Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3265-1155/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
e1-3265-1155/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05198-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3265-1155/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05198-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2021 m. vasario 17 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 8 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. O., t. y. savo abejomis rankomis jį smaugė, po ko jam ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu ir kairės akies apatinio voko žaizda.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad to vakaro ir savo veiksmų neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad išgėręs alkoholio galėjo taip pasielgti, nes, kai jis išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Priklausomybių ligų centro įskaitoje, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. 2024 m. vasario 8 d. buvo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo maždaug 15 žmonių. Jie visi susirinko apie 19 val., nuo to laiko ir pradėjo vartoti alkoholį. Nepamena, kiek ir ko jis išgėrė, bet mano, kad tai buvo nemažas kiekis, nes to vakaro neprisimena. K. žino maždaug porą metų, bet jie nebendravo ir ryšio nepalaikė. Kodėl įvyko konfliktas tarp jo ir K., jis pats neatsimena ir negali suprasti. Jis prisimena tik to vakaro pradžią ir pabaigą, bet pačios situacijos, kaip tarp jų vyko konfliktas, jis neprisimena. Jis nepamena, kuris kuriam pirmas trenkė ir kaip jie tarpusavyje mušėsi. Jam sugrįžta atmintis nuo to momento, kai jį kažkas smaugė, o kas tai darė, jis nežino, pretenzijų niekam neturi. Iš kitų pasakojimų, kiek jis žino ir suprato, tai jis K. sudavė kelis smūgius, K. išvažiavo, o jis nuėjo miegoti. Tuomet K. grįžo su keliais draugais, ir jie sudavė jam smūgių, bet dėl to jis nepyksta, tai suprantama, buvo prisidirbęs. Po to, kiek žino, K. su savo draugais išvažiavo, o ryte atvyko policijos pareigūnai, nes K. nuvažiavo į ligoninę. Policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą. Po įvykio su K. bendravo, pasikalbėjo dėl situacijos, vienas kito atsiprašė, pajuokavo tarpusavyje, kad reikėtų nebevartoti alkoholio, vienas kitam pretenzijų nebeturi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslių to vakaro įvykio aplinkybių ir savo veiksmų neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad jis, išgėręs alkoholio, galėjo tą kartą taip pasielgti, kaip yra paminėta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, nes, kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Tikslesnius parodymus apie įvykio aplinkybes yra nurodęs savo pirminės apklausos metu, jų laikosi. Po įvykio daugiau alkoholio nebevartoja, stengiasi gyventi padoriai ir laikytis taisyklių. K. jis tikrai nuoširdžiai atsiprašė, yra susitaikę. Įsipareigoja atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Šiuo metu yra dirbantis, tad žalą tikrai galės atlyginti per 3 mėnesius. Sutinka šį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Be J. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo K. O. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 12-26 d. specialisto išvada Nr. G 1793/2024 (01), 2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. P. 2024 m. vasario 8 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. O., t. y. savo abejomis rankomis jį smaugė, po ko jam ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu ir kairės akies apatinio voko žaizda, todėl jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus J. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skiriant bausmę J. P., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – teistas, per paskutinius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, iš kurių vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėjo prie savęs alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus viešoje vietoje, kitus kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, dauguma paskirtų baudų yra sumokėta, dirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant J. P. visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 146,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis K. O. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo J. P. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintini nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, 2024 m. rugpjūčio 2 d. įsipareigojo atlyginti žalą per 3 mėnesius, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš J. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 146,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodant minėtą žalą atlyginti iki 2024 m. lapkričio 2 d., taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – marškiniai ir kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, trys nuoplovos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (2024 m. gegužės 13 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. P. 146,62 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir 62 ct) turtinei žalai atlyginti, sumokant iki 2024 m. lapkričio 2 d. į Vilniaus teritorinės ligonių kasos „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. 217300010002484333, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – marškinius ir kelnes su raudonos spalvos dėmėmis, tris nuoplovas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (2024 m. gegužės 13 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti J. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat J. P. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė