Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09194-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas , kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. vasario 21 d. apie 23 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Jonavoje (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės tarp 1-mo ir 2-o aukštų aikštelėje, tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų, su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia dukra J. V., metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. V. į lūpas, tuo padarė jai lūpos ir burnos ertmės sužalojimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Jonava. Kurį laiką, kartu su juo gyveno jo dukra J. V. su savo vaiku ir J. draugas L. (pavardės nežino). Maždaug nuo 2020 m. kovo mėn. J. su L. kažkur išvyko ir jis jų nematė, su jais nebendravo ir kur jie gyvena nežino. 2019 m. žiemą, galėjo būti vasario mėn., bet datos tiksliai neatsimena, jis, jo dukra J. V. ir J. draugas L. (jo pavardės nežino) vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek atsimena, gėrė namuose, t. y. jo bute. Vėlai vakare, maždaug prieš vidurnaktį, jie visi trys (jis, J. ir L.) atsidūrė laiptinėje ((duomenys neskelbtini) namo 1-oje laiptinėje, prie jo buto durų, t. y. 2-me aukšte). Ten dėl kažko, dėl ko neatsimena, tarp jo ir J. bei L. kilo konfliktas. Atsimena, kad šio konflikto metu jis J. sudavė vieną smūgį kumščiu (kurios rankos neatsimena) į lūpas. Kodėl jai sudavė neatsimena. Neatsimena ir kitų šio įvykio detalių. Atsimena, kad po kurio liko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Atsimena, kad jie patikrino jų visų (jo, J. ir L.) girtumą. Nepamena ar tą vakarą pas juos buvo greitoji med. pagalba. Labai gailisi taip pasielgęs. Net nežino kodėl taip padarė - prieš savo dukrą panaudojo fizinį smurtą. Mano, tam turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 86-88)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad ji šiuo metu gyvena adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) su savo tėčiu A. V. ir savo sugyventiniu L. Š. Su L. jie gyvena 3 mėnesius kartu, veda bendrą ūkį. Šių metų vasario mėnesį, tačiau tiksliai dienos nepamena, ji kartu su savo tėvu, L. ir jos vaiku T. V., gim. (duomenys neskelbtini) buvo adresu Jonava, (duomenys neskelbtini). Ji, L. ir jos tėtis vartojo alkoholį, tai yra degtinę. Vėliau, nakties metu, galbūt apie 00 val., jos tėtis kartu su L. sukonfliktavo dėl buto raktų, tėtis kaltino L., kad jis pasiėmė buto raktą, nors iš tiesų buto raktas kabėjo tėčiui ant kaklo. Tada tėtis puolė L.. Ji matė, kad tėtis sudavė L. į veido sritį, tėtis daug kartų sudavė L., galbūt apie 5 ar 6 kartus. Jos tėtis sulaužė L. akinius, kurie buvo ant jo veido. L. gindamasis, jos tėčiui sudavė gal vieną ar du smūgius į galvos sritį. Kai jie abu ( tėtis ir L.) mušėsi, ji bandė juos skirti, todėl tėtis sudavė jai vieną kartą kumščiu į lūpas, dėl ko jai labai skaudėjo, bėgo iš lūpos kraujas ir pradėjo klibėti priekinis, dešinės pusės, pirmas dantis. Ant jos tėčio rankos buvo žiedas, todėl mano, kad tėtis juo ir pataikė jai į lūpą. Kadangi jai skaudėjo lūpą, ji išėjo į lauką ir ėjo link Sporto arenos. Netoli Sporto arenos ji pastebėjo stovintį policijos tarnybinį automobilį. Ji priėjo prie pareigūnų. Policijos pareigūnai pamatė, kad jai bėga kraujas iš lūpos, todėl paklausė kas jai nutiko. Ji jiems parašė, kad buvo sumušta savo tėčio ir dėl to kartu su pareigūnais nuvyko į namus, adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) . Ne už ilgo į butą atvyko ir medikai, kurie apžiūrėjo ją, L. ir jos tėtį. Kas jiems buvo diagnozuota ji nežino, medikai nepaskyrė jiems jokio gydymo. Daugiau ji, L. ir tėtis pas medikus nesikreipė. Kadangi jai kelias dienas, po šio įvykio, skaudėjo lūpą, ji gėrė vaistus nuo skausmo, kuriuos pati nusipirko vaistinėje. Šiuo metu ant lūpos jai jokių sužalojimų neliko, tačiau jai dantį tebeskauda ir jis kliba. Tą vakarą į butą atvykę pareigūnai jai nustatė 1.70 promilių girtumą, o koks girtumas buvo nustatytas jos tėčiui ir L., ji neatsimena. Kadangi jie visi buvo girti, į butą buvo atvykę ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie paėmė jos vaiką T. V. ir nuvežę jį pas jos mamą J. B. Policijos pareigūnai tą naktį ją nuvežė į nakvynės namus, kur ji pernakvojo. Po šio įvykio jie visi, tai yra ji, L. ir tėtis susitaikė, tėtis jos ir L. atsiprašė. Dėl šio įvykio ji savo tėčiui jokių pretenzijų neturi, pas teismo med. ekspertus vykti kategoriškai atsisako. Kai tėtis jai sudavė, jie visi ji, tėtis ir L.) buvo Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, prie pašto dėžučių. Jokie pašaliniai asmenys muštynių nematė. (b. l. 41-47)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Š. parodė, kad jis šiuo metu gyvena adresu Jonava, (duomenys neskelbtini)su savo sugyventine J., pavardės neatsimena, ir jos tėčiu A. Su J. jie gyvena 3 mėnesius kartu, veda bendrą ūkį. Šių metų vasario mėnesį, tačiau tiksliai dienos nepamena, gal prieš dvi savaites, maždaug apie 00 val. jis kartu su J., jos tėvu A. ir J. vaiku T. iš svečių ėjo namo. Jis, A. ir J. buvo girti, kadangi svečiuose vartojo alkoholį, tai yra degtinę. Kai buvo (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, prie pašto dėžučių, J. tėvas ėmė ieškoti buto raktų, galvojo, kad raktai yra pas jį (L.). Dėl tų raktų kilo konfliktas. A. susinervino, ėmė jį mušti kumščiais į veido sritį, kiek tiksliai kartų sudavė tikrai nepasakys, bet tikrai iki 10 kartų. Jis, gindamasis, sudavė A. atgal kelis kartus, tiksliai kiek kartų nepasakys. A. suduodamas jam smūgius į veidą sulaužė jo akinius, tačiau dėl sudaužytų akinių jam jokia žala nepadaryta, jokių pretenzijų neturi. Kai jie su A. stumdėsi, J. prie jų priėjo ir bandė juos skirti ir tuomet A. sudavė jai vieną kartą kumščiu į lūpas, dėl ko J. ėmė bėgti kraujas iš lūpos. Tada J. išbėgo iš laiptinės kažkur. Ne už ilgo jis kartu su A. ir T. nuėjo į butą. Buto duris atrakino A.. Kai jie buvo bute, jis su A. nesimušė, jie buvo jau susitaikę. Ne už ilgo į butą atėjo J. su policijos pareigūnais, o vėliau į butą atvyko medikai, kurie juos visus apžiūrėjo, ką medikai jam diagnozavo jis nepasakys. Niekas iš jų (nei jis, nei J., nei A.) pas medikus patys nesikreipė, nesigydė po šio įvykio. Taip pat, pamena, kad į butą buvo atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie paėmė J. vaiką T. Su policijos pareigūnais išvažiavo ir J., tačiau kur ją išvežė jis nežino. Po šio įvykio jie visi, tai yra jis, J. bei jos tėtis A. susitaikė, jo A. atsiprašė. Jis A. jokių pretenzijų neturi, rašyti pareiškimo nenori, pas teismo med. ekspertus atsisako vykti. Taip pat, nori paaiškinti, kad kai jie su A. stumdėsi laiptinėje, jokie pašaliniai asmenys tuo metu nepraėjo, niekas muštynių nematė. Daugiau nieko paaiškinti nieko negali. (b. l. 69-72)

2020 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatoma, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 23:40 val. patruliuojant Jonavos mieste, Žeimių g., prie policijos pareigūnų automobilio priėjo moteris. Moteris kurčia, nekalba. Buvo nustatyta, kad tai J. V., gim. (duomenys neskelbtini) kovo 28 d. Moteris ženklais bei rašydama paaiškino, kad ją kažkas sumušė. Nurodė, kad viskas įvyko(duomenys neskelbtini) . Nuvykus nurodytu adresu, nurodytame bute buvo rasti A. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Abu vyrai taip pat nekalbėjo. Ant abiejų vyrų veidų buvo matomi sužalojimai. Abu asmenys raštu aiškino, kad susimušė tarpusavyje, jie pretenzijų vienas kitam neturi, susitaikė. Kartu namuose buvo vienas mažametis vaikas, T. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas taip pat nekalbėjo. Buvo nustatyta, kad A. V. yra J. V. tėvas, o J. V. yra T. V. motina. Atvykę medikai apžiūrėjo visus asmenis, jiems sunkių sužalojimų nenustatė. J. V. teigė, kad A. V. rankomis trenkė jai į veidą, jos sugyventinis L. Š. pamatęs, kad jie mušasi juos bandė, išskirti, dėl to susimušė su A. V..Kadangi visi įvykio dalyviai yra kurčnebyliai, sunkiai galėjo paaiškinti situaciją. J. V. buvo nustatytas 1.70 prom. girtumas, A. V. buvo nustatytas 2.03 prom. girtumas, L. Š. buvo nustatytas 0.97 prom. girtumas. Apie įvykį buvo informuotas vaiko teisių apsaugos tarnyba. Atvykus vaikų teisių tarnybos specialistėms jos pasiėmė vaiką ir perdavė jį vaiko močiutei. J. V. buvo nuvežta į Jonavos nakvynės namus. Dėl nurodytų aplinkybių tikslinga patikslinti įvykio aplinkybes. (b. l. 12)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonava. Butas vieno kambario, netvarkingas. Daiktų ar objektų turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta. (b. l. 14-20)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Jonava. Įvykio vietoje yra penkių aukštų, keturių laiptinių daugiabutis namas, pažymėta (duomenys neskelbtini). Namo pirmoje laiptinėje tarp pirmo ir antro aukštų, dešinėje pusėje prie sienos pritvirtintas pašto dėžutes. Pėdsakų tinkančių identifikuoti nerasta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. (b. l. 21-28)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1069/2020(02) nustatoma, kad nukentėjusiajai J. V. nustatyta: lūpos ir burnos ertmės sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti patirtas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 58)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatoma, kad 2020 m. vasario 22 d. J. V. 00.38 val. nustatytas 1,70 promilių girtumas, L. Š. 00.46 val. – 0,97 promilių girtumas ir A. V. 00.49 val. - 2,03 promilių girtumas. (b. l.74-75)

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. V. į lūpas, tuo padarė jai lūpos ir burnos ertmės sužalojimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 98-100). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 101).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. V. praeityje neteistas (b. l. 93-94), baustas administracine tvarka 2018 m. rugsėjo 27 d. ANK 528 str. 1 d. (b. l. 95), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 96), nedirba (b. l. 97).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

1) per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.