- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-125-531/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. 2007 m. liepos 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šiuo nuosprendžiu E. M. teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (780 Lt) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiai dienai tai sudaro 225,90 Eur sumą.
2. 2020 m. kovo 24 d. antstolė Valentina Žydelienė surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti E. M. 225,90 Eur skolos išieškojimą, nerasta. Nuo 2015 m. liepos 9 d. jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi su teikimu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, kuriuo prašė E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą perduoti (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai.
4. 2020 m. liepos 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimo netenkino, kadangi nėra visų teisės aktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje esantys duomenys, jog E. M. nuo 2015 m. liepos 9 d. gyvena (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvūs ir jie nėra pakankami tvirtinti, jog jis yra nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas. Pažymėjo, kad neturima jokių duomenų, patvirtinančių tikslią E. M. gyvenamąją ar darbo vietas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad E. M. (duomenys neskelbtini) turi turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, taipogi nėra.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad į bylą pateikti duomenys neginčytinai patvirtina, kad E. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl esami duomenys apie asmens buvimo vietą nėra deklaratyvūs, nes deklaratyvūs gali būti teiginiai, bet ne duomenys. E. M. oficialiai deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir nuo 2015 m. liepos 9 d., t. y. daugiau kaip 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl galima vienareikšmiškai teigti, kad yra pakankamai duomenų, kad jis yra nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas. Nustatyti tikslią E. M. gyvenamąją ar darbo vietą, galimus jo pajamų šaltinius ar turimą turtą (duomenys neskelbtini) galės (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija, kuriai būtų perduotas paskirtos įmokos vykdymas. Mano, jog neturėjimas duomenų apie E. M. tikslią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neturėtų būti pagrindu netenkinti teikimo. Akivaizdu ir savaime suprantama, kad ir tuo atveju, jeigu E. M. gyvenamoji vieta būtų tiksliai nurodyta teikime jis gali ją pakeisti. Todėl toks formalus teismo atsisakymas tenkinti teikimą neturėtų būti pagrindu nuteistam asmeniui išvengti paskirtos piniginės sankcijos – įmokos sumokėjimo į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. BPK 342 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktą piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs pateiktą teisinį reglamentavimą, išnagrinėjęs skundo argumentus, byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą ir E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą perduoti (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, šiuo atveju nėra visų Taisyklėse išvardytų sąlygų, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas galėtų būti perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti užsienio valstybei, neužtenka fakto, kad asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į vieną ar kitą užsienio valstybę. Vien tik tai, kad E. M. nuo 2015 m. liepos 9 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dar nereiškia, kad jis iš tiesų ten nuolat gyvena, juolab kai nėra žinomas tikslus jo gyvenamosios ar darbo vietos adresas, taip pat, kad jis šioje valstybėje turi kokio nors turto, gauna teisėtas pajamas ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju tęsti piniginės sankcijos išieškojimo vykdymą kitoje valstybėje, Lietuvoje nustačius išieškojimo negalimumo faktą ir žinant tik tai, jog asmuo yra nuo 2015 m. liepos 9 d. deklaravęs gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje (neturint jokių kitų duomenų apie jo gyvenimą ten) ir gali laisvai judėti Europos Sąjungos teritorijoje, būtų visiškai neefektyvu ir nepasiektų tikslų, kurių siekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, keldama šį klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju atmestini ir skundo teiginiai, jog nustatyti tikslią E. M. gyvenamąją ar darbo vietą, galimus jo pajamų šaltinius ar turimą turtą (duomenys neskelbtini) galėtų (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija, kuriai būtų perduotas paskirtos įmokos vykdymas.
10. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.