- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-558-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. K.
Civilinė byla Nr. 2S-558-856/2024 Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.10; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. spalio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. S. ieškinį ir atsakovo M. K. priešieškinį tenkino iš dalies. 2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė M. K. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš M. K. E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalijimą, kompensaciją išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 16 d. 3. Pareiškėjas (santuokos nutraukimo byloje – atsakovas) M. K. 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria iš M. K. E. S. priteista 98423,43 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą, įvykdymą, nustatant, jog minėta kompensacija E. S. turi būti išmokama per 3 mėnesius nuo to momento, kai E. S., B. K. ir E. A. išsikels ar bus iškeldinti iš M. K. priklausančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 4. Prašyme nurodė, kad 98 423,43 Eur dydžio kompensacija iš pareiškėjo E. S. buvo priteista, nes pareiškėjas M. K. turėjo preliminarų banko sutikimą suteikti jam kreditą. Jis ketino po to, kai namas ir sklypas bus priteisti jam natūra, įkeisti šį nekilnojamąjį turtą, taip užtikrinant kredito bankui grąžinimą, kas yra esminė sąlyga kredito jam suteikimui. Nepaisant to, kad nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjas yra vienintelis teisėtas ginčo turto savininkas, tačiau iki šiol jis negali įgyvendinti savo, kaip šio turto savininko, teisių, nes E. S. kartu su jos ir M. K. dukra B. K., o taip pat E. S. pilnamečiu sūnumi iš kitos santuokos – E. A., neišsikrausto iš namo ir toliau savavališkai naudojasi šiuo pareiškėjui priklausančiu turtu. Pareiškėjas kredito gavimui turi atlikti nekilnojamojo turo vertinimą, kuriam atlikti yra būtina, jog turto vertintojas fiziškai patektų į namo vidų ir atliktų apžiūrą. Pareiškėjo surastas turto vertintojas šiuo metu negali patekti į namo vidų vertinimui atlikti, nes E. S. atsisakė įsileisti pareiškėją ir jo pasitelktą turto vertintoją į namą. Dėl neteisėtų E. S. veiksmų jis negali atlikti jam natūra teismo priteisto namo vertinimo, kas riboja jo galimybę įkeisti šį turtą bankui ir gauti kreditą, kuris būtų išmokamas E. S. pagal nutartį priteistai kompensacijai padengti. Taip pat dėl minėtų E. S. veiksmų pareiškėjas negali ir parduoti jam natūra priteisto nekilnojamojo turto bei gautas lėšas skirti atsiskaitymui pagal nutartį su E. S., nes ji su vaikais neišsikelia iš pareiškėjo turto. Kadangi pareiškėjas neturi pakankamai nuosavų lėšų ar kitokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su E. S. pagal nutartį, prašo atidėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties dalies įvykdymą. 5. Suinteresuotas asmuo E. S., nesutikdama su pareiškėjo prašymu, nurodė, kad bankai pareiškėjui nesuteikė kredito, nes jis ilgą laiką turėjo neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų – išlaikymą vaikui. Turto vertintojas apžiūrėjo turtą 2024 m. birželio 18 d., nurodė, kad ataskaitą pateiks per 2 dienas, kas patvirtina, jog pareiškėjas gali kreiptis dėl paskolos suteikimo teismo nurodytu terminu. Dėl pareiškėjo nemokumo ir nerūpestingumo neturi nukentėti jos ir nepilnamečio vaiko interesai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – atidėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria iš M. K. E. S. priteista 98 423,43 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą, įvykdymą, nustatant, jog minėta kompensacija E. S. išmokama per 3 mėnesius nuo to momento, kai E. S., B. K. ir E. A. išsikels ar bus iškeldinti iš M. K. priklausančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 7. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nedelsė kreiptis į bankus su paraiška gauti paskolą. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti pareiškėjo susirašinėjimai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banku laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 2 d., tačiau paskolos gavimui buvo būtina pateikti turto vertinimą. Bylos duomenimis pareiškėjas taip pat nedelsė kreiptis ir į turto vertintojus dėl jam 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteisto nekilnojamo turto įvertinimo tam, kad galėtų jį pateikti kredito įstaigoms su tikslu gauti atsiskaitymui su E. S. reikiamą paskolą. Šią aplinkybę patvirtina kartu su 2024 m. birželio 12 d. pareiškėjo prašymu dėl 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies įvykdymo atidėjimo pateiktas pareiškėjo ir E. S. susirašinėjimas elektroniniu paštu. Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad E. S. iš M. K. priteisto nekilnojamojo turto neišsikelia, sąlygų turto vertintojui apžiūrėti gyvenamąjį namą nesudaro, t. y. nesutiko įleisti pareiškėjo ir jo pasirinkto turto vertintojo į M. K. priteisto būsto vidų. Iš kartu su 2024 m. birželio 12 d. pareiškėjo prašymu pateikto susirašinėjimo su turto vertintoju matyti, kad turto vertinimui būtinas patekimas į namo vidų. Taigi, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent pačios E. S. aktyvūs veiksmai lemia tai, jog M. K. negali išmokėti jai teismo procesiniu sprendimu priteistos piniginės kompensacijos. 8. Teismas pažymėjo, kad būsto įvertinimas įvyko tik atlikus priverstinius vykdymo veiksmus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir leido M. K. ir jo pasirinktam nekilnojamojo turto vertintojui patekti į namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų vidų ir atlikti jų apžiūrą bei vaizdo fiksavimą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą, kurio pagrindu galėjo būti vykdoma 2024 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartis. Turto vertinimas įvyko 2024 m. birželio 18 d., turto vertinimo ataskaitą M. K. gavo 2024 m. birželio 25 d. ir pateikė ją bankams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jie 2024 m. birželio 27 d. bei 2024 m. liepos 2 d. atsisakė suteikti pareiškėjui prašomą paskolą motyvuodami tuo, kad M. K. priteistas nekilnojamasis turtas yra netinkamas įkeisti dėl to, jog jį sudaro tik namo dalis, o ne visas namas. 9. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog susidarius pirmiau minėtai situacijai pareiškėjas nedelsiant, t. y. 2024 m. liepos 3 d., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) banką dėl paskolos, reikiamos atsiskaitymui su E. S. pagal 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį suteikimo. 2024 m. liepos 30 d. pareiškėjas gavo (duomenys neskelbtini) banko elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad M. K. asmeninė kredito istorija yra gera, nesuteikianti bankui priežasčių jo nekredituoti, tačiau pažymima, jog esminė aplinkybė, dėl kurios šiuo metu bankas negali suteikti pareiškėjui paskolos, yra besitęsiantys teisminiai procesai su E. S., nes bankas mato riziką dėl įkeičiamo turto, kadangi jame gyvena tretieji asmenys. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negali gauti paskolos iš (duomenys neskelbtini)banko dėl to, jog bankui įkeistiname turte šiuo metu gyvena E. S. su vaikais. 10. Teismas vertino, kad E. S. nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjo sąskaitos bankuose areštuotos, todėl jis negalėjo gauti būsto paskolos, paneigtos pirmiau aptartais pareiškėjo pateiktais teismui įrodymais apie banko nurodomus reikalavimus dėl paskolos suteikimo, pareiškėjo susirašinėjimu elektroniniais laiškais su E. S., bankų teikiamais atsakymais dėl paskolos suteikimo, iš kurių matyti, kad banko paskolos šiuo metu pareiškėjas negali gauti būtent dėl nuo E. S. valios priklausančių veiksmų, iš pradžių nesudarant sąlygų atlikti turto vertinimą, o šiuo metu neišsikeliant iš M. K. nuosavybės teisėmis valdomo turto. 11. Teismas nurodė, kad nors E. S. neišsikėlimą iš M. K. priklausančio turto argumentuoja vaiko interesais, tačiau visi klausimai, susiję su vaiko interesais ir jų užtikrinimu, jau buvo išnagrinėti ir išspręsti E. S. ir M. K. santuokos nutraukimo byloje, priimant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad nors E. S. teikia preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, tvirtindama, jog jai pirma reikia įsigyti būstą, užtikrinantį nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau pateikta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad E. S. siekia įsigyti žemės sklypą, o ne vaikui gyventi skirtą būstą. 12. Teismas nurodė, kad nustačius, jog priežastis, dėl kurios pareiškėjas iki šiol negali gauti banko paskolos, kad galėtų įvykdyti 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl kompensacijos sumokėjimo E. S., yra tai, jog ji neišsikrausto iš M. K. priteisto būsto ir ši aplinkybė nepriklauso nuo M. K. valios ir veiksmų, dėl ko jis objektyviai negali įvykdyti 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalies dėl kompensacijos išmokėjimo E. S. už santuokos metu įgyto turto padalinimą, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas atidėti 2024 m. balandžio 16 d. Vilnius apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria iš M. K. E. S. priteista 98 423,43 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą, įvykdymą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 13. Suinteresuotas asmuo E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį - netenkinti pareiškėjo M. K. prašymo atidėti 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria iš M. K. E. S. priteista 98 423,43 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą, išmokant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdymą; priimti papildomus įrodymus, kurių ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo: bankų ir kredito įstaigų, teikiančių būsto kreditą, išrašą iš internetinės svetainės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 13.1. Teismas nutartyje sprendė/pasisakė dėl asmens, nesančio proceso dalyviu, dėl E. A., taip užkirsdamas į procesą neįtrauktų asmenų teisę į interesų apsaugą. Teismas nutartyje konstatavo nepatvirtintą aplinkybę, kad E. A. gyvena pareiškėjui priklausančiame minėtame būste, tokiu būdu ši teismo išvada gali daryti įtaką kitoje šalių civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl uzufrukto nustatymo ir iškeldinimo, kuomet M. K. prašo priteisti iš E. A., neva gyvenančio minėtu adresu, nuomos mokestį. Be to, teismo priimtoje nutartyje konstatuota aplinkybė apie E. A. išsikėlimą ar iškraustymą iš minėto nutartyje adreso, prieštarauja toje pačioje byloje esantiems duomenims, kad E. A. net negyvena teismo nurodytu adresu. 13.2. Teismas nutartyje padarė įrodymams prieštaringas išvadas. Teismo išvada dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kad E. S. iš M. K. priteisto nekilnojamojo turto neišsikelia, sąlygų turto vertintojui apžiūrėti gyvenamąjį namą nesudaro, todėl šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog būtent pačios E. S. aktyvūs veiksmai lemia tai, kad M. K. negali išmokėti jai teismo procesiniu sprendimu priteistos piniginės kompensacijos, yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė trukdė atvykti turto vertintojui ar prieštaravo jo atvykimui, todėl taipogi nepagrįsta, prieštaraujanti faktiniams įrodymams, teismo išvada kad susiklostė išimtinės, nuo jo (atsakovo) valios nepriklausančios aplinkybės, neleidžiančios įvykdyti teismo sprendimą dėl objektyvių priežasčių. Teismas neįvertino, kad pats M. K. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad gautų kreditavimą būstui. 13.3. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovas per keturis mėnesius dėl kredito gavimo kreipėsi tik į tris būsto kreditavimo įstaigas, kuomet tokių įstaigų yra virš trisdešimties (teismui pateikti būsto kreditus suteikiančių įstaigų duomenys iš interneto tinklalapio). Iš šių duomenų matyti, kad M. K. galėjo kreiptis, bet nesikreipė, į kitus bankus ir kreditavimo įstaigas, teikiančias būsto kreditus. 13.4. Teismas įvertino atsakovui pateiktus trijų bankų atsisakymus suteikti jam kreditą ir nors kiekvienas iš šių bankų nurodė priežastis, kad kreditas M. K. negali būti suteiktas dėl paties kreditavimo objekto netinkamumo, teismas priėjo kitos išvados, jog priežastis, dėl kurios pareiškėjas iki šiol negali gauti banko paskolos, yra ta, kad E. S. neišsikrausto iš M. K. priteisto būsto. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 13.5. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankų atsakymų, E. S. gyvenimas atsakovui priklausančiame būste neturi įtakos kredito išdavimui, kadangi visoms kredito įstaigoms netinkamas pats įkeitimo objektas – M. K. priteista namo dalis. 13.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini)esminė aplinkybė, dėl kurios šiuo metu bankas negali suteikti pareiškėjui paskolos, yra besitęsiantys teisminiai procesai su E. S., nes bankas mato riziką dėl įkeičiamo turto, kadangi jame gyvena tretieji asmenys. (duomenys neskelbtini)pateiktame teismui susirašinėjime nurodė kelias priežastis, dėl kurių atsisako suteikti kreditą M. K.. Bankas nurodė, kad pagal pateiktą teismo nutartį teismas nebuvo apibrėžęs, kokia atsiskaitymo tvarka būtų tinkama, todėl čia taip pat mato riziką, jog priverstinė hipoteka nebus išregistruota sumokėjus piniginę kompensaciją buvusiai sutuoktinei. Teismas neturėjo pagrindo išskirti vienos iš dviejų banko nurodytų atsisakymo kredituoti aplinkybių, pavadindamas ją kaip esminę, nes, pasak banko, abi šios aplinkybės (kaip ir kiekviena atskirai) yra pagrindas netenkinti prašymo išduoti kreditą M. K.. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar būste gyvena tretieji asmenys, (duomenys neskelbtini)bankas nurodė kitą priežastį, dėl ko negali suteikti paskolos M. K., todėl vienareikšmiškai teismas prieiti išvados, kad dėl E. S. veiksmų M. K. minėtas bankas nesuteikė paskolos, negali. 13.7. Teismas nesigilino į padėtį, kuri susiklostė po teismo sprendimo priėmimo, neįvertino, kokią reikšmę turi sprendimo savalaikis nevykdymas, bei neįvertino aplinkybės, kad teisme vyksta naujas procesas – dėl laikino uzufrukto nustatymo – šalių vaiko teisės iki 2025 m. rugsėjo 30 d. laikinai gyventi vieninteliame šeimos būste iki ieškovė su dukra persikels gyventi į jau statomą kitą būstą. 13.8. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tinkamą bustą dukrai B. K. E. S. gali užtikrinti tik gavus priteistą kompensaciją iš M. K., būtent tai sudaro didžiąją dalį lėšų, reikalingų būstui įsigyti. Sprendimo vykdymo atidėjimas glaudžiai susijęs su vaiko interesais, kuriuos ieškovei būtų sunku patenkinti, kol atsakovas nesumokėjo jai sprendime nurodytos kompensacijos. Sprendimo vykdymo atidėjimas šioje dalyje neabejotinai pažeidžia tiek ieškovės, tiek vaiko interesus. E. S. negali išsikraustyti iš M. K. priteisto būsto, kol atsakovas neišmokės jai priteistos kompensacijos, ji negalinti užtikrinti vaikui kito, jo poreikius atitinkančio būsto įgijimo. Vaiko įprastus poreikius atitinkančio būsto nuomai ieškovei vien gaunamų pajamų nepakanka. 13.9. Ieškovė jau ėmėsi priemonių, tikėdamasi, kad laiku gaus iš atsakovo jai priteistą kompensaciją – sudarė (duomenys neskelbtini) Statybų rangos ir žemės sklypo įgijimo sutartį, kurią pateikė teismui šio proceso metu. Teismui priėmus nutartį atidėti sprendimo vykdymą, ieškovė nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimo įsigyti būstą, todėl toks teismo sprendimas – atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijos ieškovei išmokėjimo, yra esminis jos ir vaiko interesų pažeidimas. 13.10. Priešingai nei darė išvadą pirmosios instancijos teismas, teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintoje sutartyje yra nurodyta, kad E. S. įgyjami du objektai - butas ir žemės sklypas. 13.11. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokių priemonių pagalba atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą (išmokėti kompensaciją ieškovei), todėl sieti teismo sprendimo neįvykdymą su aplinkybe, kad atsakovui priteistame būste (vieninteliame šeimos būste) liko gyventi šio dukra iki ji išsikels į kitą būstą, nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad dėl vaiko teisės laikinai gyventi šiame būste vyksta teisminis procesas. 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas M. K. prašo priimti naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); suinteresuoto asmens E. S. atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 14.1. Suinteresuotas asmuo E. S. 2024 m. balandžio 28 d. susirašinėjime elektroniniu laišku pripažino, kad ji su savo vaikais, t. y. E. A. ir B. K., gyvena minėtame name nepertraukiamai nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad E. A. vis dar gyvena M. K. gyvenamajame name. 14.2. Kaip patvirtina pareiškėjo su prašymu dėl vykdymo atidėjimo pridėtas elektroninis susirašinėjimas, pareiškėjas jau 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į E. S. klausdamas, kada ji ruošiasi išsikraustyti iš M. K. priklausančio būsto, o (duomenys neskelbtini) informavo, kad norint gauti banko paskolą tam, jog galėtų išmokėti E. S. kompensaciją, yra būtina atlikti M. K. priteisto turto vertinimą. Pareiškėjo ir E. S. susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad E. S. atsisakė išsikelti iš M. K. priteisto nekilnojamo turto iki pareiškėjas išmokės E. S. nutartyje nurodytą kompensaciją, o taip pat nesutiko įleisti pareiškėjo ir jo pasirinkto turto vertintojo į M. K. priteisto būsto vidų. 14.3. E. S. kartu su vaikais nepagrįstai atsisakant išsikelti iš pareiškėjui priteisto būsto, M. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams E. S., E. A. ir B. K. dėl jų iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo. Kaip tinkamai nustatė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, skirtingai nei teigia E. S., būsto įvertinimas įvyko tik atlikus priverstinius vykdymo veiksmus. 14.4. Nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir padarė jais paremtą pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) bankas pareiškėjui nesuteikė kredito dėl vykstančių teisminių procesų ir dėl to, jog name gyvena tretieji asmenys, todėl naikinti nutartį minėtais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. 14.5. Kad užtikrintų vaiko teisę į būstą, suinteresuotas asmuo neturi pareigos pirkti tokios vertės būsto, kaip pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Statybų rangos ir žemės sklypo įgijimo sutartį (toliau – ir Sutartis) už 168 500 Eur. Vaiko poreikius atitiktų ir mažesnės vertės būstas, kuris būtų suderinamas su jos motinos finansinėmis galimybėmis. E. S. iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 000 Eur perkamo nekilnojamojo turto kainos dalį. Faktas, kad suinteresuotas asmuo gali atlikti tokių sumų mokėjimus, patvirtina, jog E. S. finansinė padėtis yra gera ir ji turi realias finansines galimybes užtikrinti ne tik vaiko teisę į būstą, bet ir į tokios vertės kaip pagal Sutartį teisę į būstą. Net jei suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą įsigyti minėtą būstą pagal Sutartį, su pardavėju reikalinga atsiskaityti iki 2026 m. kovo 30 d. Visos sumos suinteresuotas asmuo neturi sumokėti, nes mokėjimai yra išskaidyti. 14.6. Vilniaus apygardos teismas sprendime nebuvo nustatęs pareigos pareiškėjui kreiptis į visas įmanomas finansų įstaigas Lietuvoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nė nebuvo būtinybės kreiptis į visas įmanomas finansų įstaigas Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) bankas būtų suteikęs jam paskolą, jei bute negyventų tretieji asmenys. Per 3 mėnesius kreiptis į visas įmanomas finansų įstaigas Lietuvoje, joms teikti dokumentus, dalyvauti pokalbiuose, laukti bankų sprendimų ir atlikti banko nustatytas procedūras, būtų objektyviai neįmanoma dėl laiko stokos, o teisė nereikalauja neįmanomo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas tenkinamas. 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Dėl naujų įrodymų 16. Apeliantė E. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: bankų ir kredito įstaigų, teikiančių būsto kreditą, išrašą iš internetinės svetainės. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti šių įrodymų iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo. 17. Pareiškėjas M. K. atsiliepimu į atskirąjį prašo priimti naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu. 18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 19. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). 20. Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). 21. Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų įrodymų matyti ir tai, kad įrodymai egzistavo iki skundžiamos pirmosios instancijos tesimo nutarties priėmimo, taigi, buvo galimybė juos pateikti sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, taigi, pasirinko jais negrįsti savo argumentų. Ta aplinkybė, kad teismui priėjus prie tam tikrų apeliantei nepalankių išvadų apeliantė siekia pateikti naujus, nors jau egzistavusius, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateiktus įrodymus, nelemia išvados, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismui priėmus skundžiamą nutartį, kadangi šalys privalo visus turimus ir aktualius nagrinėjamam klausimui įrodymus pateikti būtent pirmosios instancijos teisme. Be to, duomenys apie bankus ir kredito įstaigas, teikiančias paskolas, yra viešai prieinami duomenys, todėl dar iš šiuo aspektu nėra būtinybės priimti apeliantės teikiamų įrodymų. Pareiškėjo naujai teikiami įrodymai iš esmės nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 22. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. 23. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. 24. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). 25. Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis). 26. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). 27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui M. K. buvo suteikta galimybė 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją išmokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinę dalį), t. y. iki 2024 m. liepos 16 d., tačiau pareiškėjas per šį laikotarpį apeliantei (santuokos nutraukimo byloje – ieškovei) ne tik nepradėjo mokėti kompensacijos, bet priešingai, 2024 m. birželio 13 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėjas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iš esmės grindė tuo, jog jis iki šiol negali gauti banko paskolos, kad galėtų sumokėti kompensaciją apeliantei E. S., nes ji neišsikrausto iš jam priteisto būsto. Tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankama atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog teismo sprendimu pareiškėjui priteistas vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau tapo jo asmenine nuosavybe nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. balandžio 16 d.). Nei (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, nei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi nebuvo nustatytas joks minėto būsto perdavimo/atlaisvinimo terminas. Taip pat minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjui (atsakovu) nėra nustatyta, kokių priemonių pagalba jis turi išmokėti kompensaciją apeliantei (ieškovei). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams E. A., B. K. ir E. S. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovių E. S. ir B. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl uzufrukto nustatymo. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas M. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus E. A., E. S. ir B. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. ieškovui po 1 000 Eur per mėnesį nuostolių, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki faktinio atsakovų išsikėlimo iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių name adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir E. S. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. E. S. ir B. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti joms uzufruktą: palikti atsakovėms teisę naudotis ieškovui M. K. priklausančia gyvenamąja patalpa - (duomenys neskelbtini) dalimi (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d., uždrausti ieškovui lankytis nepilnametės dukters B. K. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu atsakovui nėra nustatyta, kokių priemonių pagalba atsakovas turi išmokėti kompensaciją apeliantei (ieškovei), sieti teismo sprendimo neįvykdymą su aplinkybe, jog atsakovui priteistame būste liko gyventi apeliantė su dukra iki jos išsikels į kitą būstą, nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad dėl vaiko teisės laikinai gyventi šiame būste vyksta teisminis procesas. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su apeliantės (ne)išsikraustymu iš pareiškėjui priklausančio būsto aplinkybėmis ir pareiškėjo pažeistų teisių dėl disponavimo minėtu turtu apribojimo, nes tai yra civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo dalykas. 28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog išnaudojo visas galimybes kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Tai, kad apeliantas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bankus dėl paskolos suteikimo, tačiau šie bankai atsisakė suteikti apeliantui paskolą, nesuponuoja išvados, jog apeliantas išnaudojo visas galimybes sumokėti ieškovei kompensaciją ar bent pradėti mokėti dalį kompensacijos. Pažymėtina, kad apeliantas turi galimybę kreiptis į kitus Lietuvoje veikiančius bankus ir kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo (žr. https://www.lb.lt/lt/statistiniai-lietuvos-finansiniu-instituciju-sarasai), kurių, kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, Lietuvoje yra daugiau nei kelios dešimtys. 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant teismo sprendimo atidėjimo klausimą esminę reikšmę turi būtent skolininko (šiuo atveju – pareiškėjo) turtinė padėtis, o į kreditoriaus (šiuo atveju –apeliantės) turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama tik tuo aspektu, ar teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir (ar) išdėstymas neproporcingai nepažeis šio asmens interesų. Atitinkamai, aplinkybė, kad pareiškėjui priklauso nuosavybės teisė į vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio neišsikrausto apeliantė, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Šiuo atveju proporcingumas vertintinas tuo aspektu, kad pareiškėjui (santuokos nutraukimo byloje – atsakovui) teismo sprendimu priteisus natūra vertingą nekilnojamąjį turtą, o apeliantei iš pareiškėjo (santuokos nutraukimo byloje – ieškovei) priteisus piniginę kompensaciją už jai priklausiusią to turto dalį, apeliantės padėtis, atidėjus teismo sprendimo vykdymą pareiškėjo nurodomu būdu, būtų neproporcingai blogesnė lyginant su pareiškėjo, kadangi ji neturėtų galimybės greitu metu atgauti lėšų už jai priklausiusią turto dalį, o šių lėšų negavus jai apribojamos finansinės galimybės išsikelti su nepilnamečiu vaiku iš pareiškėjui priklausančio būsto į kitą būstą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, neįrodinėjo (nepateikė įrodymų apie savo turimą turtą, gaunamą darbo užmokestį, turimus išlaikytinius), jog jo turtinė padėtis yra itin sunki, dėl ko jis neturi galimybės pradėti mokėti bent dalį kompensacijos kitais būdais (pavyzdžiui, iš gaunamo darbo užmokesčio ir panašiai), o apeliantės turtinė padėtis turi ypatingą pranašumą, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti atidėtas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjo padėtis nėra esmingai sudėtingesnė už apeliantės ir jo nurodytos faktinės aplinkybės nėra išskirtinės bei pakankamos teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui. 30. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, privaloma siekti išlaikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus pareiškėjo prašymą ir atidėjus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria iš M. K. E. S. priteista 98 423,43 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą, įvykdymą, nustatant, jog minėta kompensacija E. S. išmokama per 3 mėnesius nuo to momento, kai E. S., B. K. ir E. A. išsikels ar bus iškeldinti iš M. K. priklausančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti apeliantės E. S. interesai bei lūkesčiai kuo greičiau gauti priteistą kompensaciją, o pareiškėjui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. 32. Svarbu pažymėti ir tai, kad kompensacijos mokėjimo atidėjimas per 3 mėnesius nuo to momento, kai E. S., B. K. ir E. A. išsikels ar bus iškeldinti iš M. K. priklausančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, yra sąlyginis sprendimas. Šiuo atveju sprendimo įvykdymas – priteistos kompensacijos sumokėjimas – priklausys nuo tam tikrų sąlygų (ne)buvimo. Tuo tarpu įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, kitaip tariant, draudžiama priimti sąlyginius sprendimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas kompensacijos mokėjimą atidėti iki E. S., B. K. ir E. A. išsikels ar bus iškeldinti iš M. K. priklausančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, iš esmės prašo pakeisti sprendimą bei sukurti naujas pareigas apeliantei, kurios nebuvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o toks reikalavimas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo sferos. 33. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą jo prašomu būdu, apeliantės, kaip kreditorės pareiškėjo atžvilgiu, teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis). 34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo vykdymo atidėjimo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai nustatęs ir įvertinęs esmines teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo M. K. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo M. K. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė