- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2754-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24956-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl tarnybinio pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti D. S. 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl susirūpinimą keliančio asmens” Nr. TP-2255; 2) įpareigoti atsakovo atstovą Vadovybės apsaugos tarnybą pateikti visą apie pilietį T. G. surinktą informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo teismas nurodė, kad tapatų reikalavimą dėl tarnybinio pranešimo panaikinimo ieškovas jau buvo pareiškęs administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eAS-464-629/2021) nurodė, kad pareiškėjas skundžia Vadovybės apsaugos departamento 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-2255 (toliau – ir Pranešimas). Šiame Pranešime vyriausiasis specialistas Vadovybės apsaugos departamento direktoriui išdėsto jo vadovavimo Pastatų apsaugos skyriaus pamainai metu įvykusias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atvykimu į priėmimą pas Švietimo ir mokslo ministrę, ir nurodo, kad informaciją apie pareiškėją perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei. Įvertinusi Pranešimo pobūdį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Pranešimas nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui, kadangi jis nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių. Skundžiamame Pranešime pareiškėjui nėra nustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, Pranešimas yra adresuotas Vadovybės apsaugos departamento direktoriui, pareiškėjui neskirtame Pranešime nėra nustatytų jokių privalomo pobūdžio patvarkymų ar įpareigojimų. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundo dalį dėl Pranešimo panaikinimo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti ieškovo pirmojo ieškinio reikalavimo (panaikinti D. S. 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl susirūpinimą keliančio asmens” Nr. TP-2255), nei nustatyta įsiteisėjusiu administracinio teismo procesiniu sprendimu, dėl ko atsisakė priimti pirmąjį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai), nes minėtas raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio ir ieškovui jokių teisių ar pareigų nesukelia.
5. Spęsdamas antrojo ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą, teismas pažymėjo, kad asmenų prašymus dėl galimų asmens duomenų pažeidimų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, prieš kreipiantis į teismą, būtų kreipęsis į minėtą instituciją, todėl teismas atsisakė priimti ir antrąjį ieškinio reikalavimą (įpareigoti atsakovo atstovą Vadovybės apsaugos tarnybą pateikti visą apie pilietį T. G. surinktą informaciją), ieškovui nepasinaudojus/nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), išaiškinant, jog su minėtu reikalavimu ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
6. Teismas nurodė, kad sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas, nes jis šioje byloje nebuvo įskaitytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, padarė teisinių klaidų netinkamai taikydamas CPK taisykles. Teismas negalėjo atmesti visų ieškinio reikalavimų. Teismo nutartis šabloniška, nepakankamai motyvuota. Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plėtoja teisę sukurdamas ieškovui įstatymais nepagrįstą prievolę, kad su antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Atmesdamas antrąjį reikalavimą teismas nenurodo teismų praktikos. Aukštesnės pakopos specializuotas teismas taip pat nekonstatavo ieškovo prievolės kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba kitą instituciją. Kita vertus, nėra jokio pagrindo teigti, kad VDAI kompetentinga teikti atsakovui nurodymus ir įpareigoti atsakovą pateikti ieškovo prašomą informaciją.
7.3. Bendrojo Duomenų Apsaugos Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neapribojant galimybiu? imtis kitu? administraciniu? arba teisminiu? teisiu? gynimo priemoniu?, kiekvienas duomenu? subjektas turi teise? pateikti skunda? priez?iu?ros institucijai, visu? pirma valstybe?je nare?je, kurioje yra jo nuolatine? gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas i?tariamas paz?eidimas, jeigu tas duomenu? subjektas mano, kad su juo susije?s asmens duomenu? tvarkymas atliekamas paz?eidz?iant s?i? reglamenta?. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti antrąjį ieškinio reikalavimą, ieškovui nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
7.4. Teismas nepagrįstai neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo motyvuojant tuo, kad byloje žyminis mokestis nebuvo įskaitytas. CPK normos numato, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ies?kini?, pras?yma? ir skunda? arba kai s?ie gra?z?inami be sprendimo. Teismas atsisakė priimti ieškinį, tačiau mokesčio negrąžino. Mokesčių inspkecija grąžina žyminį mokestį tik su teismo nutartimi, kurioje expressis verbis nurodoma, kad ieškovui gražintinas žyminis mokestis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Dariaus Siaurusaičio 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl susirūpinimą keliančio asmens” Nr. TP-2255.
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodytą ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindu. Teismas atsižvelgė į tai, kad analogiškas reikalavimas jau buvo teiktas administraciniam teismui ir atsisakytas priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), konstatavus, kad minėtas raštas (pranešimas) nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui, kadangi iš esmės yra informacinio pobūdžio ir ieškovui jokių teisių ar pareigų nesukuria (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-464-629/2021).
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas skundžia Vadovybės apsaugos departamento 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-2255, kuriame vyriausiasis specialistas Vadovybės apsaugos departamento direktoriui išdėsto jo vadovavimo Pastatų apsaugos skyriaus pamainai metu įvykusias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atvykimu į priėmimą pas Švietimo ir mokslo ministrę, bei nurodo, kad informaciją apie pareiškėją perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas Pranešimas yra aktas, priimtas viešojo administravimo funkcijas vykdančio asmens viešojo administravimo srityje, nors ir negalintis būti ginčo objektu administracinėje byloje kaip nesukuriantis apeliantui teisinių pasekmių, todėl negali būti bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalyku.
14. Įvertinusi aptartą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti minėtą ieškinio reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
15. Atskirajame skunde, nors ir nesutinkama su teismo procesiniu sprendimu, tačiau nenurodomi jokie teisiniai argumentai procesinio sprendimo neteisėtumui pagrįsti. Todėl atskirasis skundas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl antrojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovo atstovą Vadovybės apsaugos tarnybą pateikti visą apie ieškovą T. G. surinktą informaciją.
16. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra surinkusi apie apeliantą asmeninio pobūdžio informaciją, kuria pasidalijo su kitomis institucijomis. Apelianto tvirtinimu, jis 2020-05-19 prašymu yra kreipęsis į atsakovą dėl informacijos pateikimo, prašydamas pateikti visą su jo byla susijusią medžiagą, tačiau atsakovas kliudė ieškovui gauti viešojo administravimo subjekto surinktą informaciją apie jį.
17. Pažymėtina, kad duomenų tvarkymą Vyriausybės apsaugos tarnyboje reglamentuoja LR vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnis. LR vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu Vadovybės apsaugos tarnyba privalo įstatymų nustatyta tvarka pateikti tvarkomuose žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose turimus duomenis apie šį asmenį. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims Vadovybės apsaugos tarnybos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
19. Vyriausybės apsaugos tarnybos veiksmai asmens duomenų tvarkymo srityje, tame tarpe informacijos asmeniui apie jį surinktus duomenis teikimas bei atsisakymas juos teikti, pripažintina viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje. Todėl nurodytų veiksmų (ne)teisėtumas nagrinėtinas administracinio, o ne bendrosios kompetencijos teismo.
20. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad antrasis ieškinio reikalavimas dėl Vyriausybės apsaugos tarnybos veiksmų / neveikimo (informacijos apeliantui neteikimo) pripažintinas neteismingu bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko buvo pagrindas jį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
21. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antrąjį ieškinio reikalavimą, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, nors ir nurodė netinkamą atsisakymo pagrindą - CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą - kaip nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl antrojo ieškinio reikalavimo paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintinas atsisakymo priimti šį ieškinio reikalavimą pagrindas, nurodant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei išaiškinant apelianto teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikiant teismui ABTĮ reikalavimus atititinkantį skundą.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo motyvuojant tuo, kad byloje žyminis mokestis nebuvo įskaitytas.
23. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ies?kini?, pras?yma? ir skunda? arba kai s?ie gra?z?inami be sprendimo.
24. Taigi įstatymo normos aiškiai nustato teismo pareigą grąžinti žyminį mokestį ieškinio atsisakymo atveju. Tam tikslui privalo būti įskaitytas žyminis mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismui grąžintina byla žyminio mokesčio grąžinimo klausimui išspręsti.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimamam procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau patikslintinas ieškinio atsisakymo priimti pagrindas bei byla grąžintina pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio grąžinimo klausimui išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant atsisakymo priimti antrąjį ieškinio reikalavimą pagrindą - nurodant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei išaiškinant apeliantui jo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio grąžinimo klausimui išspręsti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.