Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas D. M. skundas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau- Institucija) priimtas nutarimas administracinėje byloje 2014 m. liepos 26 d. 01.00 val. – 03.30 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko akustinio triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palanga. Vadovaujantis 2014 m. liepos 28 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-KL-T-121 duomenimis, apgyvendinimo kambaryje Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, 22.00 val. – 06.00 val. išmatuotas gretimybėje esančios UAB „XXX“ kavinės „XXX" (duomenys neskelbtini), Palanga) grojamos muzikos keliamo triukšmo pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis - 40 dBA, kuris viršijo ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį. Taip pat apgyvendinimo kambaryje Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, 22.00 val. – 06.00 val. išmatuotas gretimybėje esančios UAB „XXX" kavinės „XXX" ((duomenys neskelbtini), Palanga) grojamos muzikos keliamo triukšmo maksimalus garso slėgio lygis – 47 dBA, kuris viršijo ribinį maksimalų garso slėgio lygį.

D. M. priimtą nutarimą paskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu jam paskirta nuobauda - 1000 Lt ( 289 Eur) bauda.

ATPK 42⁴ str. 3 dalyje nustatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Paminėta norma yra blanketinė.

Palangos miesto tarybos 2014m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12 punkte nurodyta, jog nuo 6 val. iki 24 val. leidžiama be specialios garso stiprinimo aparatūros muzikuoti lauke prie viešojo maitinimo, pramogų įrenginių tik tiek, kiek tai netrikdo kitų asmenų ramybės, poilsio, miego ar įprasto darbo. Šių taisyklių 11 punkte numatyta, kad laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose naudoti lauko garsinę informaciją ir (ar) reklamą bei kitus triukšmo šaltinius 8.00–22.00 val. galima taip, kad prekyvietėje nebūtų viršijamas bendras gatvės fonas, o 13 taisyklių punkte reglamentuojama, kad taisyklių 11 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, reklamai ir kitiems triukšmo šaltiniams, jei neviršijamas Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nurodytas maksimalus garso lygis. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 lentelėje nurodytas maksimalus garso slėgio lygis yra 45 dBA.

Aiškinant teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už D. M. inkriminuoto pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 42⁴ str. 3 dalyje straipsnio dispoziciją ir Palangos miesto tarybos 2014m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T2-15 patvirtintą „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles“ tokie veiksmai pasireiškia patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, reklamai ir kitiems triukšmo šaltiniams, jei viršijamas Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nurodytas maksimalus garso lygis.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2014 m. liepos 26 d. 01.00 val. – 03.30 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko akustinio triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palanga. Vadovaujantis 2014 m. liepos 28 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-KL-T-121 duomenimis, apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, 22.00 val. – 06.00 val. išmatuotas gretimybėje esančios UAB „XXX“ kavinės „XXX" ((duomenys neskelbtini), Palanga) grojamos muzikos keliamo triukšmo pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis - 40 dBA, kuris viršijo ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį. Taip pat apgyvendinimo kambaryje Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, 22.00 val. – 06.00 val. išmatuotas gretimybėje esančios UAB „XXX" kavinės „XXX" ((duomenys neskelbtini), Palanga) grojamos muzikos keliamo triukšmo maksimalus garso slėgio lygis – 47 dBA, kuris viršijo ribinį maksimalų garso slėgio lygį.

Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad nebuvo įvertinta akustinių triukšmų matuoklio SVAN 948 matavimo duomenų paklaida.

Apygardos teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis nenustatė, kad byloje būtų pateikti duomenys apie akustinių triukšmų matuoklio SVAN 948 matavimo duomenų paklaidą. Iš patikros sertifikato Nr. 1620665 matyti, kad trečiame punkte „ MP pavadinimas, tipas, Nr., matavimo ribos, tikslumas“ turi būti nurodytas matavimo aparato tikslumas, tačiau šie duomenys sertifikate pateikti, nurodant „<...t. kl. 1“, tačiau jie yra visiškai neinformatyvūs, norint nustatyti pateiktų duomenų tikslumą. Apygardos teismas mano, kad byloje būtina gauti duomenis iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus apie nustatytiems parodymams taikomą paklaidą ir tik esant šiems duomenims būtų galima spręsti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.