Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. S. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo gynėjo advokato skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 263 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Nuteistajam G. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. rugpjūčio 29 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d.

3. Komisija 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. S. gynėjo advokato skundą dėl Komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą, paskiriant jam įpareigojimus.

6. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei pastangas ją mažinant. Be to, žemesnysis teismas nepagrįstai sureikšmino paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą ir neatsižvelgė į bausmės vykdymo paskirtį bei lygtinio paleidimo tikslus.

7. Gynėjas pažymi, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei dešimt metų. Nuteistasis jam paskirtą bausmę atliks 2023 m. rugpjūčio 27 d. Taigi lygtinio paleidimo taikymas šiuo atveju būtų tikslingas bei logiškas, nes nuteistasis galėtų greičiau adaptuotis ir resocializuotis laisvėje, lygtinio paleidimo metu jam galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra, kas užtikrintų patikimą jo priežiūrą bei kontrolę.

8. Skunde tikinama, kad tiek žemesnysis teismas, tiek Komisija sumenkimo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius faktus, tinkamai neįvertino to, jog didžioji dalis bausmės yra atlikta, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis buvo du kartus skatintas už gerą elgesį. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai yra esminė aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui.

9. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad G. S. 2019 metais atsisakė dirbti valgykloje, nes jo įsitikinimu, kiekvienas asmuo turi turėti galimybę laisvai pasirinkti, kokį darbą jis nori dirbti. Nuteistasis sutiktų dirbti pagal savo turimas specialybes ar sugebėjimus, tačiau tokio pobūdžio darbas jam nebuvo pasiūlytas. Nuteistojo nesutikimas dirbti valgykloje neleidžia daryti išvados, kad jis nenusipelnė lygtinio paleidimo. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti ir po paleidimo į laisvę dirbs MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Faktą, kad G. S. yra motyvuotas dirbti, patvirtina bausmės atlikimo metu jo įgyta kvalifikacija, be to, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, pozityvaus užimtumo programose. Nuteistasis supranta savo pareigą vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, todėl jis nori kuo greičiau įsidarbinti ir finansiškai padėti savo šeimai, sumokėti skolas.

10. Skunde tvirtinama, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino materialiuosius pagrindus, leidžiančius konstatuoti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, todėl nepagrįstai sprendė, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas yra negalimas. G. S. teigiamai apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria ankstesnę jo kriminalinę praeitį, anksčiau paskirtas nuobaudas, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl resocializacijos toliau gali siekti būdamas neizoliuotas nuo kitų žmonių. Nuteistojo pavojingumas visuomenei yra mažas, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, nusikalsto seniai, bausmės atlikimo metu jis dėjo daug pastangų tam, kad pasitaisytų, t. y. mokėsi, įgijo profesines kvalifikacijas, sukūrė šeimą, vykdė reabilitacijos planą.

11. Skunde pastebima, kad žemesnysis teismas įžvelgė nuteistojo asmenybės teigiamus požymius, tačiau vis tiek padarė išvadą, jog jie yra nepakankami tam, kad būtų galima manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vis tik, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Advokatas nurodo, kad G. S. yra atlikęs privalomą bausmės dalį, intensyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs bausmės vykdymo metu jam paskirtas nuobaudas, įvykdė anksčiau jam nurodytas rekomendacijas. Taigi šiuo konkrečiu atveju galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir laisvėje. Be to, nuteistasis atlieka bausmę paprastosiomis sąlygomis, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose, įgijo vidurinį išsilavinimą bei dvi kvalifikacijas, palaiko nuolatinius socialinius ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja, yra susituokęs ir turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo iš pataisos įstaigos ketina įsidarbinti, yra teigiamai įvertintas po dalyvavimo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje.

13. Gynėjo įsitikinimu, teigiama aplinka, t. y. buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką nuteistajam siekiant pozityvaus elgesio ateityje. Pačiai visuomenei naudingiau integruoti atgal asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos, atlikus visą bausmę. Dėl šių priežasčių, pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms nuteistojo teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį nuteistasis gerins ne tik savo ir šeimos finansinę padėtį, bet ir sumažins valstybei tenkančią naštą išlaikyti jį įkalinimo įstaigoje, atlygins skolas.

14. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas ir Komisija nepagrįstai sureikšmino nuteistojo praeitį. Toks požiūris yra neteisingas, tokiu būdu nuteistasis tarsi baudžiamas už savo padarytą nusikalstamą veiką antrą kartą. G. S. ilgą laiką tinkamai, intensyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, laisvės atėmimo įstaigoje organizuojamuose renginiuose ir užsiėmimuose, jis įvertino savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padarė reikiamas išvadas.

15. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma – intensyvi priežiūra, kuri užtikrins griežtą jo kontrolę.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo advokato skundas atmestinas.

16. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo G. S. gynėjo advokato skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

17. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog G. S., be jokių abejonių, atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

18. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip ir viso bausmės atlikimo metu, yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

19. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

20. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu G. S. įgijo dvi profesines kvalifikacijas, vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo paskaitose, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, nuteistasis kūrė ilgalaikius socialinius planus, palaikė ir palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, galėtų įsidarbinti. Nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jo elgesys keičiasi labiau teigiama linkme. Nurodyti faktai teigiamai apibūdina G. S., tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

21. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net keturiasdešimt penkis kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2021 m. lapkričio 26 d. Nuteistasis yra padaręs ir daugiau nustatyto režimo reikalavimų pažeidimų, tačiau jam nuobaudos nebuvo skiriamos. Paskutinį kartą nustatyto režimo reikalavimų pažeidimą nuteistasis padarė 2023 m. vasario 2 d. G. S. buvo skatintas du kartus, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. sausio 14 d. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis rodo nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, faktas, kad G. S. ilgą laiką nebuvo skatintas, neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pastangos resocializacijos procese yra maksimalios.

22. Nuteistasis G. S. deklaruoja norą tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tiek laisvėje užsiimti darbine veikla. Vis tik aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo deklaruojamas noras iš esmės nėra pagrįstas jokiais realiais nuteistojo veiksmais. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad G. S. bausmės atlikimo metu būtų siūloma dirbti pagal jo įgytas kvalifikacijas. Vis tik ir pats nuteistasis taip pat nerodė jokios iniciatyvos laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbti pagal įgytas kvalifikacijas ar kitą darbą. Vien faktai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo dvi kvalifikacijas (viena iš jų nuteistasis nesinaudoja nuo 2017 metų, t. y. apytiksliai šešerius metus, o kita nuo 2021 metų, t. y. apytiksliai dvejus metus), būdamas laisvėje galėtų dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, nepatvirtina deklaruojamo noro dirbti realumo. Čia pažymėtina, kad nuteistasis yra atsisakęs dirbti valgykloje, taip pat tvarkyti patalpas pagal grafiką. Tokie nuteistojo atsisakymai taip pat verčia abejoti jo noro dirbti realumu.

23. Skunde nurodoma, kad G. S. mano, jog kiekvienas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, kokį darbą jis nori dirbti. Be jokių abejonių, toks įsitikinimas yra galimas, tuo pačiu teigtina, kad nuteistasis turi susitaikyti ir su tokio įsitikinimo laikymusi susijusiomis pasekmėmis, t. y. jam skirtomis nuobaudomis, kylančiomis pagrįstomis abejonėmis dėl jo noro dirbti bei šių faktų vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

24. Nuteistasis G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už nusikaltimų, susijusių su materialinės naudos siekiu, padarymą, todėl motyvacija dirbti ir darbinė veikla yra itin svarbi nuteistojo efektyviai resocializacijai. Akivaizdu, kad teisėta darbinė veikla mažintų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes ji sudarytų sąlygas tenkinti paties nuteistojo ir jo šeimos būtiniausius poreikius, formuotų pozityvius įpročius, sudarytų sąlygas greičiau atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir pan. Skundą nagrinėjančiam teismui šiuo metu kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis, kuris neturi darbinės patirties, būdamas laisvėje, nepasiteisinus jo lūkesčiams dėl darbinės veiklos, ar jo norams užsiimti konkrečia darbine veikla nesutampant su realiomis galimybėmis, jis savo ilgalaikių socialinių planų, savo bei savo artimųjų interesų nesieks įgyvendinti visuomenėje nepriimtinais ir net nusikalstamais būdais.

25. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šeiminiai ryšiai savaime neapibūdina asmens nei teigiamai, nei neigiamai. Be jokios abejonės, G. S. šeiminiai ryšiai galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant tokio elgesio riziką, vien stiprių šeiminių ryšių turėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiau nei pusė nustatyto režimo pažeidimų buvo padaryta po to, kai nuteistasis buvo sudaręs santuoką bei šeimoje gimė vaikas. Šis faktas leidžia manyti, kad santuokos sudarymas ir vaiko gimimas esmingai nepakeitė nuteistojo požiūrio į savo pareigas bei elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje.

26. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad tiek žemesnysis teismas, tiek Komisija, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, sureikšmino jo praeitį, tokiu būdu nuteistasis yra tarsi baudžiamas antrą kartą. Teigtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (tiek iki bausmės atlikimo, tiek jos atlikimo metu). Tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimui teisingai išspręsti reikšmingų duomenų (teigiamai bei neigiamai apibūdinančių nuteistąjį), užfiksuotų socialinio tyrimo išvadoje, visumą.

27. Manytina, kad aplinkybė, jog pastaruoju metu G. S. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

28. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad G. S. paskirtą bausmę atliks 2023 m. rugpjūčio 27 d., t. y. jam yra likusi atlikti nedidelė bausmės dalis, tikrai neapibūdina nuteistojo teigiamai ir nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis būtų dėjęs maksimalias pastangas keisti savo elgesį, mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, lygtinis paleidimas jam galėjo būti taikomas atlikus mažiausiai du trečdalius paskirtos bausmės.

29. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo G. S. gynėjo advokato skundą dėl Komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl šios priežasties nuteistojo gynėjo advokato skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. gynėjo advokato skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.