Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-526-890/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
II-526-890/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00380-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-526-890/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00380-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 24245085576KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.),

nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – atstovui Mariui Pankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, procesinį dokumentą pageidavusio gauti el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, nevedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, taip pat vykdančio individualią veiklą, skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Ir Institucija) nutarimo Nr. SAVAD-21-ANR_N-3109-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Gediminas Petrušinas 2024 m. birželio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. G. 2024 m. birželio 6 d., 11.23 val., Šaltkalvių g. 2, Klaipėdoje, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, kelio ženklo Nr. 332 reikalavimų, t.y. nustatyto draudimo, automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama (b.l. 15-17).

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo A. G. pasiūlyta iki 2024 m. liepos 11 d. sumokėti 30 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b.l. 15-17).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-3109-2023, nenustačius A. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda (b.l. 8-9).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. lapkričio 5 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens A. G. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2024 m. birželio 6 d., atsitikus netikėtam automobilio gedimui, teko įsukti į Šaltkalvių g., nes Daržų g. nebuvo vietos manevrui saugiai atlikti ir nesudarant kliūties kitiems eismo dalyviams pastačius palikti automobilį, kol atvažiuos iškviestas evakuatorius tam, kad transportuotų sugedusį automobilį į artimiausią servisą. Automobilis buvo paliktas stovėti iki 1 val., gal net 30 minučių. Buvo įjungtas avarinis perspėjimo signalas. Kelių eismo taisyklių 151 punkte nurodyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte. Prašo teismo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą (b.l. 5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo. Jo automobilis buvo paliktas stovėti administracinio nusižengimo protokole nurodytu adresu. Jam važiuojant į miesto centrą, sugedo automobilio generatorius. Nuo Turgaus žiedo, kur Kūlių Vartų gatvė, jam sugedo generatorius, automobilis važiavo akumuliatoriaus pagalba. Automobiliu vien tik akumuliatoriaus pagalba nėra saugu važiuoti. Jis pastatė automobilį ten, kur jam atrodė saugu. Jis iškvietė evakuatorių, pats laukė „Friedricho pasaže“, buvo įjungęs avarinį signalą. Evakuatorius atvažiavo praėjus 40 minučių po iškvietimo. Tuomet jis evakuavavo automobilį. Jis nematė ant savo automobilio pranešimo apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis iškvietė evakuatorių. Jis skambino pažįstamam asmeniui, todėl yra nebent skambutis. Jam automobilį padėjo sutvarkyti pažįstamas asmuo, kuris sutvarkė jo automobilį garaže. Jis neturi jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. G. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad nusižengimo faktinės aplinkybės užfiksuotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio (nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojus naujai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrai – Administravimo departamento Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyrius) 2024 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. ATP2-544. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 19 d. nustatyta, kad eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas neginčija, kad 2024 m. birželio 6 d. 11.23 val. automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė adresu Šaltkalvių g. 2, Klaipėda. Pareiškėjas dėsto, kad atsitikus netikėtam automobilio gedimui, teko įsukti į Šaltkalvių g., nes Daržų g. nebuvo vietos manevrui saugiai ir nesudarant kliūties kitiems eismo dalyviams priparkuoti ir palikti automobilį, kol atvažiuos iškviestas evakuatorius tam, kad transportuotų sugedusį automobilį (nurodo, jog paaiškėjo generatoriaus gedimas) į artimiausią servisą bei teigia, kad 30 minučių buvo įjungtas avarinis perspėjimo signalas. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 6 d. patikrinimo akto bei prie jo pridėtų fotonuotraukų, transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, taip pat patikrinimo metu skyriaus darbuotojai neužfiksavo įjungtos avarinės šviesos signalizacijos. Taisyklių 81 p. nurodyta, kad įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės. Atitinkamai 91.1. p. nustatyta, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama. Svarbu paminėti ir tai, kad nors pareiškėjas skunde visgi tvirtina, jog 30 minučių buvo įjungtas avarinis perspėjimo signalas, nes, pasak jo, paaiškėjo generatoriaus gedimas, tačiau tai nėra tokia aplinkybė, dėl kurios transporto priemonės nebūtų buvę galima saugiai pastatyti leistinoje vietoje, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Esant generatoriaus gedimui, ant prietaiso skydelio ar automobilio salone, pirmiausia pritemsta šviesos, taip įspėjant apie tai, jog generatorius gamina nepakankamai energijos. Be to, vienas iš dažniausių požymių, rodantis, kad generatorius silpnai krauna, yra prietaisų skydelyje užsidegusi kontrolė baterijos lemputė. Vairuotojas turi įsivertinti įspėjančius požymius bei transporto priemonės techninę būklę ir saugiai, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų, pastatyti transporto priemonę leistinoje vietoje. Be to, atkeiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo iškviestas evakuatorius tam, kad transportuotų sugedusį automobilį į artimiausią servisą, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Skyriaus darbuotojai, 2024 m. birželio 6 d. 11.23 val. ties Šaltkalvių g. 2, Klaipėdoje, užfiksavę automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už minėto automobilio valytuvo paliko pranešimą, informuojantį apie tai, kad automobilis buvo pastatytas nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų bei nurodantį institucijos, kuri vykdys administracinio nusižengimo teiseną, kontaktinius duomenis. Asmuo, gavęs pranešimo lapelį su nurodytais institucijos kontaktiniais duomenimis, turėjo galimybę nedelsiant kreiptis į instituciją ir paaiškinti situaciją. Faktą, kad minėtas pranešimas buvo paliktas įrodo bylos medžiagoje prie patikrinimo akto pateikta fotonuotrauka. Taigi, pareiškėjas iš karto, kai tik buvo užfiksuotas neleistinoje vietoje pastatytas automobilis buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena, tačiau į Instituciją nesikreipė ir paaiškinimo neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo A. G. skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų (b.l. 51-53).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Marius Pankevičius teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti be pakeitimų. Papildomai nurodė, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis galėjo važiuoti, todėl galėjo jį pastatyti pagal KET taisykles leidžiamoje vietoje, o ne draudžiamoje vietoje. Akumuliatorius yra skirtas aprūpinti automobilį elektros energija. Pažymėjo, kad dėl įjungto avarinio signalo būtų nefiksuojamas automobilis, o būtų laukiama vairuotojo. Jis įsitikinęs, kad nebuvo įjungtas avarinis signalas, tai patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo aktas ir jame užfiksuoti duomenys. Pranešimas apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą tikrai buvo paliktas, byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys šią aplinkybę. Akivaizdu, jog asmuo bando išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Iš byloje esančio 2024 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-544 bei prie jo pridėtų pažeidimą fiksuojančių fotonuotraukų, matyti, jog jame 2024 m. birželio 6 d., 11.23 val., užfiksuotas automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesilaikant kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, paliktas toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama. Iš prie patikrinimo akto pateiktų pažeidimą fiksuojančių nuotraukų matyti, jog automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, taip pat iš eilės pažeidimą fiksuojančių nuotraukų, nė vienoje minėtas automobilis nėra užfiksuotas su įjungta avarinės šviesos signalizacija. Už automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo vairuotojo pusės valytuvo matyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų paliktas ryškiai geltonos spalvos informacinis pranešimas (b.l. 18-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo A. G. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pareiškėjas A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl to, kad 2024 m. birželio 6 d., 11.23 val., Šaltkalvių g. 2, Klaipėdoje, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, kelio ženklo Nr. 332 reikalavimų, t.y. draudimo, automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama.

Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu tvirtino, jog nusižengimo nepadarė, nes 2024 m. birželio 6 d. atsitikus netikėtam automobilio gedimui, nurodytoje vietoje automobilį paliko, nes nebuvo vietos manevrui saugiai atlikti ir nesudarant kliūties kitiems eismo dalyviams pastačius palikti automobilį, kol atvažiuos iškviestas evakuatorius tam, kad sugedusį automobilį transportuotų į artimiausią servisą. Automobilis buvo paliktas stovėti iki 1 val. su įjungtu avariniu perspėjimo signalu. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kritiškai.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, kadangi nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

KET nustatyta, jog Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įtvirtina draudimą transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo A. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Iš byloje esančio 2024 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-544 bei prie jo pridėtų fotonuotraukų, matyti, jog patikrinimo metu, t.y. 2024 m. birželio 6 d., 11.23 val., Šaltkalvių g. 2, Klaipėdoje, užfiksuotas automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesilaikant kelio ženklo Nr. 332, nustatyto draudimo, paliktas stovėti toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama (b.l. 18-30). Pareiškėjas teismo posėdžio metu tvirtino, jog įvykus automobilio generatoriaus gedimui, jį pastatė ten, kur jam atrodė saugu, automobilį paliko su įjungtu avariniu signalu, o pats, iškvietęs evakuatorių, jo laukė „Friedricho pasaže“. Tokiais pareiškėjo teiginiais teismas netiki, kadangi iš prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto pateiktų pažeidimą fiksuojančių nuotraukų matyti, jog automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, taip pat iš eilės pažeidimą fiksuojančių nuotraukų, nė vienoje pareiškėjo automobilis nėra užfiksuotas su įjungta avarinės šviesos signalizacija. Nors pareiškėjas tvirtina, jog jokio pranešimo ant automobilio nerado, tačiau iš pažeidimą fiksuojančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad už automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvo paliktas ryškios spalvos pranešimas. Pareiškėjas A. G. po to, kai ant jo automobilio buvo paliktas pranešimas apie fiksuotą pažeidimą, į Instituciją nesikreipė ir paaiškinimo dėl minėtos situacijos nepateikė. Nors pareiškėjas nurodo, jog automobilį nurodytoje vietoje paliko tik dėl to, kad automobilis netikėtai sugedo, tačiau nei Institucijai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų ir (ar) kitų įrodymų, patvirtinančių jo skunde ir teisme dėstomas aplinkybes apie automobilio gedimą, jo nutempimą bei gedimo šalinimą. Pats pareiškėjas A. G. teisme nurodė, jog gedimą pastebėjo dar važiuodamas nuo Turgaus žiedo, nuo Kūlių Vartų gatvės, tai yra prieš įvažiavimą į Šaltkalvių g., todėl sutiktina su Institucijos atstovo teiginiais, kad važiuojantį automobilį pareiškėjas turėjo visas galimybes pastatyti pagal KET taisykles leidžiamoje vietoje, o ne draudžiamoje vietoje. Byloje surinkti pažeidimą fiksuojantys įrodymai paneigia pareiškėjo A. G. paaiškinimus, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Šioje byloje, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-3109-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo A. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. G. (A. G.) skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-3109-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė