Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – institucijos) atstovei Jurgitai Baltauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, Skardžio g. 2B, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki 2018 m. vasario 28d. 10.07 val. Laisvės al. 32A, Kauno m., (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registrui nepateikė 2016 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kuris Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 metų gegužės 31d., tačiau bendrovė teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.67 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovo juridinio asmens vadovas. Tuo (duomenys neskelbtini) direktorius M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 120. 4., 123 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jį atstovauja atstovas, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vilius Masiulis paaiškino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo Vilius Masiulis kaltės nepripažįsta bei paaiškino, kad Vilius Masiulis nėra pateikęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2014, 2015 ir 2016 metų jo vadovaujamos žemės ūkio bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių, kadangi įstatymai nenumato, jog žemės ūkio bendrovė turi prievolę Juridinių asmenų registrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Iki 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinius pateikinėjo kiekvienais metais, tačiau Juridinių asmenų registro darbuotojai jam paaiškino, kad žemės ūkio bendrovei tokių finansinių dokumentų pateikti nereikia, todėl nuo 2013 m. jų nebepateikinėjo. Jam nėra žinomas joks kitas įstatymas, kuriame būtų numatyta juridinio asmens, kurio forma žemės ūkio bendrovė, pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Jei teismas manytų, kad visgi jis yra padaręs administracinį nusižengimą, tai prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės jam netaikyti.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Jurgita Baltauskienė paaiškino, kad yra pilnai įrodyta protokole nurodyta administracinio nusižengimo sudėtis. Atstovė paaiškino, kad žemės ūkio bendrovės pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui metinius finansinių ataskaitų rinkinius numato teisės aktas - Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro nuostatai. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad žemės ūkio bendrovės vadovas nuo 2009 m. iki 2012 m. kiekvienais metais pateikinėjo finansinių ataskaitų rinkinius, o nuo 2013 m. jų nebepateikinėja. Teisės aktai, reglamentuojantys Registro veiklą, nenumato pareigos informuoti kiekvieną ūkio subjektą apie pareigą pateikinėti teisės aktuose numatytus finansinius dokumentus. Atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes M. R. kaltės dėl teisės pažeidimo nepripažįsta bei už 2016 m. šie dokumentai nėra pateikti ir bylos nagrinėjimo dienai, todėl vadovui prašo skirti ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos -baudos vidurkį.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2), VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus įsakymas dėl įgaliojimų atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka ir surašyti nutarimus (b. l. 3), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad M. R. yra (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 4-5), M. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog neginčija, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, nėra pateikęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2014, 2015 ir 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinių, tačiau mano, jog administracinio nusižengimo nėra padaręs, kadangi įstatymai nenumato, jog žemės ūkio bendrovė turi prievolę Juridinių asmenų registrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Žemės ūkio bendrovių įstatyme, reglamentuojančiame Žemės ūkio bendrovių veiklą, nėra numatyta, jog žemės ūkio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jam taip pat nėra žinomas joks kitas įstatymas, kuriame butų numatyta juridinio asmens, kurio forma žemės ūkio bendrovė, pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Kad tokios pareigos įstatymai nenumato žemės ūkio bendrovei buvo įsitikinęs ir dėl to, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojas niekada iki šiol nebuvo jo kokia nors forma informavęs (priminęs), kad nevykdoma įstatymu nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui juridinio asmens, kurio vadovu jis yra, finansinių ataskaitų rinkinių. Pabrėžė, jog finansinių ataskaitų rinkinių nėra pateikęs už 2014, 2015 ir 2016 metus, tačiau jokių raginimų iš valstybės institucijų juos pateikti nėra gavęs. Todėl yra įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo. Taip pat mano, jog už 2014 ir 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu tai visgi butų vertinama kaip administracinis nusižengimas, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes yra suėję senaties terminai. Kita vertus, jeigu jau būtų sprendžiama, kad jis visgi yra padaręs administracinį nusižengimą laiku nepateikdamas 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės jam netaikyti, kadangi dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailiuosi, be to, Žemės ūkio bendrovių įstatyme nesant įtvirtintos aiškios bendrovės pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, jis, neturintis teisinio išsilavinimo, kitų įstatymų abstrakčių formuluočių negalėjo ir neturėjo suprasti kaip imperatyvaus įpareigojimo. (b. l. 6-7).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vilius Masiulis paaiškino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo Vilius Masiulis kaltės nepripažįsta tuo pagrindu, kad jų nuomone, jiems nėra žinomas joks įstatymas, kuriame būtų numatyta juridinio asmens, kurio forma žemės ūkio bendrovė, pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau -Nuostatų) 120, 120.4 punkte numatyta, jog Metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinė atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą) žemės ūkio bendrovės.

Nuostatų 123 punkte numatyta, jog metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (2001 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, o 4 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įstatymo) ( 2015 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija) 1 straipsnio 1 punkte numatyta, jog šis įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, įmonių finansinių ataskaitų skelbimo tvarką, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos parengimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą. Įstatymo 2 straipsnio 1 punktas numato, jog šis įstatymas taikomas įmonėms, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu šio Įstatymo normos taikomos ir žemės ūkio bendrovėms. Įstatymo 28 straipsnis numato, jog už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

Sistemiškai įvertinus išdėstytas teisės normas darytina išvada, kad žemės ūkio bendrovėms įstatymai ir kiti aukščiau išvardinti teisės aktai numato pareigą Juridinių asmenų registrui pateikti juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl ŽŪB „GENERAL FEED TECHNOLOGIES“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d.

Pagal CK 2.67 straipsnį ir Nuostatų 38 ir 41 punktus už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovo juridinio asmens vadovas. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad M. R. yra (duomenys neskelbtini) direktorius.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. R. Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2016 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų. Kaip anksčiau nurodyta, (duomenys neskelbtini) 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau (duomenys neskelbtini) teisės aktais nustatytos prievolės nustatytais terminais neįvykdė ir finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė. Tuo (duomenys neskelbtini) direktorius M. R. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, Nuostatų 120, 120.4., 123 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Duomenų apie M. R. nusižengimus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir /ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant M. R. nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie jo baustumus.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Išskirtinių ir išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas M. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, byloje nustatyta nėra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei į tai, kad iki bylos nagrinėjimo dienos M. R. nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui 2016 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, M. R. skirtina bauda, numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį viršijantį sankcijoje numatytą minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18078897123.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.