- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1320-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10844-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Vilniaus medžiotojų klubui „Lukna“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų klubui „Lukna“ dėl dalinio Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ susirinkimo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti visuotinio Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ 2016 m. vasario 13 d. sprendimą kaip neteisėtą dalyje, kurioje ieškovas pašalintas iš Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ narių, grąžinti jį į medžiotojų klubą, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. stabdyti 2016 m. vasario 13 d. įvykusio klubo visuotinio susirinkimo sprendimo vykdymą dalyje, kurioje nutarta ieškovą pašalinti iš klubo narių ir leisti ieškovui užsiimti medžiokle Vilniaus medžiotojų klube „Lukna“. Nurodė, kad teisės medžioti sustabdymas padarytų didelės žalos ieškovo socialinio gyvenimo kokybei, be to, matyti, kad sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisių, kurias prašoma atkurti panaikinant skundžiamą sprendimą, įgyvendinimas negalės būti atkurtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kurios dalykas iš esmės sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimo dalyku. Teismas sprendė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti pasiekiamas ieškinio reikalavimais siekiamas rezultatas, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negali būti tapatus ieškinio patenkinimo rezultatui ir tapti savarankišku civilinių teisių gynimo būdu. Teismas negali a priori spręsti klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta galutiniu teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, jog teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiktų ieškovui prioritetą ir atsakovo teises pažeistų labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, t.y. į suvaržomų teisių pobūdį, apimtį ir trukmę. Ieškovui neteisėtais klubo sprendimais teisė medžioti atimta trejus metus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudarytų sąlygas užtikrinti ieškovo teisių apsaugą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas bus praradęs teisę medžioti visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nors bylos baigtis ieškovui ir būtų palanki. Teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos. Teisės medžioti ieškovui sustabdymas neabejotinai sukels neproporcingai didelę žalą, o ilgalaikis uždraudimas medžioti klubo medžioklės plotuose dar labiau susilpnins ieškovo, kaip medžiotojo, įgūdžius. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, toliau toleruojamas neteisėtas klubo elgesys, kuriuo neteisėtai ribojama ir varžoma ieškovo teisė ir jos įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šioje teisės normoje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys (nagrinėjamu atveju – skundas) yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Taigi, esminis vertinamasis kriterijus yra tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikšto ieškinio (skundo) ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio (skundo) reikalavimus, įvykdymą.
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti visuotinio Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ 2016 m. vasario 13 d. sprendimą kaip neteisėtą ta dalimi, kuria nutarta ieškovą pašalinti iš klubo narių, grąžinti ieškovą į klubą, ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. vasario 13 d. klubo sprendimą ta apimtimi, kuria nutarta jį pašalinti iš klubo narių, leisti užsiimti medžiokle. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ieškinio reikalavimų nagrinėjimo dalykas, galbūt palankaus ieškovui priimto teismo sprendimo pasekmė, o teismas negali a priori spręsti klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta galutiniu teismo sprendimu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, spręstini galutiniu teismo sprendimu, todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negali būti tapatus ieškinio patenkinimo rezultatui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų patenkintas ieškinys iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.