Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. B. (M. B.) atstovo advokato skundą dėl 2009-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas M. B. atstovo advokato skundas dėl 2008-12-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi netenkino pareiškėjo M. B. atstovo advokato skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-12-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2009 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo M. B. atstovo advokato skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-12-29 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nesutikti su Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-12-29 nutarime nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-12 nutartyje padarė teisėtą išvadą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2008-12-29 nutarime išsamiai aprašė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., tai yra sukčiavimo sudėties požymius. Pagrįstai konstatavo, jog M. B. savo noru siuntė pinigus į Lietuvą asmenims, žinodamas jog pinigai skirti P. giminaičiams.

Pareiškėjo M. B. atstovas advokatas skunde nurodo, kad moteris vardu moteris vardu P., taip pat I. K., O. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str. 1 d., tai yra išviliojo M. B. priklausančius 7000 eurų. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str., numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str., objektyvusis požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pinigus M. B. pervedė savo noru, jokių aktyvių veiksmų moters vardu P. nenustatyta. Be to nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str., kvalifikuojantis požymis yra tas, kad pasisavintas turtas turi būti didelės vertės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 32500 Lt. Skunde nurodyta 7000 eurų suma neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl veika negali būti inkriminuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str., kaip radinio pasisavinimas.

Pagrindo naikinti 2008-12-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą ir 2009-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

pareiškėjo M. B. atstovo advokato Jurijaus Stepanovo skundą atmesti ir palikti galioti 2009-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.