Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 64-PR-48 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p., 272 str. 2 d., 234 str. 1 d. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 str., už šių nusikalstamų veikų padarymą A. D. paskirta 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 str., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant A. D. galutinę subendrintą – 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 26 str., A. D. buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi A. D. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos – iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. į BK 180 str. 3 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 64 str. 3 d. subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 234 str. 1 d. bei dalimi bausmės pagal 1996-12-18 nuosprendį, A. D. nustatyta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. nutartimi A. D. atžvilgiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir 272 str. 2 d. A. D. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu.

2005 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2000 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., buvo subendrinta su bausme, A. D. paskirta tuo pačiu nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. paskiriant galutinę bausmę – 18 metų laisvės atėmimo.

2005 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikintas itin pavojingo recidyvisto statusas.

Bausmės pradžia – 1999 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2017 m. birželio 18 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2015 m. gegužės 12 d. Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė.

Skunde teigiama, kad nuteistasis yra vedęs, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, yra neįgalus. Būdamas laisvėje, jis turėjo darbą, jam teko dirbti darbininku – krovėju, todėl jis visuomet turėjo pragyvenimo šaltinį. Turi ir darbinės patirties, todėl, nuteistojo vertinimu, Komisija tiki, jog jis turi galimybę integruotis į darbo rinką ir išėjęs į laisvę. Pabrėžiama, kad A. D. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi koreguoti savo gyvenimą tinkama linkme, galiojančių nuobaudų už režimo reikalavimų pažeidimus, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. D. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad A. D. ankščiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikyta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto – padarė naują labai sunkų nusikaltimą, kas neabejotinai suponuoja išvadą, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Šiuo aspektu vertinant A. D. buvusius teistumus matyti, kad jo nusikaltimai savo pobūdžiu bei pavojingumu visą laiką tik sunkėjo, kas atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad A. D. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šiuo metu A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, BK 11 str. nuostatų pagrindu priskiriamų labai sunkių (BK 129 str. 2 d. 9 p.), sunkių (BK 180 str. 3 d.) ir apysunkių (BK 234 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms, vienas kurių (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad sunkiausia iš A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo įvykdyta apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, naudojant smurtą bei bendrininkaujant su kitais asmenimis, savanaudiškais tikslais ir motyvais, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, didina ne tik įvykdyto nusikaltimo, bet ir paties teisės pažeidėjo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog tokiai išvadai neprieštarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymą numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos bausmę. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus A. D. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2017 m. birželio 18 d.), atsižvelgiant į tai, kad 18 metų laisvės atėmimo bausmė A. D. buvo paskirta už trijų nusikaltimų įvykdymą, kurių net du yra priskiriami smurtinėms nusikalstamoms veikoms, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pabrėžtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Nuosprendžio priėmimo metu A. D. savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino, teigė, jog lyderiu nusikaltimo įvykdyme jis nebuvo, tačiau būtent toks jo vaidmuo atsiskleidžia įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 129 str. 2 d. 9 p.) aplinkybes.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, o tuo pačiu sutinkant su apylinkės teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo A. D. atžvilgiu, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad A. D. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs net 15 kartų, kurių didžioji dalis priskirtina šiurkštiems vidaus tvarkos taisyklių pažeidimams – mobilaus ryšio turėjimas, apsvaigimas, grubus elgesys, necenzūriniai žodžiai, narkotikų vartojimas. Ir nors nuteistasis 7 kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, remiantis 2015 m. gegužės 11 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pataisos įstaigoje adaptavosi sunkiai, sunkiai prisitaikė ir prie esamų sąlygų bei reikalavimų, su administracijos atstovais ne visuomet bendrauja noriai ir tinkamai, o jo reakcija į socialinės reabilitacijos priemones yra silpna ir trumpalaikė. Tokį A. D. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pernelyg sureikšmino A. D. teigiamai charakterizuojančias savybes, visiškai ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. gegužės 11 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis baigė vos aštuonias klases, tačiau toliau mokytis nenori. Teigia, jog yra dirbęs darbininku – krovėju, tačiau atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos pajamos visgi buvo pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. turi nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį 246,17 eurų ir 16830,10 eurų sumoms, jo skolos yra didelės, ir nors socialinės tyrimo išvados duomenimis, įveikiamos, tačiau, nuteistojo išsilavinimas bei jo sveikatos būklė (darbingumas – 30 proc.), aplinkybė, jog jis turi mažai patirties tvarkant savo asmenines lėšas, aukštesniajam teismui leidžia daryti priešingą išvadą. Vertinant nuteistojo asmenines savybes akcentuotina, kad jis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, būdamas laisvėje didžiąją savo laiko dalį jis leisdavo su kitais teisės pažeidėjais, jam būdingas stimuliacijos poreikis, jis pripažįsta nuteistųjų subkultūrą, nepakelia nuobodulio ir ilgalaikės veiklos, yra impulsyvus, gali naudoti smurtą spręsdamas konfliktus su kitais, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, lengvai praranda savitvardą, kas atsižvelgiant į A. D. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, itin neigiamai apibūdina asmenį, rodo nepakankamas jo pastangas pasitaisyti. Be to, A. D. suvokia tik kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, sumenkindamas jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, neigia, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau, sutinkamai su 2015 m. gegužės 11 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, alkoholio vartojimas turi įtakos jo smurtiniam elgesiui. Akcentuotina ir tai, kad nors nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, tačiau savo priklausomybę joms jis taip pat neigia, sumenkindamas jų žalą bei poveikį sau. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo tris kartus baustas už apsvaigimą ir vieną kartą už narkotikų vartojimą, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįsti manyti, jog A. D. piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, gali tapti kriminogeniniu veiksniu nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui.

Ir nors yra ir A. D. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, mokosi siuvėjo specialybės, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Daryti tokią išvadą aukštesniajam leidžia ir A. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas (pagal OASys programą 108 balai, kas prilyginama aukštai).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą A. D. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.