- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-587-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00017-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Suinteresuotas asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai, M. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-587-278/2015
Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00017-2015-4
2015 m. rugsėjo 2 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Molėtų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-157-335/2015 pagal pareiškėjos Molėtų rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-90-964/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, M. V. dėl priverstinio ūkinių gyvūnų paėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-90-964/2015 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjimo metu, pakeisti 2015-01-19 nutartį dalyje susijusioje su suinteresuoto asmens interesais. Nurodė, kad gyvūnų paėmimo iš savininko procedūrų nenumato LR Vietos savivaldos įstatymas ir leidimas paimti gyvulius bei jais disponuoti savo nuožiūra teismo nutartimi išduotas ne tam subjektui. Teigė, jog tokias funkcijas pagal kompetenciją galėtų atlikti Molėtų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nes LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas suteikia šiai institucijai platesnes teises. Be to, nurodė, kad 2015-01-19 nutartis negali būti įvykdyta, nes vienas iš nutartyje išvardintų galvijų yra paskerstas.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos prašymą. Teismas konstatavo, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija nepateikė įtikinančių argumentų ar aplinkybių, kurios leistų abejoti 2015-01-19 nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Nurodė, kad Savivaldybės administracija buvo pateikusi prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties vykdymo, tačiau jį atsiėmė. Be to, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pradėta organizuoti nutarties vykdymą. Konstatavo, jog Savivaldybės administracijai 2015-01-19 nutartis nekėlė jokių abejonių dėl jos teisėtumo ir vykdytinumo, o po kelių teismui pateiktų dokumentų, tiesiog pakeitė savo poziciją, nurodydama, jog ne ji, o kita valstybės institucija turi vykdyti nutartį. Be to, nurodė, kad Savivaldybės administracija nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kokį sprendimą teismas turėtų priimti atnaujinęs procesą byloje ir keisdamas nutartį. Darė išvadą, kad suinteresuotas asmuo proceso atnaujinimo institutą panaudojo kaip priemonę išspręsti ginčą savo naudai ir išvengti priimtos nutarties vykdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Molėtų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti proceso atnaujinimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis buvo priimta ne to subjekto atžvilgiu. Teigia, jog nutartis priimta vadovaujantis LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, kurios nesuteikia teisės ir pareigos savivaldybės administracijai atlikti nutartyje nurodytų veiksmų. Be to, įstatymas nenumato procedūros kas ir kaip turėtų atlikti gyvūnų paėmimo iš savininko procedūrą. Nurodo, kad pagal įstatymą savivaldybių administracijos organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, tačiau nagrinėjamu atveju gyvūnų savininkas yra aiškus ir gyvūnai yra pas savininką patalpoj, todėl jie neatitinka įstatyme nustatytų sąvokų ir negali būti traktuojami kaip bepriežiūriai ir bešeimininkiai gyvūnai. Teigia, jog Savivaldybės administracija negali atlikti gyvūnų paėmimo iš savininko procedūrų, nes to nenumato ir LR Vietos savivaldos įstatyme nustatytos savivaldybių atliekamos funkcijos, todėl nutartis dalyje dėl Savivaldybės administracijai suteikiamo leidimo bei teisių yra keistina. Mano, jog 2015-01-19 teismo nutartį galėtų įvykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teisės pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas daug platesnės. Nurodo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Savivaldybės administracijos atstovams netgi nesuteikia teisės be savininko leidimo įeiti į gyvūnų laikymo patalpas, kas daro neįmanomą teismo nutarties leisti paimti iš M. V. gyvulius vykdymą. Teigia, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nepasinaudojo teise prašyti teismo iš karto leisti paimti gyvūnus, nors galėjo ja pasinaudoti dar iki kreipimosi į teismą. Nurodo, jog dėl 2015-01-19 teismo nutarties priėmimo tvarkos Savivaldybės administracija negalėjo anksčiau pateikti virš paminėtų motyvų ir dėl to byla yra nagrinėjama iki šiol bei nutartis yra neįvykdyta. Be to, liudytoja M. V. patvirtino teismo posėdyje aplinkybę apie vieno iš paimtinų gyvulių paskerdimą, todėl nutartis negali būti įvykdyta tokia, kokia priimta teismo. Mano, jog atnaujinus procesą byloje, teismas turėtų priimti nutartį leidžiančią paimti gyvūnus iš M. V. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, t.y. institucijai pagal kompetenciją.
Atsiliepimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir 2015-04-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, jog pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas galimybė įeiti į pastatus ar teritorijas, kuriose laikomi gyvūnai, atsiranda esant ne tik gyvūno savininko sutikimui, bet esant priimtam teismo sprendimui. Nurodo, kad M. V. nesutiko geranoriškai vykdyti 2015-01-19 teismo nutarties ir Molėtų rajono savivaldybės administracija 2015-01-30 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Tokius pačius veiksmus, M. V. geranoriškai atsisakius vykdyti 2015-01-19 nutartį, būtų turėjęs atlikti ir kitas subjektas, kuriam būtų buvę pavesta vykdyti 2015-01-19 teismo nutartį. Tvirtina, kad Savivaldybės administracijai situacija dėl M. V. ūkinių gyvūnų nepriežiūros buvo žinoma dar prieš tarnybai kreipiantis į teismą, darbine tvarka buvo bendrauta su Savivaldybės administracijos atstovais. Nurodo, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos neįpareigoja tarnybos kreiptis į savivaldybių administracijas, kad jos paimtų gyvūnus iš laikytojų (savininkų), kai gyvūnams gresia suluošinimas ar žūtis, kol teismas priims atitinkamą sprendimą dėl gyvūnų. Tokią procedūrą gali pradėti ir vykdyti savivaldybės administracija, kuri taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl gyvūnų paėmimo. Nurodo, kad 2015-01-19 teismo nutartis yra įsiteisėjusi, pakartotinas kreipimasis į teismą negalimas, nes klausimas dėl ūkinių gyvūnų paėmimo iš M. V. yra išspręstas. Teigia, kad nėra aišku kokius dokumentus Savivaldybės administracija turi mintyje, nes pateikti nesusiję su faktu, jog M. V. paskerdė vieną iš galviją. Mano, jog dokumentai, kad ir kokie jie būtų, negali įtakoti 2015-01-19 teismo nutarties vykdymo likusių ūkinių gyvūnų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnio nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija 2015-02-11 padavė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-90-964/2015, nurodydama, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos minėtos bylos nagrinėjimo metu, t.y., prašė teismą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad nauja aplinkybė yra tai, jog leidimas išduotas ne tam subjektui, kuris turi atlikti leidime nurodytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nurodyta aplinkybė nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą, nes Savivaldybės administracija buvo pradėjusi organizuoti ūkinių gyvūnų paėmimo iš M. V. tvarką ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kas įrodė Savivaldybės administracijai 2015-01-19 teismo nutartis nekėlus abejonių dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada dėl sekančių motyvų.
Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į teismą prašydama leisti Molėtų rajono savivaldybės administracijai iš M. V. priverstinai paimti 4 galvijus, 3 arklius ir suteikti Molėtų rajono savivaldybės administracijai teisę disponuoti perimtais ūkiniais gyvūnais savo nuožiūra juos paskerdžiant, parduodant, perduodant kito gyvūno laikytojo nuosavybėn; įpareigoti M. V. perduoti galvijus Molėtų rajono savivaldybės administracijai; nustatyti, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijai pardavus ūkinius gyvūnus, M. V. yra perduodamos už parduotus ūkinius gyvūnus gautos pajamos atskaičius su ūkinių gyvūnų paėmimu, laikymu, realizavimu ar nugaišinimu susijusias Molėtų rajono savivaldybės administracijos patirtas išlaidas; nurodyti M. V. prieš įsigyjant ir pradedant laikyti ūkinius gyvūnus kreiptis į Molėtų VMVT dėl ūkinių gyvūnų laikymo sąlygų tinkamumo patikrinimo ir leisti M. V. pradėti laikyti ūkinius gyvūnus tik po to, kai ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas įvertins Molėtų VMVT (b. l. 2-7). Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-01-19 nutartimi visiškai patenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymus (b. l. 76-78). Prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Molėtų rajono savivaldybės administracija nurodo, jog nutartį turi vykdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nes savivaldybės administracijai tokia funkcija LR Vietos savivaldos įstatymu nepriskirta.
Teismų praktikoje yra suformuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-57/2008; Nr. 3K-3-337/2011, Nr. 3K-3-31/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Molėtų rajono savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės egzistavimas negali būti laikoma nauja aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad teismui priėmus 2015-01-19 nutartį leisti Molėtų rajono savivaldybės administracijai paimti ūkinius gyvūnus iš M. V. bei atlikti kitus veiksmus, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pavesta Savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjui organizuoti minėtos nutarties, dalyje dėl leidimo priverstinai paimti ūkinius gyvūnus bei suteiktos teisės disponuoti perimtais ūkiniais gyvūnais savo nuožiūra, įgyvendinimą (b. l. 103). Duomenų, kad minėtas viešo administravimo subjekto teisės aktas būtų panaikintas, nėra. 2015-01-30 Molėtų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. S2-90-964/2015 M. V. atsisakant gera valia vykdyti 2015-01-19 nutartį (b. l. 80). Nustatyta, kad teismas, priimdamas 2015-01-19 nutartį, vadovavosi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis dėl gyvūnų, kurie kankinami ar su jais žiauriai elgiamasi, paėmimo iš gyvūnų savininkų ar laikytojų bei nuostatomis dėl minėto įstatymo suteikiamos kompetencijos tiek Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tiek Molėtų rajono savivaldybės administracijai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo prašymą dėl leidimo paimti ūkinius gyvūnus iš M. V. grindė ne esant gyvūnams bepriežiūriams ar bešeimininkiams, o laikytojos žiauriu elgesiu ir jų kankinimu, todėl apeliantės teiginiai dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų sąvokos reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi įtakos. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo teiginiais dėl konkrečios gyvūnų paėmimo procedūros nebuvimo, tačiau daryti išvadą, jog Savivaldybės administracijai neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti tokias funkcijas, negalima. Iš Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų matyti, jog įstatymas suteikia teises Savivaldybės administracijai, kaip vienai iš įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų, organizuoti gyvūnų paėmimą iš jų savininkų (laikytojų). Be to, Vietos savivaldos įstatyme nėra nurodytas baigtinis savivaldybės funkcijų sąrašas, todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas apeliantė gali vykdyti. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos galiojo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymo dėl leidimo paimti ūkinius gyvūnus pateikimo metu, todėl Savivaldybės administracijai, kaip viešam subjektui, minėto įstatymo normos neabejotinai buvo žinomos. Minėtų aplinkybių visuma nepatvirtina apeliantei neturint teisių ir įgaliojimų paimti iš M. V. ūkinius gyvūnus (CPK 178 str.). Savivaldybės administracijos patirtos išlaidos, susijusios su ūkinių gyvūnų paėmimu iš savininkės (laikytojos) M. V., atlygintinos 2015-01-19 teismo nutartyje numatyta tvarka.
Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl kurios negalima įvykdyti 2015-01-19 nutarties, Savivaldybės administracija nurodo vieno iš paimtinų gyvulių paskerdimą. Minėta aplinkybė yra susijusi su teismo nutarties vykdymu, tačiau nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl 2015-01-19 teismo nutarties vykdymo tvarkos. Paimtino gyvūno paskerdimo faktas tapo žinomas po 2015-01-19 teismo nutarties priėmimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo nevykdyti nutarties (b. l. 108). Konstatuotina, jog Molėtų rajono savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės dėl netinkamo subjekto ir negalėjimo įvykdyti teismo nutarties nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu. Kitų aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir kurių pagrindu būtų galima atnaujinti procesą, teismui nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti prašymą (CPK 178 str.).
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.