19 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 573,16 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia: 2014-06-23 pranešimas apie įvykį, 2014-06-23 turto apžiūros aktas ir jo priedas, nuotraukos patvirtinančios žalą, kuri atsirado dėl užliejimo, 2014-07-02 pranešimas dėl padarytos žalos, 2014-07-07 paaiškinimas dėl įvykio tyrimo žalos bylos Nr. 2014/144857, 2014-06-25 turto žalos įvertinimo skaičiuotė, 2015-08-31 el.laiškas, dėl išmokėtos draudimo išmokos už baldus, 2014-06-25 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2014-06-25 ir 2014-07-03 draudimo išmokos mokėjimo pažymos, 2014-06-30 ir 2014-07-07 vietinio mokėjimo nurodymai.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga buvusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – D. M., kuri pagal Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2015-09-24 mirė. Kadangi 2015-11-24 Testamentų registro išrašas dėl palikimo priėmimo fakto patvirtina, kad D. M. palikimą priėmė atsakovė D. P., todėl teigia, kad LR CK 5.52 str. 1 d. įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas turi atsakyti atsakovė D. P. iš kurios žalos atlyginimo ir yra prašoma.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Ji patvirtino, kad paveldėjo savo močiutės D. M. turtą po jos mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad D. M. gyvai esant, nebuvo informuota, kad dėl jos kaltės buvo aplietas žemiau esantis butas. Jokių tai patvirtinančių dokumentų močiutei mirus nerado, todėl objektyviai negalėjo sužinoti apie prašymą atlyginti žalą ir susipažinti su tai patvirtinančiais dokumentais. Apie reiškiamus reikalavimus atlyginti žalą sužinojo gavusi dokumentus iš teismo. Iš močiutės pažįstamų ir iš Plungės pašto skyriaus atsakingų asmenų sužinojo, kad PayPost pašto skyriuje 2014-09-03 buvo močiutės vardu padaryta įmoka 400 Lt, kas atitinka 115,85 Eur, turto žalai atlyginti, pagal ieškovės pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškinio dalis dėl 115,85 Eur yra nepagrįsta, nes prašoma priteisti dar kartą tą pačią pinigų sumą. Sutinka sumokėti ne daugiau 457,31 Eur draudimo išmokos, tačiau nesutinka mokėti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, nes apie įvykusį draudiminį įvykį nieko nežinojo, apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką nebuvo informuota, negavo jokių laiškų su pretenzijomis ar raginimų apmokėti skolą. Nurodo esanti nedirbanti, pajamų negaunanti, šeimoje auginanti mažametį vaiką.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė savo atsiliepime išdėstytą pozicija palaikė, papildomai paaiškino, kad buvo susisiekusi su ieškovės atstovais, siekė taikiai išspręsti kilusi ginčą, tačiau iš ieškovo negavo jokių nuolaidų dėl įskaitymų ir pan., prašo ieškinį tenkinti toje dalyje kurią ji pripažįsta ir sprendimo vykdymą išdėstyti, nes yra registruota Darbo biržoje, kaip ieškanti darbo, pastovių pajamų negauna, augina mažametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Bylos duomenimis, t.y. pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-01-29 ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjai O. R. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą PZULT (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2015-01-28 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. 2014-06-19 ieškovės draustas turtas – butas Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, jo savininkės D. M., dėl jos virtuvėje neužsukto čiaupo ir vandens perbėgimo iš jos. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2014-06-23 pranešimas apie įvykį, 2014-06-23 turto apžiūros aktas ir jo priedas. 2014-06-19 įvykį pripažinus draudiminiu, ieškovė draudėjai išmokėjo 573,16 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia:

2014-06-23 pranešimas apie įvykį; 2014-06-23 turto apžiūros aktas ir jo priedas, nuotraukos patvirtinančios žalą, kuri atsirado dėl užliejimo; 2014-07-02 pranešimas dėl padarytos žalos;2014-07-07 paaiškinimas dėl įvykio tyrimo žalos bylos Nr. 2014/144857;2014-06-25 turto žalos įvertinimo skaičiuotė;2015-08-31 el.laiškas, dėl išmokėtos draudimo išmokos už baldus;2014-06-25 pranešimas dėl žalos atlyginimo;2014-06-25 ir 2014-07-03 draudimo išmokos mokėjimo pažymos; 2014-06-30 ir 2014-07-07 vietinio mokėjimo nurodymai.

Vertinant pastaruosius duomenis, t.y. 2014-06-25 ir 2014-07-03 draudimo išmokos mokėjimo pažymas bei 2014-06-30 ir 2014-07-07 vietinio mokėjimo nurodymus, matyti, kad ieškovė vienu mokėjimo nurodymu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai išmokėjo 1579 Lt, kas atitinka 457,31 Eur ir kitu mokėjimo nurodymu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai išmokėjo 400 Lt, kas atitinka 115,85 Eur. Bendra išmokėta suma yra 573,16 Eur. Tokiai sumai ieškovė įgijo regreso teisę.

Ištyrus įrodymus, teismas sutinka su atsakovės argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, kad dalis žalos yra atlyginta ir, kad ieškinys visa apimtimi negali būti tenkinamas. Atsakovė pateikė Pinigų perlaidos išmokėjimą, perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 2014-09-03, 9 val. 41 min. 07 sek., gavėjui UAB DK PZU Lietuva, D. M. vardu buvo atlikta 115,85 Eur perlaida, nurodant, kad mokėjimo pagrindas yra Turto žalos atlyginimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turto žalos Nr. buvo nurodytas 2014-08-18 adresuotoje pretenzijoje D. M., todėl teismui nekyla abejonių dėl šių įmokų tapatumo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad ieškovė nėra atidi revizuojant žalų ir atliktų įmokų skaičiavime, dėl ko neatsakingai sudaromos didesnės bylinėjimosi išlaidos priešingai šaliai, kuri į procesą įstojo tik mirus pirminei atsakovei ir apie turimas palikėjo prievoles galėjo ir nežinoti.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje, pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Kad būtų perimtos procesinės teisės, reikalingos dvi sąlygos: ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui. Fiziniam asmeniui mirus, jo procesinių teisių perėmėjai paaiškėja priėmus palikimą ar atsisakius priimti palikimą, kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą (CK 5.50, 5.60 str.).

Byloje esant pateiktiems įrodydamas apie atsakovės palikimo priėmimo faktą po D. M. mirties, regreso institutas jos atžvilgiu tinkamai taikytinas, tačiau dėl teismo paminėtų įrodymų, ieškinio reikalavimai tenkintini mažesne apimtimi nei suformuluota ieškovės. Ieškovei turėjo būti žinoma apie jau atliktą 115,85 Eur perlaidą pagal Turto žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, todėl antrą kartą atsakovę įpareigoti šią sumą sumokėti bei visą bylinėjimosi išlaidų naštą perkelti ieškovei visa apimtimi, būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys pagrįstas tik 457,31 Eur apimtyje.

Atsakovė sutikdama su dalimi ieškovo reikalavimų, teismo posėdžio metu prašė sprendimu priteistiną sumą išdėstyti dalimis, kadangi turi mažametį vaiką, niekur nedirba, pajamų neturi. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu jį nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos socialinį statusą, dėl ko teismas sprendimu nustatytinos žalos dydžio negali išdėstyti (LT CPK 178 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CPK 93 str. ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų skirstymo proporcingai tenkintinų reikalavimų apimčiai.

Nagrinėtoje byloje yra tenkinami 80 % ieškinio reikalavimo. Ieškovo nurodo patyręs 148,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus 80 % ieškinio reikalavimų, proporcingai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos, kas sudarytų 118,50 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 270 str., teismas

nutarė:

ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 457,31 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 118,50 Eur sumoje ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, adr. Konstitucijos per. 7,Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), es. Banke AB SEB, banko kodas 70440.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas (parašas) Vaidas Gasiūnas