- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- 2-193/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- T. A.
- Ieškovas
- T. A.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-2590-390/2009 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, neperžiūrėtos apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl 234 473,59 Lt ieškinio reikalavimo atmetimo panaikinti, priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti ir priteisti iš atsakovo AB SEB banko 234 473,59 Lt statybos darbų kainos dalį. Pareiškėjas nurodė, kad apeliaciniu skundu apskundė tik dalį Kauno apygardos teismo sprendimo (ginčijama suma 274 182,41 Lt), o likusios reikalavimo dalies (234 473,59 Lt) pareiškėjas neginčijo ir ši Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis liko neperžiūrėta apeliacine tvarka. Pareiškėjo teigimu, proceso atnaujinimo pagrindas – pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą; priteisė atsakovui AB SEB bankui iš pareiškėjo T. A. 690,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu Kauno 3-osios Statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės procesinių teisių perėmėjo ieškovo T. A. ieškinį atsakovui AB „SEB Vilniaus bankas“, trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ dėl 508 656 Lt skolos už atliktus darbus atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nesutikdamas su Kauno apygardos teismo sprendimu 2008 m. gegužės 16 d. apskundė jį apeliacine tvarka. Teismo teigimu, akivaizdu, kad pareiškėjas apie proceso atnaujinimo aplinkybes sužinojo ar turėjo sužinoti vėliausiai 2008 m. gegužės 16 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė tik 2009 m. vasario 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, ir praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, praleidęs nustatytą trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas priežastis, dėl kurių praleistas terminas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl yra įstatyminis pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Teismo teigimu, pareiškėjo aiškinimas, kad jis nebūdamas teisininku negalėjo suvokti apie aiškią teisės taikymo klaidą, nesuprantamas ir neįtikinamas, nes pareiškėją byloje atstovavo advokatas, o taip pat nuo priimto teismo sprendimo iki apeliacinio skundo pateikimo buvo pakankamai laiko pasikonsultuoti ir su kitais teisininkais, jeigu pareiškėjas manė, jog jo atstovas veikia nekvalifikuotai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, konstatavo, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė ir aplinkybių, kurios pagrįstų CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl teisės taikymo klaidos, nes, jo nuomone, Kauno apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą, padarė aiškias CK 6.116 straipsnio, CK 6.130 straipsnio taikymo klaidas. Teismas pažymėjo, kad pagrindas atnaujinti procesą dėl teisės normų taikymo klaidos galimas tik tada, kai nustatoma aiški ir esminė materialiosios ar procesinės teisės taikymo klaida. Teismo nuomone, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad priimant sprendimą buvo padaryta materialiosios teisės normų taikymo klaida, tačiau pareiškėjas tam pagrįsti nepateikė jokių argumentų ir įrodymų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tik netinkamu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, taip pat dėsto savo abejones dėl priimto teismo sprendimo, tačiau toks nurodytas pagrindas negali būti pripažintas aiškia ir esmine materialiosios teisės taikymo klaida.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl 274 182,41 Lt panaikino ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad šiuo metu panaikinta bylos dalis dar neišnagrinėta iš esmės, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies. Teismas pažymėjo, kad CPK 365 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad bylos, baigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais. Teismo teigimu, aiškinant šią teisės normą suprantama, kad procesas gali būti atnaujintas tik bylose, kurios užbaigtos teismo sprendimais ar nutartimis, bet ne bylų dalyse. Teismo nuomone, įstatymų leidėjas tokią teisės normos nuostatą suformulavo ir dėl to, kad būtų užtikrintas operatyvus ir ekonomiškas bylų išnagrinėjimas ir būtų neleista proceso dalyviams vilkinti procesą piktnaudžiaujant savo teisėmis, priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas vienas iš civilinio proceso tikslų greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateiktas prašymas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, o kita Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis panaikinta ir bylos dalis yra nagrinėjama iš esmės iš naujo, konstatavo, kad dėl to proceso atnaujinimas yra negalimas.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. A. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ dėl skolos priteisimo dėl įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies, neperžiūrėtos apeliacine tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo dieną neteisingai sutapatino su momentu, kada pareiškėjas sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aiškią teisės normos taikymo klaidą terminas neturi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teismo sprendimą momento. Apie aiškią teisės taikymo klaidą pareiškėjas faktiškai sužinojo tik 2008 metų pabaigoje, todėl nelaikė praleidęs terminą ir neprašė jo atnaujinti.Nepagrįstas teismo argumentas, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas netinkamu į bylą pateiktų įrodymu vertinimu. Nevisapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas susijęs su padaryta aiškia teisės normų taikymo klaida. Kad įskaitymas būtų įmanomas, būtina turėti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs. Reikalavimo termino pabaigos nekonstatavimas yra proceso pažeidimas. Nenustačius reikalavimo termino pabaigos, reikalavimo negalima įskaityti ir tai yra aiški esminė teisės normos taikymo klaida.Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą dalyje bylos. Atsisakymas atnaujinti dalį pasibaigusio civilinio proceso, remiantis ta aplinkybe, jog sprendimas, kuriuo išspręsta dalis bylos, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, pažeidžia CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, o priešingi apelianto argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas prielaidomis, bet ne įrodymais ir argumentais, tos pačios prielaidos nepagrįstai nurodomos ir atskirajame skunde. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų prašymo pagrįstumui pagrįsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo prašymo nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), proceso atnaujinimą reglamentuoja CPK 365-374 straipsniai. CPK 365 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais pateikdami CPK 369 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą per CPK 368 straipsnyje nurodytus terminus. Kiekvieno procesinio termino, taip pat ir nagrinėjamu atveju termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą, neleisti proceso dalyviams vilkinti procesą, piktnaudžiaujant savo teisėmis. Tokiu būdu užtikrinamas vienas iš civilinio proceso tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Pagal CPK 368 straipsnio pirmąją dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtintas apribojimas, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytą atvejį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. A. prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo. Atskiruoju skundu skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apie pareiškėjo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą – padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą – jis turėjo sužinoti ne vėliau, kaip tą dieną, kai padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies, t.y. 2008 m. gegužės 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad T. A. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriame, jo teigimu, yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, priėmimo ir paskelbimo metu posėdyje nedalyvavo, tačiau buvo atstovaujamas advokato G. Dabkevičiaus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas T. A. sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, kurių pagrindu prašė atnaujinti procesą, t. y. kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, 2008 m. balandžio 22 d., kai teismo posėdyje, kuriame dalyvavo jį atstovaujantis advokatas, buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 51 straipsnio antrąją dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Be to, advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad T. A. , atstovaujamas byloje advokato, 2008 m. balandžio 22 d. nesužinojo arba negalėjo sužinoti apie, jo teigimu, padarytą teisės taikymo klaidą. Teisėjų kolegijos nuomone, netgi tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad T. A. apie teisės taikymo klaidą sužinojo ne nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento, jis apie minėtą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 16 d., t.y. tą dieną, kai padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas T. A. praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 368 straipsnį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo nepraėjo penkeri metai, tačiau bet kuriuo atveju ši teisė turi būti realizuota per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004. Pareiškėjas T. A. , praleidęs nustatytą trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas priežastis, dėl kurių praleistas terminas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004 išaiškino, kad aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo yra pagrįstos, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimu, pagrįstumo nepasisako.
Atsakovas AB SEB bankas pateikė į bylą prašymą priteisti iš pareiškėjo T. A. 1 348,79 Lt bylinėjimosi išlaidų. Su prašymu pateikta atliktų darbų išklotinė patvirtina, kad 1 348,79 Lt suma mokėtina už advokato atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą bei susipažinimą su byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog M. Grajauskui AB SEB bankas sumokėjo 40 143,75 Lt, nepatvirtina aplinkybės, kad į šią sumą įeina ir minėta 1348,79 Lt suma. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo T. A. 1 348,79 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.