Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-15 · Administracinė byla Nr. I3-277-1066/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
I3-277-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-0425-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Beer group“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-277-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0425-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beer group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Beer group“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 307 (toliau – ir Sprendimas).

2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta patvirtinti 2018 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktą Nr. V-32, kuriuo patvirtinta 24 740,44 Eur sumą už 2015 metus. Mano, kad toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2. Paaiškina, kad pareiškėja tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Taip pat pagal su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) sudarytą sutartį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą, todėl Bendrovė neturi turėti neigiamų pasekmių, tame tarpe ir pareigos apskaičiuoti ir sumokėti mokestį (toliau – ir Mokestis). Mano, kad šiuo atveju nėra Bendrovės kaltų veiksmų nėra ir atsakovo siekis, kad pareiškėja antrą kartą sumokėtų jau didesnį mokestį (nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkytojo kaina), reiškia, kad pareiškėja skiriama sankcija, nesant jos kaltės.

2.3. Tuo pačiu pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje yra svarbi aplinkybė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-0069-13, kurio metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų, juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB „Metrail“ PTO išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose. Mano, kad nesant galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti ir nesant galutinių bei neginčijamų sprendimų, kad PTO išduoti patvirtinimai yra panaikinti, galima daryti prielaidą, kad Bendrovė, sumokėjusi reikalaujamą atsakovo mokestį, patirs negrįžtamų neigiamų padarinių.

2.4. Nurodo, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtais ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, kuriuo remiantis surašytas Patikrinimo aktas. Taigi tokiu būdu yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, o Sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia atsakovui suteiktos kompetencijos ribas.

2.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (Patvirtinimai buvo išrašyti 2015 m., jų pagrindu ji pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisių aktų nuostatos, suteikiančios teisę atsakovui (ar bet kuriai kitai institucijai) panaikinti Patvirtinimus), todėl Sprendimas pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrinimo principus.

Bendrovė, teikdama deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti (kas neva Sprendimu buvo padaryta), atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Bendrovė pasinaudojo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Teigia, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pasekoje, PTO įmonėms išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į minėtą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą – pakliuvo ir pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Pareiškėja buvo informuota apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes, kaip minėta, patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. 2018 m. kovo 8 d. Aplinkos ministerija raštu Nr. (9-l)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu – nurodyta buvo pirmiausiai tikrinti deklaracijų po pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei didžiausią metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus. Pareiškėja raginimo neįvykdė ir mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 m. nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis realiu pakuočių sutvarkymo užduoties įvykdymu.

3.2. Pažymi, kad pareiškėjas pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO, tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jam, kaip gamintojui ir importuotojui, išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 str. 3 d.). Atsakovo teigimu, pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti, būtent jam teisės aktais pavestas užduotis, pareigas bei atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį privalėtų mokėti būtent jis, nes atleidimas nuo mokesčio galimas – tik esant užduoties įvykdymui. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne teoriniame lygmenyje.

3.3. Taip pat tvirtina, kad, be kita ko, mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 7 d.), tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai paaiškėjo, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo – mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pareiškėjo į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų 2015 m. pareiškėjos deklaruojamiems kiekiams, aptartiems patikrinimo akte (12,382 t), pareiškėja privalo susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis per 2015 m. mokestinį laikotarpį (apskaičiuota suma yra 24 740,44 Eur).

3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas Sprendimas nėra sankcija pareiškėjai. Pareiškėjai netaikytas mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę, – nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m.

3.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo pareiškėja atsakovui nepateikė. Nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.

Atsiliepimas

3.6. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:

3.6.1. PTO pareiškėjai išrašė 12,382 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-1609, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. atliko PTO neplaninį patikrinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kurį patvirtino Vilniaus RAAD direktorius 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto Nr. VR-17.5-82 tvirtinimo. Minėtame Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime dėl patikrinimo akto Nr. VR-17.5-82 tvirtinimo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 55 punktu, atsižvelgiant į patikrinimo akto 2.1 punktu, patvirtinimai, nurodyti Patikrinimo akto prieduose (Nr. 1 už 2015 metus), laikomi išrašyti neteisėtai.

3.6.2. Atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą atliko PTO neplaninį patikrinimą ir 2018 m. gruodžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ATKS-41 dėl 2015 metų laikotarpio. Pažymi, kad mokestis Bendrovei už 2015 m. neperskaičiuojamas, kadangi Bendrovė patenka į Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedą Nr. 6, todėl nėra pagrindo Bendrovei perskaičiuoti skundžiamu Sprendimu patvirtinto 24 740,44 Eur mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas panaikinus PTO įmonei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2015 metus, išrašytus bankrutavusios UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu. Teigia, kad Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 24 740,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais. Į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pateko ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

5.2. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

5.3. Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-l)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu.

5.4. Atlikus pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 21 d. surašytas mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 25, 2018 m. rugsėjo 27 d. surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. V-32 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.

5.5. Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2015 m. ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metus. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta mokestinė prievolė – 24 740,44 Eur.

5.6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

8. Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), Sprendimas priimtas neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo, ginčijamo kitoje administracinėje byloje, pagrindu.

Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose pareiškėja 2015 m. į vidaus rinką išleido 22,928 t metalinės pakuotės ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėja pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013, 2014, 2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

Aprašo 17.2 punkte nustatyta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Nustatyta, kad PTO pareiškėjai išrašė 12,382 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-1609, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu (toliau – patvirtinimas). Pareiškėjos iš PTO gautas patvirtinimas metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 metais už 12,382 t nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomas netekęs galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai. Teismas sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, to pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams (įskaitant ir Bendrovę) išrašyti patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeista atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusi atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis palikta nepakeista.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį bei siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, nutarė įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu. Byloje pateikti Departamento rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai. Departamentas teismui paaiškino, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei tai, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje atskirai nepasisakė dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl sprendė, jog jie laikytini galiojančiais. Pabrėžė, kad nėra pagrindo Bendrovei perskaičiuoti 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 307 patvirtinto 24 740,44 Eur mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas panaikinus PTO įmonei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2015 metus, išrašytus bankrutavusios UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu. Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 24 740,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Kaip matyti, šiuo atveju 2015 m. atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas buvo panaikintas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 ir bylai aktuali dalis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi palikta nepakeista., taigi PTO pareiškėjai išduotas dokumentas (Nr. 1514V0001-5513-1609, išduotas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513) liko panaikintas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjai priskaičiuotas 24 740,44 Eur mokestis pagrindžiamas Patikrinimo akto priedu Nr. 6. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.

Taip pat pažymėtina, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos 2013–2015 metais pakuotės.

Pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti.

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais). Taigi pati pareiškėja pasirinko atliekų tvarkymo užduočių atlikimo būdą ir negali dėl to permesti atsakomybės valstybei.

Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį. Pažymėtina, kad konkretaus mokesčio tarifo nustatymas yra valstybės politinio apisprendimo ir ekonominių paskaičiavimų dalykas, o administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), dėl ko argumentai apie mokesčio tarifo neadekvatumą išeina už teisminio administracinio ginčo ribų. Be to, kaip minėta, pareiškėjai skundžiamu Sprendimu paskaičiuotas mokestis, o ne taikyta bauda už mokesčio įstatymo pažeidimus.

13. Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beer group“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis