Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1096-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2022-03-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-546-1078/2022Nutartis · 2022-05-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
e1-1096-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44235-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
G. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1096-1078/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44235-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ar jos dalį, ne mažesnę kaip 50 procentų iš jo priteistos žalos dydžio, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba jos dalį, ne mažesnę kaip 50 procentų iš jo priteistos žalos dydžio;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta – 20 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

Kaltinamas pagal 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 22 d., apie 00.15 val., bute, esančiu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai sugyventinei A. G. į dešinę šlaunį, po ko rankomis pastūmė ją ant lovos, ant kurios jai nugriuvus nugara, spjovė jai į veidą, ne mažiau 10 kartų delnais sudavė jai į galvą, jai nuslydus ant grindų, kūnu užgulė ją, plaštakomis suėmė ir spaudė kaklą ją smaugdamas, pastarajai bandant ištrūkti ir įkandus jam į ranką, ją paleido ir kaire ranka laikė jos kūną, o dešine ranka paėmęs audinio gabalą, uždengė juo nukentėjusiajai nosį ir burną bei spaudė, taip ją dusindamas, pastarajai pradėjus dusti, paleido, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų galvos sumušimų, pasireiškusių patinimais, ir nedidelėmis, pavienėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje.

Šiais veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. T. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir sutinka dėl įtarime nurodytų aplinkybių. A. G. yra sugyventinė, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda penkerius metus. Turi bendrą vaiką. Šiuo metu gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklauso jo tėčiui. 2021 m. gruodžio 21 d., su A. G. atsigulė miegoti, žiūrėjo per jos telefoną laidą ir ji užmigo, jis norėjo patikrinti jos telefoną, kadangi buvo įtarimas, kad ji darbe susirado draugą, dėl to labai išgyveno, jau anksčiau yra jos prašęs su juo nebendrauti. Patikrinęs jos telefoną, rado žinučių nuotraukas, kuriose buvo matyti, kad A. G. su tuo draugu susirašinėja visokiomis romantiškomis žinutėmis, buvo aptariami jų susitikimai. Tai pamatęs, pradėjo ieškoti savo telefono, norėdamas nufotografuoti rastą informaciją, tam, kad ryte galėtų su ja pasikalbėti ir turėtų įrodymus. Tuo metu ji prabudo, jis jai pradėjo priekaištauti dėl pamatytų žinučių. A. G. viską neigė. Ji pradėjo reikalauti atiduoti jos telefoną, prasidėjo grumtynės, jos telefonas nukrito ant grindų ir ji telefoną pasiėmė. Kadangi buvo labai susijaudinęs ir piktas, būnant lovoje, dešinės rankos delnu jai sudavė nemažai smūgių, tikslaus kieko nurodyti negali, smūgius sudavė į veido ir galvos sritį, spyrė jai į koją, vėliau suėmė jai už kaklo ir paspaudė, bet tai truko kelias sekundes. Kai viskas buvo aprimę, pasibeldė kaimynė ir pradėjo klausti, kas darosi, ji nematė jokių jo veiksmų. Būnant kaimynei, A. G. nusprendė išeiti iš namų, norėjo parašyti pareiškimą policijoje, jis ją pasivijo lauke, prašė jos nerašyti pareiškimo. A. G. tuo metu paskambino „112“ ir atvyko policija. Smurtą prieš A. G. naudojo ir anksčiau, bet jis būdavo abipusis, ji irgi prieš jį smurtavo, tačiau nei vienas į policiją nėra kreipęsis. Įvykio niekas nematė, jų sūnus tuo metu buvo pas A. G. tėvus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 74).

Ikiteisinio tyrimo metu apklaustas G. T. nurodė, kad prašo vadovautis jo pirmoje apklausoje duotais parodymais, norėtų tik papildyti, kad, duodamas pirminius parodymus, galėjo neatsiminti visų savo smurtinių veiksmų A. G. atžvilgiu. Su 2022 m. vasario 10 d. jam įteiktu įtarimu sutinka, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir labai gailisi, kad smurtavo prieš A. G. Dėl šio įvykio yra jos atsiprašęs, ji jam atleido. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiks su bet kokia jam paskirta bausme (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Be G. T. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 8-16), nukentėjusiosios A. G. parodymais (b. l. 8-12, 24), liudytojos S. P. parodymais (b. l. 28), liudytojo V. B. parodymais (b. l. 32), 2022 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 35-37), 2022 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 38-40), 2022 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 41), 2022 m. sausio 21 d. apžiūros protokolu (b. l. 44) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. T. 2021 m. gruodžio 22 d., apie 00.15 val., bute adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai sugyventinei A. G. į dešinę šlaunį, po ko rankomis pastūmė ją ant lovos, ant kurios jai nugriuvus nugara, spjovė jai į veidą, ne mažiau 10 kartų delnais sudavė jai į galvą, jai nuslydus ant grindų, kūnu užgulė ją, plaštakomis suėmė ir spaudė kaklą ją smaugdamas, pastarajai bandant ištrūkti ir įkandus jam į ranką, ją paleido ir kaire ranka laikė jos kūną, o dešine ranka paėmęs audinio gabalą, uždengė juo nukentėjusiajai nosį ir burną bei spaudė, taip ją dusindamas, pastarajai pradėjus dusti, paleido, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų galvos sumušimų, pasireiškusių patinimais, ir nedidelėmis, pavienėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus G. T. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 102-104).

Skiriant bausmę G. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 97-99, 100-101), baustas administracine tvarka (b. l. 95), dirbantis (b . l. 97). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 01.20 val. iki 2021 m. gruodžio 22 d. 11.54 val. (b. l. 66-67, 77).

G. T. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sugyventinę), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78- 82), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 01.20 val. iki 2021 m. gruodžio 22 d. 11.54 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

G. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti G. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. T., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė