- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-10870-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09315-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2016 m. liepos 12 d., 01.25 val., Vilniuje, Maironio–Malūnų g. sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,42 prom. po paklaidos) girtumas.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pavakarieniavo, išgėrė kokteilį, pasivaikščiojo apie valandą ir tik tada sėdo prie vairo. Visiškai pripažįsta savo kaltę, elgesį vertina labai blogai. Nereikėjo jam sėsti prie vairo. Pirmą kartą taip gavosi, bus pamoka. Nenori prarasti darbo, 8 metus tame darbe dirba, jam yra būtina važiuoti automobiliu, nes autobusai ten nevažiuoja. Yra pasiruošęs sumokėti didelę baudą. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jis reikalingas darbui ir dėl to, kad mama yra neįgali.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. V. V. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kad su pažeidimu jis sutinka ir gailisi, galvojo, kad yra blaivas, nes prieš valandą gėrė kokteilį (b. l. 1). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visiško jo prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-07-12, apie 01.25 val., Maironio – Malūnų g. sankryžoje sustabdė patikrinti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V.. Bendraudamas su juo pajuto alkoholio kvapą, sklindantį iš jo burnos (b. l. 5); alkotesterio kvito duomenys, jog 2016-07-12, 01.29 val., V. V. nustatytas 0,44 prom. (prieš paklaidą) girtumas. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios patikros sertifikato kopijos matyti, jog alkotesteris patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, kadangi jo patikros sertifikatas galioja iki 2016-08-08 (b. l. 6). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. V. V. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę neblaivus.
Teismas, skirdamas V. V. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairavimas esant neblaiviam teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – 27 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja, paskirtos baudos sumokėtos. V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, V. V. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Spręsdamas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už šį pažeidimą skirti švelnesnę papildomą nuobaudą, nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šios bylos kontekste teismas spręsdamas dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo atsižvelgia į tai, kad yra V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. V. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi, jam buvo nustatyta nežymiai leistiną ribą viršijanti alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore (0,44 promilės, o įvertinus ± 0,017 promilės paklaidą: 0,42 promilės). Kartu teismas įvertina ir tai, kad V. V. asmenybė yra teigiama, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, administracinių teisės pažeidimų, susijusių su vairavimu esant neblaiviam praeityje nėra padaręs, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo motinai yra nustatytas 40 procentų darbingumas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. V. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant papildomą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą mažesniam nei sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas, t. y. vienam mėnesiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio nuobaudos padės V. V. įvertinti savo rizikingą elgesį, pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui. Pažymėtina, kad toks sprendimas nenukrypsta ir nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 27, 30, 30¹, 30² straipsniais, 126 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059531000 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.