- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-419-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir 290 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadavaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendžiu, kuriuo už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta ir neatlikta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmė (pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas pagal pastarąjį nuosprendį buvo atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnsiams), T. V. buvo paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo bausmės pradžia - 2010-07-30, bausmės pabaiga - 2012-07-28.
Šalies argumentai
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad T. V. yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nebuvo baustas ir skatintas, nesimokė, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Tačiau įvertinęs, jog anksčiau teistam nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendė, kad likusi nedidelė neatliktos bausmės dalis negali būti besąlygišku pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Atmesdamas teikimą, teismas atsižvelgė ir į tai, jog pagal BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį.
Nuteistasis T. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimą. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis. Teigia, jog buvo pateikęs prašymą mokytis, tačiau nebuvo priimtas dėl to, kad artėjo lygtinio paleidimo terminas. Pažymi, jog bausmės atlikimo laikotarpiu stropiai vykdė vidaus tvarkos reikalavimus nuteistiesiems, neturėjo nuobaudų ir yra pasiryžęs sąžiningai dirbti, dorai gyventi bei visuomenėje elgtis pavyzdingai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. skundas tenkintinas.
Iš revizuojamos bylos medžiagos matyti, kad teismas padarė išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada nepagrįsta.
BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktas nurodo, kad gali būti paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi iš įstatymo normų išeina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus. Šios normos gali būti taikomos esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį; 2) nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį, tai yra du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose jis laikomas paprastosios grupės sąlygomis.
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos charakteristikoje T. V. apibūdinamas gana teigiamai. Charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, neįdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme dalyvavo. Bendraudamas su įstaigos administracijos atstovais - mandagus ir taktiškas, nelinkęs konfliktuoti. Pataisos įstaigos administracijos reikalavimus vykdo, į pareikštas pastabas reaguoja. Neformalios nuteistųjų tradicijos T. V. nėra svarbios, jis siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Su artimaisiais bendrauja laiškais, pasimatymuose, telefonu. Laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, ateityje gyvenimo tikslų žada siekti teisėtais būdais. Nuteistojo galimybes integruotis į visuomenę psichologinė tarnyba taip pat vertina teigiamai: T. V. pasižadėjimą imtis atsakomybės už savo gyvenimo būdą, tolygias emocines reakcijas bei kitus jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius bruožus.
Pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra gana nedidelė lyginant su ta bausmės dalimi, kuri buvo skirta ir jau atlikta.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti nuteistojo T. V. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos grindė tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Teismas nurodė, kad aplinkybių visuma tik formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, o paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai. Kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos išvada nėra teisinga, ji tik deklaratyvi ir padaryta įvertinus vienas aplinkybes atskirai nuo kitų, bet ne jų visumą. Iš esmės apylinkės teismas vertino ankstesnį nuteistojo teistumą bei tai, jog anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 41 straipsnis reglamentuoja bausmės ir jos paskirties sąvoką. Įstatyme teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl kokių priežasčių nebus galima pasiekti įstatyme numatytos bausmės paskirties, teismas nenurodė.
Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema. Ši sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama (BVK 9 straipsnis).
Tai reiškia, kad pagal proporcingumo principą nuteistojo teisinė padėtis turi būti atitinkamai švelninama, tai yra suteikiant baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytų lengvatų arba specialių teisių, arba griežtinama, tai yra atimant tam tikras baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas specialias teises ir lengvatas, priklausomai nuo teigiamo arba neigiamo elgesio bausmės atlikimo metu.
Esant įstatyminiam pagrindui ir sąlygoms, numatytoms įstatyme, įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę lygtinai paleisti asmenis iš pataisos įstaigų. Tai reiškia, kad įstatymu įtvirtinta galimybė nuteistiems asmenims palengvinti teisinę padėtį. Pagrindiniai reikalavimai, kurie keliami BVK 157 straipsnyje, kaip jau minėta anksčiau, yra tai, kad nuteistasis būtų atlikęs tam tikrą bausmės dalį, ir galimybė nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taigi padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, ankstesni teistumai, už kuriuos bausmės vykdymas buvo atidėtas, negali būti pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu BVK 157 straipsnio netaikymą.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos, jas nepakankamai susiejus su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu, su palyginti nedidele neatliktos bausmės dalimi, su nuteistojo motyvacija darbui bei realiomis sąlygomis integruotis į visuomenę. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kolegijos nuomone, ypatingą reikšmę turi nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, faktiškai atlikta paskirtos bausmės dalis, pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija šiuo klausimu.
Pataisos administracijos nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš esmės yra teigiama. Tiek teikime, tiek ir teismo posėdžio metu pataisos namų administracijos atstovas nurodė, kad nuteistąjį T. V. galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pataisos namų psichologinė tarnyba savo išvadoje taip pat prognozuoja ganėtinai sėkmingą nuteistojo resocializaciją ir jį apibūdina pakankamai teigiamai. Pagrįstų ir kategoriškų duomenų, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, būtų priklausęs organizuotai nusikalstamai grupuotei ar būtų palaikęs ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurie rodytų nuteistojo žymiai didesnį pavojingumą visuomenei, apylinkės teismo nagrinėtoje medžiagoje ir teismo posėdyje taip pat pateikta nebuvo.
Taigi, įvertinusi visas anksčiau minėtas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo atmesti pataisos įstaigos pateiktų duomenų apie T. V. elgesį bausmės atlikimo metu, nes jie atitinka medžiagoje esančius dokumentus. Pastarieji neabejotinai patvirtina pataisos namų nurodytą galimybę T. V. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Kolegija, atsižvelgdama į įkalinimo įstaigos administracijos pateiktą medžiagą, palyginti jauną nuteistojo amžių, charakteristiką, jo turėtus paskatinimus, įvertinusi duomenis apie nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į auklėjamąsias poveikio priemones, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo įsipareigojimą pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys, gana nedidelį neatliktos bausmės laiką, į tai, jog bausmę nuteistasis atlieka už nesunkius nusikaltimus (BK 286 str., 290 str.), o ankstesnį nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas ir bausmės vykdymas atidėtas, jis padarė būdamas nepilnametis, daro išvadą, kad nuteistąjį T. V. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Todėl nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nustatant įstatyme numatytas griežtas pareigas.
Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik šios bausmės vykdymas kita forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,
nutarė:
nuteistojo T. V. skundą tenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimą tenkinti.
T. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuo neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 5 mėnesių 14 dienų. Skirti įpareigojimą - šiam laikui uždrausti jam išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti du kartus per mėnesį registruotis Pataisos inspekcijoje.
Nutartis neskundžiama.