Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei A. A. dėl priteisto materialinio išlaikymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Šeimos bylos yra specifinės bylos, priskiriamos viešam interesui tuo atveju, kai sprendžiami nepilnamečio vaiko interesai. LR CPK 294 str. numato pasekmes, bylą nutraukus ar užbaigus LR CPK 140 str. 3 d. numatytu procesiniu dokumentu. Nežiūrint to, pavyzdžiui, iškėlus ginčo teisenoje skyrybų bylą, o vėliau ją nutraukus, nereikia eiti procedūros, kokia nurodyta teismo šioje ginčijamojoje nutartyje. Teismo sprendimas ar nutartis yra teismo procesiniai sprendimai, kuriuos visi privalo vykdyti, tačiau joks įstatymas nedraudžia, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl sprendimo ar nutarties pakeitimo. Galima kreiptis ne ginčo teisenoje, kai visos šalys sutaria dėl pakeitimų. Tačiau ginčo atveju kilusį ginčą turi spręsti teismas, ypač ginant vaiko interesus.

2. Atkreipia dėmesį, kad pateikė teismui įrodymus apie faktinį aplinkybių pasikeitimą nuo 2013 02 21, tai yra vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Sūnui atsisakius gyventi su mama, ieškovas vienas pats turėjo išlaikyti savo vaiką ir dar turi mokėti atsakovei už tariamą sūnaus išlaikymą. Atsakovė nuo 2013 02 21 neteikė savo sūnui D. P. materialinio išlaikymo. Ieškovas gina vaiko interesus, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nutarties dalį civilinėje byloje NR.2-4476-05/2004, kurioje iš ieškovo buvo priteistas materialinis išlaikymas atsakovės naudai D. P.išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, nors vaikas su ieškovu gyvena nuo 2013 metų vasario mėnesio 21 dienos. Ieškovas jį prižiūri, maitina, rengia, rūpinasi juo. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. išnagrinėjo civilinę bylą NR.2-84-841/2014 ir pakeitė 2004 m. gruodžio 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4476-05/2004 nustatytą D. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš A. A. išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Toje pačioje byloje buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės ir nuo 2013 07 03 oficialiai sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Tokiu būdu, sūnaus pageidavimu jo faktinė gyvenamoji vieta nuo 2013 02 21 yra pas ieškovą. Nuo to laiko ieškovas vienas pats išlaiko sūnų, motina nepadėjo materialiai išlaikyti sūnaus ir dar nesustabdė vykdomosios bylos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-0287-154/2005, iš kurios matosi, kad išieškotoja A. A. toliau bando išieškoti 5176 Lt tariamą ieškovo įsiskolinimą. LR CK 3.192 str. numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus. A. A. nuo 2013 02 21 iki 2014 03 12, tai yra 12 mėnesių ir 12 dienų, neteikė sūnui materialinio išlaikymo, kas sudaro 3700 Lt (skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt) ir dar siekia nepagrįstai praturtėti sūnaus sąskaita vykdomojoje byloje - išieškoti 5176 Lt.

Atsakovė A. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.

Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nutartimi Nr. 2-0287-154/2005 patvirtintos taikos sutarties 1.1. punkto sąlygas, priteisti 3720 Lt materialinį išlaikymą iš atsakovės A. A. D. P. už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2014 m. kovo 12 d. bei vykdomojoje byloje nutraukti 5176 Lt materialinio išlaikymo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių (skundų) tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio (skundo) dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar ieškinių ir (ar) skundų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylančios iš šeimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties teisėtumo, apeliantas neginčija taikos sutarties kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, abipusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Įstatymas nenumato galimybės pareikšti ieškinį dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų keitimo, nes negalima pakartotinai kreiptis į teismą dėl jau išnagrinėto klausimo išsprendimo. Teismas vertina, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes turėjo kreiptis į teismą ne su ieškiniu, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su taikos sutarties institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.