Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-93-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
T-93-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-42-1-00484-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
P. K.
Byla Nr. T-93-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-42-1-00484-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. sausio 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. 93-972 nutarta taikyti nuteistajam P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 64 balų. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 10 kartų paskatintas. Bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. P. K. siekia prasmingo užimtumo – dirba UAB „Interjero sistemos“. Jo nuostata į darbą – teigiama, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinius įsipareigojimus visiškai padengė, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. P. K. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

P. K. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimas.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi P. K. tęsti bausmės atlikimą perkeltas į atvirąją koloniją.

Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 28 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 28 d.

Anksčiau teistas:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 1000 Lt bauda; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas 6 mėn. laisvės atėmimas. Bausmė BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto pagrindu atidėta 1 m. 6 mėn.; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Subendrinus BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas 6 mėn. laisvės atėmimas;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d., vadovaujantis BVK 157 straipsniu, paleistas lygtinai, neatlikęs 1 m. 1 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės;

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią ir neabejotiną nuteistojo pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – P. K. 10 kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi, dirba, lankė AA grupės užsiėmimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, tačiau kartu pažymi, jog P. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi P. K. tęsti bausmės atlikimą perkeltas į atvirąją koloniją. Be to, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad P. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje bendrininkų grupėje (telefoniniai sukčiai), pats nuteistasis buvo veikų vykdymo organizatorius. Jam kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau P. K. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – padarė naujus nusikaltimus, kas rodo, jog ilgesnį laikotarpį išlaikyti pavyzdingą elgesį jam yra nemenka užduotis. Anksčiau ar vėliau jis grįžta prie senų įpročių, t. y. nusikalstamo gyvenimo būdo.

Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, du kartus ypač grubiai (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas ir alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas), už ką jam tris kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo P. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus teigiama, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. Jo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. P. K. paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai. Nors pirmasis kriminogeninis veiksnys yra daugiau statinis, tačiau antrasis dar gali būti koreguojamas (statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 45 balai). Nors P. K. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, tačiau jų rezultatai šiuo metu dar nėra ženklūs.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis P. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu P. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-972.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-972 taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė