Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti L. V. 2017 m. birželio 16 d. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei D. G. S., negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo L. V. palikimo atsiradimo vietos notarą (Klaipėdos miesto 15-asis notarų biuras) sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei D. G. S. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 (buvęs bylos Nr. e2-15411-991/2017).Ieškovas pateikė prašymą papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. G. S. valdyti bei naudoti: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovė D. G. S. pilnai valdo ir naudojasi ginčo butu. Iš privataus detektyvo R. K. 2018-01-04 pažymos sužinojo, jog L. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pakeistos buto durys, kad atsakovė turi L. V. buto raktus, lankosi tame bute ir įleidžia renovaciją atliekančius darbininkus. Kas reiškia, kad atsakovė ginčo bute elgiasi taip, kaip savame, tarsi nevyktų jokie teismo procesai. Mano, kad atsakovės atliekami veiksmai yra neteisėti, visiškai nebūtini ir jie neturėtų būti atliekami kol teismas nagrinėja ginčą. Tokie atsakovės veiksmai ateityje gali sąlygoti ieškovui papildomas problemas, jeigu teismas tenkintų ieškinį. Ieškovė gali specialiai atlikinėti buto pagerinimo darbus ir reikalauti kompensacijos arba specialiai kenkti nekilnojamojo turto būklei. Mirusysis turėjo ne tik butą, bet ir 3 garažus. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovė naudojasi mirusiojo butu, negalima atmesti tikimybės, kad atsakovė netinkamai naudojasi ir garažais savo reikmėms, o gal ir galimai iš jų gauna naudą neteisėtai nuomodama ar pan.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo G. V. prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei D. G. S. valdyti bei naudoti: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė naudojasi turtu, kuris priklausė mirusiajam, jį valdo ir juo naudojasi bei atlieka kitus veiksmus, nors turtas jai nepriklauso. Manė, jog tikėtina, kad atsakovė turi visas galimybes tiek pabloginti turto būklę ir ieškinį tenkinus padaryti realių nuostolių ieškovui, tiek pagerinti turto būklę ir tokiu būdu prašyti kompensacijos iš ieškovo, todėl padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės D. G. S. atskirasis skundas, kuriuo prašo 2018 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė teigia, kad ji, remdamasi CK 5.50 straipsnio norma, yra priėmusi mirusiojo palikimą, o testamentinis įpėdinis, priėmęs palikimą, tampa ir paveldimo turto tvarkytoju bei naudotoju (CK 5.37 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas klaidingai atsakovės teisę valdyti ir naudotis paveldimu turtu tapatina su nuosavybės turėjimu. Įstatymų leidėjas testamentinio įpėdinio galimybę paveldimą turtą valdyti ir naudotis sieja su įpėdinio valios išreiškimu – palikimo priėmimu. Teigia, kad mokėti už palikėjo turto komunalinius, įvairius mokesčius, susijusius su daugiabučio namo, kuriame yra butas, administravimu, renovacija ir kitus mokesčius ją įpareigoja CK 5.52 straipsnio 1 dalies norma, todėl mano, kad skundžiama nutartis prieštarauja CK 5.52 straipsnio 1 daliai, todėl negali būti teisėta ir pagrįsta. Mano, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgiau nei metus, todėl už susidariusias skolas atsakovė gali būti paduota į teismą, dėl ko jai gali tekti padengti bylinėjimosi išlaidas, todėl draudimas atsakovei, kaip testamentinei įpėdinei, priėmusiai palikimą, valdyti ir naudoti turtą kol vyksta bylos nagrinėjimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi šios nutarties 11 punkte nurodytas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Ieškovas, prašydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei valdyti bei naudoti paveldimą turtą iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, nurodė, kad atsakovė valdo ir naudojasi ginčo turtu, turi buto raktus, įleidžia renovaciją atliekančius darbininkus, bute yra pakeistos durys. Mano, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, o ateityje gali sąlygoti papildomas problemas, susijusias su papildomų reikalavimų dėl kompensacijos už turto pagerinimą ar turto būklės pabloginimą pareiškimu. Be to, pažymėjo, kad negalima atmesti tikimybės, jog atsakovė savo reikmėm naudoja garažus arba galimai iš jų gauna naudą neteisėtai nuomodama ir pan. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė naudojasi turtu, kuris priklausė mirusiam L. V., jį valdo ir juo naudojasi bei atlieka kitus veiksmus, nors turtas jai nepriklauso. Tikėtina, kad atsakovė turi visas galimybes tiek pabloginti turto būklę ir ieškinį tenkinus padaryti realių nuostolių ieškovui, tiek pagerinti turto būklę ir tokiu būdu prašyti kompensacijos iš ieškovo. Dėl šių priežasčių, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovei valdyti ir naudotis paveldimu turtu, netinkamai taikė CK 5.52 straipsnio nuostatas, kadangi CK normos įpareigoja ją kaip testamentinę įpėdinę, priėmusią palikimą, rūpintis ir prižiūrėti paveldimą turtą. Be to, toks draudimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinumo. Vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė gali tiek pagerinti paveldimo turto būklę ir prašyti kompensacijos už turto pagerinimą, tiek pabloginti turto būklę, yra tik ieškovo prielaidos ir subjektyvi nuomonė. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atlieka veiksmus, kurių pasekoje turto vertė pablogėtų ir dėl to galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Ta aplinkybė, kad yra pakeistos buto durys, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovė atlieka veiksmus, kurių pasekoje galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Pažymėtina, kad šalys neginčija tos aplinkybės, kad namas, kuriame yra paveldimas butas, yra renovuojamas. Iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar buto durys yra pakeistos atsakovės iniciatyva ar pagal atliekamą namo renovacijos projektą. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Jos nepagrįstai varžo atsakovės, kaip testamentinės įpėdinės, teises ir pareigas prižiūrėti ir rūpintis paveldimu turtu, siekiant išvengti skolų, susijusių su paveldimo turto administravimu ir išlaikymu. Pažymėtina, kad šiuo metu testamentas dar nėra nuginčytas, todėl visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, ir jų tinkamas vykdymas priklauso testamentiniam įpėdiniui. Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymas yra pakankamos ir proporcingos siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovei nuosavybės teisė į paveldimą turtą nepereis, ji neturi realios galimybės disponuoti, perleisti ar kitaip valdyti turtą, priešingai nei teigia ieškovas, išskyrus jį prižiūrėti, todėl neegzistuoja jokia grėsmė, kad būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo G. V. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. V. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.