Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. prašymą dėl pripažinimo visiškai veiksnia (emancipuoti), suinteresuoti asmenys A. D. ir J. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija pateikė išvadą, jog iš esmės sutinka su pareiškimu, mano, jog pareiškėja pasirengusi savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir pareigas, todėl tikslinga ją pripažinti veiksnia (emancipuota). Nurodė, jog pareiškėja D. D. gyvena pas seserį K. V. šiai ir jos vyrui M. V. nuosavybės teise priklausančiame name, pareiškėjai yra skirtas vienas kambarys, kuriame ji gyvena su K. V. ir M. V. globojama mergaite. Nurodė, jog pareiškėjos motina J. V. yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui, materialinį išlaikymą iš pareiškėjos tėvo A. D.. Pareiškėjos ir jos motinos santykiai geri, jos dažnai susitinka, J. V. teigimu, dukra yra savarankiška ir atsakinga, ji neprieštarauja, kad dukra būtų pripažinta visiškai veiksnia. Tam, kad pareiškėja būtų pripažinta veiksnia, visiškai pritaria ir jos sesuo K. V., teigia, kad pareiškėja yra atsakinga ir pareiginga. Pareiškėja mokosi (duomenys neskelbtini) II klasėje, klasės kuratorės E. K. charakterizuojama teigiamai, mergaitė gimnaziją lanko gerai, nepateisinamų pamokų nėra, turi draugių, su kuriomis puikiai sutaria, su klasės draugais konfliktų nekyla. (20-21 b. l.)

Suinteresuoti asmenys J. V., A. D. pateikė atsiliepimus, jog sutinka su pateiktu pareiškimu. (34, 35 b. l.)

Suinteresuotas asmuo J. V. palaiko pareiškėjos prašymą. Patvirtino, jog pareiškėja dukra D. D. jau apie trejus metus bendru sutarimu gyvena su kita jos dukra, K. V.. Ji su dukra ir jos vyru, kai šie grįžo iš Anglijos, susitarė, kad vaikui bus geriau gyventi pas savo seserį, nes jie labiau pagelbės moksluose. Parodė, jog išlaikymą mergaitės tėvas moka, kas mėnesį perveda po 60 Eur, ji tuos pinigus perduoda K. Ji taip pat gauna ir išmoką už vaiką, tačiau pinigų duoda pareiškėjai, jeigu ši ar jos sesuo paprašo. Mano, jog pareiškėja yra pakankamai savarankiška.

Institucijos atstovė N. Urbonavičienė palaiko išvadą bei prašo pareiškimą tenkinti, tiriant pareiškėjos buitį ir jos aplinką nustatė, jog pareiškėja D. D. yra atsakinga, pareiginga ne pagal metus, ji gali pati save atstovauti, taip pat mano, jog ir pripažinus emancipuota, tėvas geranoriškai ir toliau teiks išlaikymą vaikui.

Pareiškimas atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės: pareiškėja D. D., gimusi 2002 m. birželio 13 d., paskutinius trejus metus gyvena sesers K. V. ir jos sutuoktinio M. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jai yra skirtas kambarys, kuriame ji gyvena kartu su K. V. ir M. V. globojama 3 m. amžiaus mergaite, pareiškėja savarankiškų pajamų, turto neturi, yra išlaikoma sesers K. V. šeimos. Pareiškėja D. D. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos II klasėje, klasės kuratorės E. K. charakterizuojama teigiamai. Pareiškėja D. D. yra neteista, nebausta administracine tvarka. Pareiškėjos tėvas A. D. dukters išlaikymui skiria po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą jis kas mėnesį perveda pareiškėjos motinai suinteresuotam asmeniui J. V., ši pinigus perduoda K. V.. Pareiškėjos motina J. V. išlaikymo dukrai neteikia, pareiškėjai skirtą išmoką bendru sutarimu su K. V. pasilieka sau. Pareiškėja D. D. supranta sutartinių įsipareigojimų prasmę, atsakomybę už jų nesilaikymą. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos, trukmės, turtinės padėties, išlaikymo teikimo teismas remiasi pareiškėjos D. D., suinteresuoto asmens J. V., liudytojos K. V. parodymais, Institucijos pateikta išvada. (20-21 b. l.) Tai, kad pareiškėja supranta prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, teismas nustatė išklausęs pačios pareiškėjos paaiškinimų. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl mokymosi, elgesio, teismas be pačios pareiškėjos, liudytojos K. V. parodymų, remiasi mokymosi įstaigos pateikta charakteristika. (4 b. l.). Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl teistumo, administracinių nusižengimų teismas remiasi pažyma. (32-33 b. l.) Remiantis CK 2.9 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja yra sulaukusi 16 metus, sutinka, kad būtų pripažinta veiksnia, sutinka savarankiškai įgyvendinti civilines teises, vykdyti pareigas. Tačiau taip pat nustatyta, jog pareiškėja D. D. yra gimnazijos mokinė, savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikoma sesers, kurios gyvenamojoje vietoje gyvena, šeimos, prie išlaikymo prisideda ir atskirai gyvenantis tėvas. Tai yra nustatyta, jog pareiškėja iš esmės yra priklausoma nuo kitų asmenų, savarankiškų pajamų, kuriomis laisvai disponuotų, ji neturi. Tuo tarpu pripažinus pareiškėją D. D. visiškai veiksnia, neliktų pareigos nei tėvui, nei motinai išlaikyti pareiškėjos (CK 3.194 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl ši netektų ne tik vieno iš pragyvenimo šaltinių, tuo būtų pažeisti jos, kaip vaiko, teisėti interesai. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes daroma išvada, jog nėra nustatytas pakankamas pagrindas leisti pareiškėjai savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Nors bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovė N. Urbonavičienė, palaikydama išvadą, teigė, kad galbūt tėvas suinteresuotas asmuo A. D., pripažinus mergaitę visiškai veiksnia, geranoriškai teiks išlaikymą, tai nėra pakankamas argumentas konstatuoti, jog pripažinus pareiškėją visiškai veiksnia nebus pažeisti jos, kaip vaiko, interesai, tuo labiau, jog tai yra tik prielaida, o ne įrodymas. Teismas kaip argumentą atmeta vieną iš pareiškime nurodytą teiginį, jog pripažinus ją visiškai veiksnia, ji, pareiškėja, galės pretenduoti į socialinę paramą, tačiau teismas pažymi, jog ji ir dabar, kaip vaikas, gauna/turėtų gauti, kaip vaikas, nesulaukęs 18 m. amžiaus, priklausančią išmoką (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), ši išmoka, įskaitant iš abiejų tėvų priklausantį jai teikti išlaikymą, nebus mažesnė nei socialinė pašalpa, gaunama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Be to, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, jog kaskart kreipiantis į gydymo įstaigą yra reikalingas motinos sutikimas, tačiau toks sutikimas yra reikalingas tik talpinant nepilnametį asmenį į stacionarinę įstaigą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis), tačiau tokie atvejai yra per daug reti, kad būtų pagrindas į juos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl prašymo asmenį pripažinti visiškai veiksniu. Tuo labiau, jog nustačius tą aplinkybę, kad asmuo nuolat talpinamas į stacionarinę gydymo įstaigą, reikėtų pripažinti, kad vien ši aplinkybė yra kliūtis tenkinti pareiškimą dėl ribotų galimybių tokiam vaikui savarankiškai įgyvendinti savo teises ir vykdyti įsipareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 478 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Grąžinti pareiškėjai D. D. 10 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 10 d. (mokėtoja K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.