Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino atnaujinimo priimti palikimą ir teismo leidimo priimti palikimą pagal apyrašą išdavimo, suinteresuotas asmuo T. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atnaujinti nepilnamečių E. Z. bei M. Z. (M. Z.) įstatyminiam atstovui T. Z. terminą nepilnamečių E. Z. ir M. Z. vardu priimti palikimą po A. Z. (A. Z.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; leisti T. Z. priimti palikimą nepilnamečių E. Z. bei M. Z. vardu pagal turto apyrašą.

Nurodė, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Trakų rajone (toliau - Skyrius) gavo Vilniaus apygardos prokuratūros bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštus, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. Z. nesikreipta dėl palikimo priėmimo/atsisakymo nepilnamečių jo vaikų vardu. Palikėjas turėjo nepilnametes dukras - A. C., gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) bei sūnų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų E. Z. ir M. Z. įstatyminė atstovė yra jų motina T. Z.. Skyrius informavo T. Z. apie jos pareigą gauti teismo leidimą priimti ar atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu, telefonu bei 2020-04-22 raštu Nr. 1813, tačiau nepilnamečių vaikų atstovė tinkamai neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą. E. Z. ir M. Z. yra nepilnamečiai ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečių vaikų vardu turėjo pareigą įgyvendinti jų motina T. Z., tačiau pastaroji per įstatymo numatytą terminą šios pareigos neatliko. T. Z. paaiškino, kad mano, jog A. Z. jokio turto neturėjo, todėl dėl paveldėjimo nesikreipė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų prioritetinę vaiko teisių apsaugą ir gynybą. Pažymėjo, jog iš Skyriuje turimos medžiagos nėra žinoma, koks yra paveldimas turtas, todėl mano, kad palikimo priėmimo atsisakymas galėtų pažeisti nepilnamečių E. Z. ir M. Z. teisę į palikimą, todėl vadovaudamiesi prioritetiniu vaikų interesų gynimo principu, prašo leisti nepilnamečių E. Z. ir M. Z., įstatyminiam atstovui motinai T. Z. priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal paveldimo turto apyrašą. Kadangi priimant palikimą, paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir skolos. Palikimą vaikų vardu priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, mirusiojo įsiskolinimai ateityje gali būti išieškomi tik iš paveldėto turto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Skyriaus pareiškime nurodytos aplinkybės dėl gautos informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) ir Vilniaus apygardos prokuratūros, kurių pagrindu inicijuojama byla, pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais prie teikiamo Skyriaus pareiškimo. T. Z. yra vaikų E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) motina, vaikų įstatyminė atstovė.

Suinteresuotam asmeniui, nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei T. Z. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tokį prašymą teismui pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių – E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti ar atsisakyti palikimą po jų tėvo A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2017 m. liepos 18 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė T. Z. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaikų teisių įgyvendinimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad mirusio A. Z. nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė šios pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino, o pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado gavus VMI ir Vilniaus apygardos prokuratūros raštus dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Skyrius su pareiškimu į teismą kreipėsi 2020-05-22.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

Įpėdiniai, t. y. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. Skyriaus pateiktame pareiškime nurodoma, jog iš Skyriuje turimos medžiagos nėra žinoma, koks yra paveldimas turtas, todėl mano, kad palikimo priėmimo atsisakymas galėtų pažeisti nepilnamečių E. Z. ir M. Z. teisę į palikimą, todėl vadovaudamiesi prioritetiniu vaikų interesų gynimo principu, prašo leisti nepilnamečių E. Z. ir M. Z., įstatyminiam atstovui motinai T. Z. priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas leidžia T. Z. nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), nes toks palikimo priėmimo būdas labiausiai atitinka įpėdinių interesus.

Suinteresuotam asmeniui T. Z. išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis (jo atstovas) turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.188 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą suinteresuotam asmeniui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priimant pagal paveldimo turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus. Likusi nutarties dalis neskundžiama.