- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- I-1463-764/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00330-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudmila Zaborovska, Arūnas Kaminskas, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- AB „Montuotojas“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Advokatai
- Dalia Katinaitei-Pranckevičienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos AB „Montuotojas“ atstovei advokato padėjėjai Daliai Katinaitei-Pranckevičienei, atsakovės atstovui Dariui Linkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Montuotojas“ skundą atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB „Montuotojas“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 2-4), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – atsakovė, VĮ RC) 2009-02-26 raštą Nr. (1.4-/1060)s-1386 „Dėl skundo“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti AB „Montuotojas“ 2008-01-28 skundą dėl VĮ RC Panevėžio filialo (toliau – Panevėžio filialas) atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į kiemo statinius.
Paaiškino, kad 1997-11-12 pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ pareiškėja įsigijo dirbtuvę lGl/b, administracinį pastatą 2B1/Ž ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal archyvinius inventorizacijos bylos duomenis, kiemo įrenginius sudarė 8 595,92 m2 asfalto danga, 380,7 m2 tvora ir 9 m2 vartai. 2007-06-28 užbaigus naujo priestato lpl/g statybą ir atliekant šio statinio registraciją, dalis įmonei nuosavybės teise priklausančių statinių plane užfiksuota nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad šį faktą įmonė pastebėjo praėjus beveik vieneriems metams, tačiau iš karto 2008-06-06 raštu kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Panevėžio skyrių, prašydama patikslinti kiemo įrenginių kadastro duomenis ir atlikti visų jai priklausančių kiemo įrenginių teisinę registraciją. Bendrovei žodžiu buvo paaiškinta, kad to padaryti negalima, nes asfaltuota kelio danga ir tvora yra už sklypo, kurį ji nuomoja iš valstybės, ribų. 2008-08-12 raštu pareiškėja vėl kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Panevėžio skyrių, nurodydama, kad ji asfaltuotą kelio dangą ir tvorą už nuomojamo sklypo ribos yra įsigijusi pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat pateikė planą su apytiksliai pažymėtais duomenimis, patvirtinančiais, kad nuomojamo sklypo ribose yra neteisingai pažymėta asfalto danga ir neteisingai nustatytas jos plotas. Nurodė, kad sklypo ribose yra apie 4 593 m2 asfalto dangos, likusi asfalto danga yra už sklypo ribos ir sudaro 1094 m2., sudėjus asfalto dangos plotą sklypo ribose ir už sklypo ribų gaunasi 5 687 m2 asfalto dangos, o tai ir yra apytiksliai tas plotas, kuris užfiksuotas kadastro byloje. 2008-08-20 raštu Panevėžio filialas atsakė, kad aikštelės-asfalto dangos plotas, atliekant kadastriniu matavimus 2007-06-28 buvo apskaičiuotas iš 8 595,92 m2 (1997-10-28 kadastriniais matavimo duomenimis nustatytas asfalto dangos plotas) atimant naujai pastatyto gamybinio pastato lpl/g užstatymo plotą 2720,80 m2 ir gautas kiemo aikštelės plotas yra 5 875,75 m2. Kartu su šiuo raštu pareiškėja gavo ir 2008-08-19 sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodant, kad prašymas netenkinamas dėl to, jog neatlikti kiemo statinių (dalies asfalto dangos, tvoros ir vartų, esančių už sklypo ribos) kadastriniai matavimai, nepateikti nekilnojamojo daikto teisėtumą bei nuosavybės teises į jį įrodantys dokumentai. Pažymėjo, kad bendrovė, 2008-09-17 raštu šalindama Panevėžio filialo 2008-08-19 sprendime nurodytus trūkumus, pateikė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šalia esančios teritorijos topo nuotrauką su prašomais įregistruoti kiemo įrenginiais ir 1997-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurios pagrindu ji įgijo kiemo statinius. 2008-12-29 Panevėžio filialui pateikė raštą su papildomais paaiškinimais, kurie patvirtino, kad asfaltuota danga ir tvora su vartais už nuomojamo sklypo ribų buvo pareiškėjos nupirkta pagal 1997-11-12 dienos pirkimo-pardavimo sutartį. 2009-01-06 raštu Panevėžio filialas atsakė, kad pareiškėja nenupirko kiemo statinių, esančių už nuomojamo sklypo ribų, nes šie statiniai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo inventorizuoti ir neįskaičiuoti į perkamų įrenginių vertę, bei papildomai paaiškino, kad bendrovės pateikti dokumentai neįrodo ne tik nuosavybės teisių į kiemo statinius, bet ir tai, ar jie buvo pastatyti teisėtai. Pareiškėja 2009-01-28 su skundu kreipėsi į atsakovę dėl Panevėžio filialo atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į kiemo statinius. Skundžiamu Raštu VĮ RC atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl kiemo statinių nuosavybės teisių įregistravimo motyvuodama tuo, kad dėl nuosavybės teisių įregistravimo yra priimtas 2008-08-19 sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas, tačiau pareiškėja nepareiškė prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Su šiuo Raštu pareiškėja nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, nes, pareiškėjos nuomone, jai 2008-08-19 Panevėžio filialui pateikus papildomus dokumentus ir 2008-12-29 papildomus paaiškinimus, jis turėjo priimti naują sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių įregistravimo ar atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises. Dėl šių priežasčių laiko, kad Panevėžio filialo 2009-01-06 raštas yra sprendimas atsisakyti įregistruoti daiktines teises, kuris gali būti skundžiamas ir buvo bendrovės apskųstas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kaip tai numatyta LR ABTĮ 30 str.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Valstybės įmonė „Registrų centras“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Montuotojas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 46-47) nurodė, kad pareiškėja Panevėžio filialui 2008-08-12 pateikė prašymą ištaisyti kadastro duomenis ir užregistruoti 1997-11-12 sutartimi įsigytus kiemo statinius, esančius už jos nuomojamo sklypo ribų. Panevėžio filialas 2008-08-19 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti šį prašymą, nes nebuvo atlikti kiemo statinių (dalies asfalto dangos, tvoros ir vartų, esančių už sklypo ribos) kadastriniai matavimai, nepateikti nekilnojamojo daikto teisėtumą bei nuosavybės teises į jį įrodantys dokumentai. 2008-12-29 bendrovė Panevėžio filialui pateikė raštą, kuriuo prašė sudaryti jai nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių: tvoros, asfalto dangos ir vartų, esančių valstybinės žemės fonde (už jos nuomojamo sklypo ribų), atskirą kadastro bylą, suteikiant šiems statiniams naują unikalų numerį ir užregistruojant šių statinių nuosavybės teisę. Panevėžio filialas 2009-01-06 raštu atsisakė atlikti paminėtų statinių kadastrinius matavimus bei informavo, kad dėl nuosavybės teisių įregistravimo yra priimtas šio filialo 2008-08-19 sprendimas. Pažymėjo, kad įstatymas nustato, jog tik atlikus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir sudarius kadastro duomenų bylą, galima statinį identifikuoti bei spręsti dėl šio daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos Panevėžio filialui 2008-12-29 pateiktame rašte nurodyta, kad ji prašo sudaryti kiemo statinių: tvoros, asfalto dangos ir vartų, esančių valstybinės žemės fonde (už jos nuomojamo sklypo ribų), atskirą kadastro bylą, suteikiant šiems statiniams naują unikalų numerį (Panevėžio filialas 2008-08-19 sprendime nurodė, kad pareiškėjos prašymas netenkinamas, nes ji nepateikė prašomų įregistruoti kiemo statinių kadastrinių matavimų bylos), tačiau Panevėžio filialas 2009-01-06 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2008-12-29 prašymą atlikti kiemo statinių kadastrinius matavimus bei sudaryti kadastro duomenų bylą, be kurios nuosavybės teisių įregistravimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas, t. y. nepateikus kadastro duomenų bylos pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimas į jos prašyme nurodytus „kiemo statinius, esančius už nuomojamo sklypo ribų“ yra neįmanomas, nes nenustatyti šių statinių geometriniai parametrai, dislokacijos vieta ir kiti duomenys, patvirtinantys, kad šie statiniai egzistuoja. Panevėžio filialo 2009-01-06 raštas vertintinas kaip atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2008-12-29 prašymą atlikti kiemo statinių kadastrinius matavimus, nes filialai nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus vykdo ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip privatus subjektas, todėl Panevėžio filialo 2009-01-06 atsakymas yra ne viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas ir jo apskundimui netaikomas LR administracinių bylų teisenos įstatymas ar LR nekilnojamojo turto registro įstatymas. Tarp šalių kilę ginčai dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo, netinkamo atlikimo ar neatlikimo gali būti sprendžiami LR civilinio kodekso ir LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendros kompetencijos teisme.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialas atsiliepimo į pareiškėjos AB „Montuotojas“ skundą nepateikė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 84).
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Rašto, kuriuo ji, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009-02-12 skundą dėl Panevėžio filialo atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į kiemo statinius, bendrovę informavo, jog įmonės Panevėžio filialas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus vykdo ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip privatus subjektas, todėl skundžiamas Panevėžio filialo 2009-01-06 atsakymas yra ne viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas ir jo apskundimui netaikomas LR administracinių bylų teisenos ar LR nekilnojamo turto registro įstatymai. Tarp šalių kilę ginčai dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo, netinkamo atlikimo ar neatlikimo gali būti skundžiami LR civilinio arba LR civilio proceso kodeksų nustatyta tvarka bendros kompetencijos teisme. Panevėžio filialo 2008-08-19 sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas ir jis gali būti skundžiamas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. ir 31 str. nustatyta tvarka, tačiau turi būti pateiktas prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 7, 48).
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
LR ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja Panevėžio filialui 2008-08-12 pateikė prašymą ištaisyti kadastro duomenis ir užregistruoti 1997-11-12 sutartimi įsigytus kiemo statinius, esančius už jos nuomojamo sklypo ribų (b. l. 11, 74). Panevėžio filialas 2008-08-19 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti šį prašymą, nes nebuvo atlikti kiemo statinių (dalies asfalto dangos, tvoros ir vartų, esančių už sklypo ribos) kadastriniai matavimai, nepateikti nekilnojamojo daikto teisėtumą bei nuosavybės teises į jį įrodantys dokumentai (b. l. 14, 72). Bendrovė 2008-12-29 Panevėžio filialui pateikė raštą Nr. 1-1217, kuriuo prašė sudaryti jai nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių: tvoros, asfalto dangos ir vartų, esančių valstybinės žemės fonde (už jos nuomojamo sklypo ribų), atskirą kadastro bylą, suteikiant šiems statiniams naują unikalų numerį ir užregistruojant šių statinių nuosavybės teisę (b. l. 49). Panevėžio filialas 2009-01-06 raštu Nr. (1.19./2030/02)s-70 atsisakė atlikti paminėtų statinių kadastrinius matavimus ir informavo, kad dėl nuosavybės teisių įregistravimo yra priimtas Panevėžio filialo 2008-08-19 sprendimas (b. l. 24, 68).
Iš Panevėžio filialas 2009-01-06 rašto Nr. (1.19./2030/02)s-70 turinio matyti, kad šiuo raštu jis atsisakė tenkinti įmonės 2008-12-29 prašymą atlikti kiemo statinių kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą be kurios nuosavybės teisių įregistravimo klausimas negali būti sprendžiamas, t. y. nepateikus kadastro duomenų bylos pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimas į jos prašyme nurodytus „kiemo statinius, esančius už nuomojamo sklypo ribų“, yra neįmanomas, nes nenustatyti šių statinių geometriniai parametrai, dislokacijos vieta ir kiti duomenys, patvirtinantys, kad šie statiniai apskritai egzistuoja.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009-02-12 skundą dėl 2009-01-06 Panevėžio filialo atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į kiemo statinius, priėmė skundžiamą Raštą (b. l. 7, 48).
Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su atsakovės Raštu, prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti AB „Montuotojas“ 2008-01-28 skundą dėl Panevėžio filialo atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į kiemo statinius.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (LR ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad „teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009).
Pagal LR ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.
Skundžiamo Rašto turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad Rašte pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negalėjo būti ginčijamas teisme. Tokia išvada, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad VĮ RC neturėjo teisinio pagrindo Rašte nurodyti jo apskundimo tvarkos.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. ir LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju pareiškėja skundžia informacinio pobūdžio raštą, kuriame pateikta informacija dėl būdo, kuriuo gali būti išspręsti pareiškėjos 2008-01-28 skunde keliami reikalavimai, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjai nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. LR ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl Rašto panaikinimo. Pareiškėjos ginčijamame dokumente pateikti paaiškinimai, galintys padėti jai įvertinti situaciją ir priimti reikiamą sprendimą (bendrąja prasme), o administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Raštą, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina LR ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės Rašto turinio teisėtumas ankščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.
Pareiškėjai išaiškintina LR ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. ir 149 str., teisėjų kolegija
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Montuotojas“ skundą atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.