- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-10-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. (A. M. ) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-01 nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. M. 2008-03-20 kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo įsigyjant žvejybinį- transportinį laivą C-0082 „Šventasis Andrejus“ („Sviatoj Andrej“). A. M. nurodė, kad 2004-11-10 tarp jo – tuo metu ribotos atsakomybės bendrovės „Charter Ship“ generalinio direktoriaus ir vieno iš UAB„Buncentavr“ steigėjų – Rusijos Federacijos piliečio N. V. P. (Pivvujev), Murmansko mieste, buvo sudaryta žvejybinio-transportinio laivo C-0082 „Šventasis Andrejus“ pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal minėtą sutartį pirkėjas UAB „Buncentavr“ privalėjo sumokėti už laivą sutartą kainą – tris milijonus rublių, tačiau, pareiškėjo teigimu, pirkėjas sutarties sąlygų nevykdė – nesumokėjo už laivą sutartos pinigų sumos. Be to, minėtą laivą perpardavė kitiems asmenims.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės 2008-03-28 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. M. skundą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, požymių, taip pat pažymint, kad pagal laivo pirkimo–pardavimo sutarties 9.2 punktą visi ginčai dėl šios sutarties sprendžiami Rusijos arbitražiniame teisme pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Šį prokurorės nutarimą A. M. 2008-10-10 apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Skundžiama nutartimi atmestas A. M. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės 2008-03-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-01 nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės 2008-03-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn UAB„Buncentavr“ vadovus – Lietuvos Respublikos piliečius bendrovės steigėją Nikolajų N. S. (N. N. Severinčik) ir šios įmonės direktorę J. S. (J. S. ) – už sukčiavimą bei nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų ir turto legalizavimą (išplovimą).
Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas susipažino tik su jo pateikta medžiaga, kurios nepakanka Nikolajaus N. S. ir J. S. kaltei įrodyti. Jis visų duomenų pateikti negalėjo, todėl buvo būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, išsireikalauti būtinus duomenis. Teismas taip pat turėjo teisę išsireikalauti papildomus duomenis, apklausti N. N. S. ir J. S. bei prokurorę Virginiją Tilvikienę, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti jo pareiškimą, tačiau tai padaryta nebuvo.
Pareiškėjas nurodo, kad Murmansko mieste pagal išdėstytus faktus buvo atlikti patikrinimo veiksmai, kurių metu N. V. P. pareiškė, kad laivo pirkimo-pardavimo sutarties UAB„Buncentavr“ vardu jis nesudarė, sudarant sandorį šiai bendrovei neatstovavo, įgaliojimų sandoriui sudaryti neturėjo. Teismas sandorio teisėtumo iš UAB„Buncentavr“ pusės netikrino, tik nustatė patį įvykį. Pareiškėjo teigimu, laivo savininkais neteisėtai tapo N. N. S. ir J. S. . Vėliau laivas apgaulės būdu N. N. S. ir J. S. buvo parduotas Rusijos Federacijos kompanijai UAB„Arktikservis“, laivo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodant, kad laivas apsunkinimų neturi, nors pagal laivo pirkimo–pardavimo 2004-11-10 sutartį įsiskolinimas – 3 000 000 rublių – už laivą nebuvo sumokėtas. Sutarties kopija yra pateiktoje medžiagoje. Pareiškėjas pažymi, kad visi laivo nuosavybės teisės dokumentai yra pas jį, tuo tarpu minėti asmenys užregistravo laivą po Lietuvos vėliava pagal suklastotus dokumentus, taip pažeidė Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuos įstatymus. Pareiškėjo teigimu, teismas neištyręs laivo pirkimo–pardavimo dokumentų iš Lietuvos kompanijos pusės, neapklausęs N. N. S. ir J. S. , iš esmės nepatikrinęs jo pareiškime nurodytų argumentų, neatlikęs ikiteisminio tyrimo, nusprendė, kad negauta duomenų apie tai, jog laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo–pardavimo aplinkybės vertinamos kaip nusikalstamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo A. M. pateikto skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad 2004-11-10 tarp jo, tai yra Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Charter Ship“ generalinio direktoriaus ir Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės UAB„Buncentavr“, atstovaujamos N. V. P. , buvo sudaryta laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas įsipareigojo už laivą sumokėti 3 000 000 rublių, tačiau pinigai už laivą nebuvo sumokėti. Laivo „Sviatoj Andrej“ pirkėja UAB„Buncentavr“ laivą pavadino „Centauras“, o 2006-04-27 pardavė Rusijos Federacijos bendrovei UAB„Arktikservis“.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje registruotos UAB„Buncentavr“ vadovai Nikolajus N. S. ir J. S. turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą, nes jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, tai yra sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.
Kaip minėta, 2004-11-10 tarp ribotos atsakomybės bendrovės „Charter Ship“ generalinio direktoriaus A. M. ir Lietuvos Respublikos UAB„Buncentavr“, atstovaujamos vieno iš steigėjų – Rusijos Federacijos piliečio N. V. P. , Murmansko mieste buvo sudaryta žvejybinio-transportinio laivo C-0082 „Sviatoj Andrej“ pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjas nurodo, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn laivo pirkėjos – Lietuvos Respublikoje registruotos UAB„Buncentavr“ steigėjas Nikolajus N. S. ir šios bendrovės direktorė J. S. , nes nebuvo sumokėta laivo pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta kaina – 3 000 000 rublių – už įsigytą laivą. Kaip minėta, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, tai yra turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Pareiškėjas neginčija turto – šiuo atveju laivo „Sviatoj Andrej“ perdavimo pirkėjui teisėtumo. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minėti asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą dėl to, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį laivo pirkėja UAB„Buncentavr“ neatsiskaitė už įsigytą laivą, negali būti pagrindu pripažinti, jog buvo padaryta BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nes, kaip minėta, pareiškėjas pačios laivo pirkimo-pardavimo sudarymo sutarties neginčija, o vien ta aplinkybė, kad nebuvo atsiskaityta pagal laivo pirkimo–pardavimo sutartį, negali būti pagrindu išvadai, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir kad šią veiką galbūt įvykdė Lietuvos Respublikoje registruotos UAB„Buncentavr“ steigėjas Nikolajus N. S. ir šios bendrovės direktorė J. S. . Vien faktas, kad pagal laivo pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo sumokėti pinigai už laivą, nesant nustatytam esminiam sukčiavimo sudėties elementui – apgaulei, negali būti pagrindas išvadai, kad buvo padaryta BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms žemesnysis teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad prokurorės 2008-03-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą dėl sukčiavimo, nes nepadaryta veika, turinti BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.
Pareiškėjas nurodė, jog jis taipogi pateikė pareiškimą Rusijos Federacijos Murmansko srities vidaus reikalų valdybai dėl vieno iš UAB„Buncentavr“ steigėjų – Rusijos piliečio ir Murmansko gyventojo N. V. P. , kuris kaip UAB„Buncentavr“ atstovas pasirašė laivo pirkimo–pardavimo sutartį, patraukimo baudžiamojo atsakomybėn. Tačiau A. M. nepateikė duomenų, koks sprendimas pagal šį jo pareiškimą buvo priimtas šios institucijos. Negauta duomenų apie tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos, atitinkamos kompetentingos įstaigos būtų prašiusios pradėti Lietuvos Respublikos piliečių N. N. S. ir J. S. baudžiamąjį persekiojimą dėl laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo aplinkybių. Tuo tarpu minėtos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 59 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena Susitariančioji Šalis, prašant kitai Susitariančiajai Šaliai, pagal savo įstatymus pradeda savų piliečių, įtariamų padarius nusikaltimus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, baudžiamąjį persekiojimą, o šios sutarties 61 straipsnis numato, kad asmenys gali būti kitos valstybės išduoti ir dėl jų baudžiamasis persekiojimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, kai pagal abiejų susitariančiųjų Šalių įstatymus veika pripažįstama nusikalstama. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad Murmansko srities vidaus reikalų valdyba ar kitos kompetentingos Rusijos Federacijos įstaigos laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo aplinkybes vertino kaip turinčias nusikaltimo sudėties požymių ir kad N. N. S. ir J. S. veiksmuose yra BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Pareiškėjas A. M. nepateikė duomenų apie tai, kad Murmansko srities vidaus reikalų valdyba laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo aplinkybes vertino kaip nusikaltimą ir dėl to buvo pradėtas atitinkamas baudžiamasis persekiojimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 8 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos piliečiams už užsienyje padarytus nusikaltimus baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kaip minėta, duomenų apie tai, kad laivo „Sviatoj Andrej“ pirkimo–pardavimo aplinkybės buvo vertinamos kaip nusikaltimas, negauta.
Be to, 2004-11-10 sudarytos laivo „Sviatoj Anderj“ pirkimo–pardavimo sutarties 9.2 punkte numatyta, kad visi ginčai dėl šios sutarties sprendžiami Rusijos arbitražiniame teisme pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Šia teise A. M. nepasinaudojo ir nenurodė, kodėl iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo nesikreipia į Arbitražo teismą.
Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad prokurorės 2008-03-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti šį nutarimą nėra pagrindo. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-01 nutartį.
Nutartis neskundžiama.