Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui K. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys kartu gyventi pradėjo 2012 metais, susilaukė dviejų vaikų, tačiau nuo 2020 m. gegužės mėnesio kartu nebegyvena dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ir smurtavimo ieškovės atžvilgiu. Ieškovė gyvena su vaikais, o atsakovas gyvena atskirai. Nurodoma, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes ją ir vaikus sieja glaudus abipusis emocinis ryšys, atsakovas su vaikais nebendrauja, jų nelanko ir neteikia jiems išlaikymo. Ji pati niekur nedirba, nes augina vaikus, pragyvena tik iš valstybės gaunamos paramos paramos. Atsakovas yra darbingas tik 10 procentų, gauna nedarbingumo išmokas, todėl jo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaiko.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir nuomonės dėl ieškinio nepareiškė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ir apie posėdžio vietą bei laiką jam pranešta tinkamai ( b.l.37).

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė nurodo, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neatitinka vaikų interesų ir turėtų būti didinama, nes vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaikų poreikių užtikrinimu. Ieškovės prašomas periodinių išmokų dydis – po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį net minimaliai netenkins vaikų poreikių. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaraujama, kadangi ieškovė pagal savo sugebėjimus, prižiūrima socialinių darbuotojų, vaikais rūpinasi ir siekia tenkinti pagrindinius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį.

Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus - S. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusią (duomenys neskelbtini) ( b.l. 14, 15), vaikai yra nepilnamečiai, jų tėvai O. B. ir K. L. susituokę nebuvo, nuo 2020 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai. Pažyma apie šeimos sudėtį, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovės abu vaikai gyvena su ieškove( b.l.9, 10). Ieškovė viena augina, išlaiko ir prižiūri šalių vaikus, dėl to neturi galimybės dirbti, neturi jokio nekilnojamojo nei registruotino turto( b.l.11, 12), pragyvena iš valstybės teikiamos paramos ( socialinė pašalpa, išmoka vaikams, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija). Ieškovė nepateikė teismui išlaidų, būtinų vienam ir kartu abiem vaikams per mėnesį išlaikyti, sąmatos, bet kokiu atveju akivaizdu, kad atsakovas gera valia vaikų išlaikyti nepadeda.

CK 3.194 straipsnis nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nepadeda jų išlaikyti, jam yra žinoma apie teisme užvestą bylą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau atsakovas nepateikė jokio atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį- nekilnojamąjį ir registruotiną turtą, darbo užmokestį, nors tokią pareigą turėjo būdamas įpareigotas teismo. Tokiu elgesiu atsakovas demonstruoja visišką abejingumą, savo kaip tėvo pareigai padėti išlaikyti ieškovei judviejų vaikus. Teismas neturi informacijos, kad atsakovo turinė padėtis yra sunki, tai yra kad jis neturi turto, kad jis yra nedarbingas ( ieškovės pateikta Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad atsakovo darbingumas galimai yra 10 procentų, vienok šioje pažymoje nurodytas darbingumo lygis nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taigi šiuo metu vadovautis tokia darbingumo nustatymo lygio pažyma ir kaip nors objektyviai vertinti atsakovo gebėjimą ar negebėjimą dirbti dėl galimo sveikatos sutrikimo, nėra jokio pagrindo). Teismas nenustatė jokių priežasčių dėl kurių galėtų būti bent iš dalies pateisinamas atsakovo nesirūpinimas savo vaikais. Ieškovė tik su valstybės teikiama parama viena išlaiko šalių vaikus, todėl pripažintina, kad prašomų iš atsakovo priteisti periodinių išmokų dydis – po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai per mažas, tenkinant net minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 376 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Sutinkamai su įstatymo leidėjo teismui deleguota funkcija šeimos bylose teismui būti aktyviam bei siekiant nepilnamečių atsakovo vaikų bent minimalų poreikių tenkinimo, pripažintina tikslingu ir pagrįstu padidinti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 157,60 Eur dydžio žyminio mokesčio ( 100 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 57 Eur dėl išlaikymo priteisimo ( 80 x 2 x 12 x 3%), bei 172,03 Eur ( b.l.35) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,26 Eur ( b.l.1) yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina O. B., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. L., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k(duomenys neskelbtini) po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) periodinių išmokomų, mokamų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. rugsėjo 30 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiams S. L. ir A. L., uzufrukto teise valdo vaikų motina O. B..

Įpareigoti K. L. vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į O. B. asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. L., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 157 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš K. L., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 172,03 Eur ( vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 03 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.