Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl jos sulaikymo pripažinimo neteistu rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. sausio 4 d. gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų persiųstas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. T. skundas (įvardytas prašymu), kuriame ji prašo pripažinti jos sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą jos sulaikymo klausimu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu (pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) teikimą) skyrė (duomenys neskelbtini) pilietei A. N. T. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau, kaip trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 27 d. Svarstant VSAT teikimą, teismui pareiškėja pateikė prašymą pripažinti jos sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą užsienietės sulaikymo klausimu, taip pat taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSTA netaikant judėjimo laivės apribojimų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo 2021 m. liepos 23 d., o užsienietė neteisėtai buvo sulaikyta 2021 m. liepos 2 d., jos sulaikymas tęsiasi ilgiau kaip 5 mėnesius, nors nėra priimtas joks teismo sprendimas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dalį pripažinti sulaikymą neteisėtu nutarė perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apylinkės teismas šioje nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.); dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 12 p.). Kaip nurodyta šioje nutartyje, prašymo pripažinti užsienietės sulaikymą neteisėtu nagrinėjimas betarpiškai susijęs su VSAT pareigūnų atsakomybės ir veiksmų teisėtumo klausimu, todėl tokio klausimo nagrinėjimas priklauso administracinio teismo kompetencijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų persiųstą pareiškėjos prašymą, suabejojo ginčo priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė A. N. T. nesutinka su jai skirtu sulaikymu. Vadovaujantis Įstatymo 117 straipsnio (,,Sprendimo sulaikyti užsienietį apskundimas“) 1 dalimi, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla abejonė, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateikta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. T. prašymo dalis pripažinti sulaikymą neteisėtu gali būti laikoma perėjusia į viešąjį administravimą ir byla priskirtina administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja užsienio valstybės pilietė (prieglobsčio prašytoja) pateikė teismui skundą (įvardytą prašymu) pripažinti jos sulaikymą Lietuvos Respublikoje neteisėtu nuo to momento, kai nuo jos faktinio sulaikymo praėjo 48 valandos, iki teismas priims sprendimą jos sulaikymo klausimu. Pareiškėja nurodo, kad daugiau kaip 5 mėnesius ji yra sulaikyta (2021 m. liepos 2 d. sulaikyta ir nuvežta į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardą, o nuo 2021 m. liepos 5 d. apgyvendinta VSAT Medininkų užsieniečių apgyvendinimo centre be teisės iš jo išvykti) be jokio teismo sprendimo, prašymą grindžia Įstatymo VII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, kad užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.

Užsieniečių sulaikymą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, jų apskundimą, be kita ko, reglamentuoja Įstatymo 112–119 straipsniai. Juose įtvirtintos nuostatos patenka į Įstatymo VII skyrių ,,Užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje“.

Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento.

Įstatymo X-2 skyriuje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) reglamentuojamas šio įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 140²⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, kad su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas (taip pat Įstatymo 140⁸ str. 6 d. ir 7 d.). Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalį, skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Taigi pagal nurodytas Įstatymo nuostatas, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, taip pat kompetentingų institucijų sprendimų apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmiausia patenka į apylinkės teismo jurisdikciją.

Pareiškėjos keliamas ginčas pagal savo pobūdį yra susijęs su užsieniečių, patekusių į Lietuvos Respubliką, judėjimo laisvės ribojimais. Skundo, kuriuo siekiama patikrinti užsieniečiui, patekusiam į Lietuvos Respubliką, taikomos judėjimo laisvės ribojimo priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjimas priskirtinas apylinkės teismams, t. y. teismams, kurie pagal Įstatymą sprendžia dėl užsieniečių sulaikymo, alternatyvių sulaikymui priemonių jiems taikymo, taip pat tikrina kompetentingų institucijų sprendimus apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Paminėtos Įstatymo nuostatos dėl apylinkių teismų jurisdikcijos spręsti užsieniečių, patekusių į Lietuvos Respubliką, judėjimo laisvės ribojimo klausimus yra specialiosios, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašymą perduoti apygardos administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, byla perduodama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, sprendusiems alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą pareiškėjai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėto sulaikymo perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys