Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs , Viekšniai, Mažeikių rajonas, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val., namo, esančio Mažeikių r., Viekšniuose, A, priklausančio R. C., kieme, tarpusavio konflikto metu, sudavė pagaliu nukentėjusiajam A. B. vieną smūgį į kairę veido pusę, padarydamas veido sumušimą, daugybinius kairės pusės kaulų skeveldrinius lūžius su poslinkiais, taip nesunkiai sužalojo A. B..

K. V. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad tą vakarą jis su sūnumi V. B. ir V. N. atvažiavo pas A. K. į namus, nes žinojo, kad pas jį yra R. M.. Kai jie atvažiavo pas A, visi nuėjo prie pavėsinės, kuri yra šalia namo. P. A. buvo R. M.. Jie visi bendravo. Kitame kieme, t.y. pas C, buvo B, kuris su R. M. apsižodžiavo. Pas A. K. jie nevartojo alkoholio. Jo sūnus V. B. ir V. N. buvo blaivūs, nes buvo po darbo. Po to pamatė, kad R. M. ir sūnus V. B. pradėjo eiti link C sodybos, kaip suprato link B. P. R. M. ir sūnui V. B. prie B, pamatė, kad B užsimojo su kažkokiu pagaliu ir sudavė vieną smūgį į veidą ar galvą sūnui. Sūnus po smūgio aukštielninkas nugriuvo ant žemės. Tai pamatęs nubėgo žiūrėti, kas vyksta. Sūnus gulėjo ant žemės, jo veidas buvo kruvinas. Tada jis norėjo atimti iš B pagalį, bet jis nedavė, tada iš kažkur atėjo B žmona, o jis su B grūmėsi dėl to pagalio. Galėjo netyčia grumdamasis ir norėdamas atimti iš jo pagalį tuo pačiu pagaliu B suduoti. Jis pagalio pats rankoje neturėjo, jį tik buvo suėmęs už vieno galo, o už kito galo pagalį laikė B. Po to jis pastebėjo, kad R. C. šepečiu šlavė nuo trinkelių kraują. Kad sūnus V. B. būtų sudavęs B smūgį, to nematė. Tyčia su pagaliu nesudavė, tik grumiantis galėjo suduoti, dėl ko labai gailisi. Sutinka atlyginti žalą, tačiau prašoma suma yra per didelė. Pensijos gauna 460 Lt, žmona invalidė, gauna 260 Lt, o žmonai vaistams per mėnesį išleidžia apie 450-500 Lt.

Nukentėjusysis A. B. apklaustas teisme parodė, kad tą dieną buvo krepšinis. C pasikvietė pasižiūrėti krepšinį. Jis ir jo žmona atvyko pas R. C. į Viekšnius. Buvo grįžęs iš reiso ir C kaimynas A. K.. K pakvietė pas jį pasižiūrėti krepšinį, nes yra didelis televizorius. Jie pasiėmė alaus, butelį degtinės ir nuėjo. A. M.. Žiūrėjo krepšinį jis, jo žmona, R ir R. C., A. K., R. M.. Žiūrėdami gėrė alų, degtinę. Išėjo laukan ir M pasakė, kad lietuviai pralošė. M pradėjo sakyti, kad aš nieko nesuprantu. Pradėjo apsižodžiuoti. Po kiek laiko atvažiavo B su N Jie išėjo iš to kiemo. Išėjo pas C. Moterys ėjo šašlikų kepti, jis ir R svaidė krepšinį. Dar A. K. buvo atėjęs pasvaidyti krepšinį. Paskui valgė šašlikus, kalbėjosi. Vakare išėjo parūkyti ir po kiemą pavaikščioti. P. M. su V. B. iš A. K. kiemo. Jie ateidami sakė, ko aš jiems aiškinu. V jam iš karto trenkė į kairę akį iš kumščio, jis atgal trenkė V. B. nukrito. M atsitraukė, jis taip pat atsitraukė. A. C., B. Nepastebėjo iš kur atsirado Vaido tėvas su pagaliu. Jis norėjo atimti iš jo pagalį. Nespėjo ir jam smogė į kairę veido pusę. Tada pribėgo B, pradėjo galinėtis su B ir nustūmė kaltinamąjį. Ji bandė atimti tą pagalį, tai buvo medžio atlieka, kaip bruselis. A. N. atėmė pagalį iš kaltinamojo. V atsikėlė, nuėjo praustis, jie visi nuėjo pas save. V trenkė į akį, tėvas trenkė žandikaulį. Nuo smūgio jautė didelį skausmą. Tą vakarą pradėjo tinti žandas. Dėjo kompresus. Galvojo, kad paprastas sumušimas. Buvo išgėrę, todėl nevažiavo į priėmimą. Išmiegojo ir iš ryto kreipėsi į medikus. Jį pasiuntė į Klaipėdą. Tą pačią dieną išvyko į Klaipėdą. Ten buvo apžiūrėtas. Reikėjo po keleto dienų dar atvykti. Buvo paskirti vaistai. Operuoti nereikėjo. Pusantro mėnesio buvo nedarbingas. Buvo nemaža trauma. Negalėjo normaliai valgyti. Nedarbingumą jam apmokėjo. Dabar dar truputis yra likę nepatogumų. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pagal pareikštą ieškinį.

L. V. B. apklaustas teisme parodė, kad tai buvo rugpjūčio 20 d. apie 22 val. Važiavo ieškoti M. Su juo važiavo jo tėvas V. B., V. N.. Visi nuvažiavo pas Meškį į namus. M žmona pasakė, kad jis yra pas A. K.. Nuvažiavo pas K. Sėdėjo pavėsinėje, kalbėjosi. Išgirdo konfliktą kaimyno kieme. B su M konfliktavo žiūrint krepšinį. Jie vienas kitą pravardžiavo. B vadino Renatą meškinu, M. B. - kurmiu. Nuėjo išsiaiškinti sakė, ko tu čia šauki. M ir jis ėjo kartu, susitiko C kieme. B stovėjo viduryje kiemo ranką už nugaros užsidėjęs. Nespėjo prieiti, kai jam trenkė į veidą B ir jis nukrito. Kai atsipeikėjo buvo visi susirinkę. Buvo jo tėvas, N, M, C. Jam kažkas padavė šlapią skudurą apsivalyti. R. C. valė kraują nuo trinkelių. Grįžo į A. K. kiemą. Konfliktas baigėsi. Tuoj išvažiavo namo. Kitą dieną iš ryto parašė pareiškimą policijoje. Jam sakė, kad tėvas norėjo atimti pagalį ir B, jie grūmėsi. N irgi norėjo atimti pagalį. Tėvas tą vakarą buvo blaivas.

L. R. M. apklaustas teisme parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo pas A. K.. Žiūrėjo krepšinį. B. B., K, B, C, jis. Jis gėrė alų, B, C, K gėrė degtinę. Išėjo laukan, parūkė. Su B pasikivirčijo apie krepšinį. Buvo išėjęs iki mamos, paskui grįžo pas K. Paskui atvažiavo V su tėvu, N. Pasėdėjo pas K lauke. B pradėjo šaukti iš C kiemo. B pradėjo ant jo šaukti, sakė, kad ateiti pasikalbėti, pravardžiavosi. Jis su V priėjo arčiau prie B. S. C. kieme. B išsitraukė pagalį iš nugaros ir trenkė V į galvą. V nukrito be sąmonės, pasipylė kraujas. Pradėjo šaukti. A. V., bet nematė to momento, kai V. B. susigrūmė su B. A. R., N, R. Jis buvo pasilenkęs prie V. Jam dar B įspyrė. Vaidą partempė į K kiemą, atprausė ir išsiskirstė. Jie išvažiavo namo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2012-09-03 liudytoju apklaustas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-08-08, apie 16.00 val., jis atėjo pas A. K. pažiūrėti krepšinio. Kai atėjo pas A, pas jį svečiuose buvo ir žiūrėjo krepšinį A. B. su žmona, R. C.. Atėjęs jis atsinešė tris butelius alaus. Visi kiti gėrė degtinę ir, kiek atsimena, išgėrė du butelius degtinės po 0,7 litro talpos. Kai baigėsi krepšinis, visi išėjo į lauką, parūkė, jis išėjo iki savo mamos, kuri gyvena netoliese, o prieš išeinant A. K. pasakė, kad po to ateitų vėl pas jį, atsigerti alaus. Praėjus gal pusvalandžiui jis vėl atėjo pas A. K.. A jau buvo gerokai išgėręs. Jiems sėdint, pas A atvažiavo V. B. su tėvu Vilmantu ir V. N.. Visi susėdo lauke prie jo namo. Visi trys, kaip jis suprato, buvo blaivūs. Jie kalbėjosi tarpusavyje ir išėjo kalba apie A. B., kurį pravardžiavo „K“. A. B., būdamas netoliese, kitoje sodyboje, išgirdo, kad buvo pasakyta „K“ ir supyko. A pradėjo ant jo kažką šaukti, kvietė, kad ateitų išsiaiškinti, bet jie nėjo, pasiuntė po velnių. T. A. šaukė ant viso kiemo, nes buvo girtas. Tada jis su V nuėjo link A. B., t.y. į C sodybą, kuri yra šalia A. K. sodybos. Jiems su V priėjus prie A, jis iš karto su pagaliu sudavė vieną smūgį V per veidą, bet iš kur jis pasiėmė tą pagalį, nematė. T. V. nugriuvo aukštielninkas ant žemės, jis pripuolė prie V, pamatė, kad jo veidas kruvinas, B dar jam iš kojos įspyrė į galvą, jis pradėjo šaukti V tėvą. Tuoj pat atbėgo V. B. tėvas V, tuoj pat atėjo A žmona. V atėmė pagalį iš A, jie tarpusavyje grūmėsi nes A laikė pagalį, o V norėjo atimti pagalį. Ar grumtynių metu buvo suduotas tuo pagaliu smūgis, jis nematė, nes buvo prie V. Jis muštynių metu niekam nieko nesakė, kad smūgiuotų. Tik vėliau, kai V atsikėlė, atėjo R. C., taip pat atėjo A. K. (79-80 b. l.).

L. R. C apklausta teisme parodė, kad pabaigus kepti šašlykus savo pavėsinėje, pradėjo tvarkytis, jos vyras nuėjo į namą. Moterys tvarkėsi. B nuėjo parūkyti į kiemą. Nešiodama indus, pamatė, kad į tą kiemą ateina du vyrai: V ir M. Jie ėjo greitu žingsniu, žodžiuodamiesi. V grobė B už drabužių. Ji greitai ėjo į pavėsinę ir sakė L, kad eitų žiūrėti kas vyksta tarp vyrų. L išėjo ir ji pavėsinėje išgirdo, kad L šaukė: vyrai, ką dirbate. Ji atbėgo iš paskos jai. Ji pamatė, kad A su plaštaka davė V. V du žingsnius paėjo ir virto. Puolė prie V. L pribėgo prie A ir šaukė, kas A yra su akimi, akis, akis. Vaidui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu atbėgo V tėvas iš kiemo ir šaukė su keiksmažodžiais, ką padarė jo sūnui. A stovėjo su L prie ūkinio pastato o ji žiūrėjo A akį. V tėvas paėmė pagalį, kuris buvo kieme, nes vyko statybos ir puolė ant B. Jie grūmėsi prie ūkinio pastato. Ji sušuko, A grobė už to pagalio. Jie susigrūmė. L puolė už pagalio. Ji pribėgo atimti pagalį. Kitas vaikinas atėmė pagalį. Ji paėmė tą pagalį ir numetė toliau į statybas. Jie dar koliojosi. Ji pasakė, kad eitų iš jos kiemo. A susiėmęs už akies nuėjo į jos kiemą. Visi išsiskirstė. Po konflikto A dėjo kompresus. Jis sakė, kad skauda galvą. Nuėjo miegoti. B miegojo pas juos. Jie buvo atvažiavę su mašina. Kitą rytą 6 val. ji išvyko į ekskursiją.

L. R. C apklaustas teisme parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. žiūrėjo krepšinį jis, R, L, M, K, B. Žiūrėjo krepšinį pas K. K yra jo kaimynas. Išgėrė truputį. Pasibaigus krepšiniui išėjo namo. Jis buvo namuose vienas su vaiku ir konflikto nematė. Po konflikto viską sužinojo. Iš ryto matė, kad B buvo akis ir žandas mėlyni. B sakė, kad buvo muštynės, sakė, kad su V susimušė. B iš jų išvažiavo gal 10 valandą, nes nakvojo pas juos, o žmona tą buvo išvažiavusi į ekskursiją.

Liudytoja L. B. apklausta teisme parodė, kad 2012-08-08, apie 15.30 val., ji su vyru atvyko pas vyro pusbrolį R. C. ir R. C. į svečius, kurie gyvena adresu , Viekšniai, Mažeikių rajone, pažiūrėti krepšinio. Kai atvažiavo pas giminaičius, R pasakė, kad grįžo kaimynas A. K. ir pasakė, kad eina visi pas kaimyną į namus ir pažiūrės krepšinį, nes pas jį didesnis televizorius. Prasidėjus krepšiniui, pas A atėjo R. M., kuris irgi žiūrėjo krepšinį. Žiūrėdami krepšinį, vyrai vartojo degtinę ir alų, ji gėrė sidrą. Pasibaigus krepšiniui, vyrai išėjo į lauką, o ji pasiliko su R sutvarkyti stalą. Atėjo A. K., kuris pasakė, kad vyrai eina pažaisti krepšinį pas R į kitą kiemą. Jos su R. C. nuėjo kepti šašlykų, po to pakvietė vyrus ir pavėsinėje ji, jos vyras ir R bei R. C. juos valgė ir gėrė degtinę. Kai pavalgė ir išgėrė, R nuėjo į kambarį, jos vyras nuėjo truputėlį toliau nuo pavėsinės parūkyti, R nuėjo į vasarinę virtuvę, o ji paliko sėdėti pavėsinėje. Sėdint pavėsinėje pamatė, kad prie jos vyro staigiai pripuolė R. M. ir V. B., ji pagalvojo, kad sumuš jos vyrą, tai išbėgo iš pavėsinės ir pribėgo prie jų. Matė, kad abu puolė ant jos vyro, nespėjo pamatyti kuris smūgį sudavė jos vyrui, tik pamatė, kad vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir vyras sudavė vieną smūgį V. B. į veidą. R. M. pasitraukė toliau, tada iš kažkur pribėgo V tėvas su pagaliu ir trenkė jos vyrui į kairįjį žandikaulį. Ji norėjo atimti iš V tėvo pagalį, parvertė jį ant žemės, užlaužė už nugaros jam rankas, pribėgo R ir pribėgo V švogeris, kuris padėjo ištraukti iš V tėvo pagalį. Kai ištraukė pagalį, nematė kur jį padėjo. Jos vyrui pradėjo mėlynuoti akis, iš nosies bėgo kraujas, pradėjo tinti kairysis skruostas. Po to jie nuėjo miegoti pas R ir R o ryte atsikėlus vyrui skaudėjo žandikaulis ir akis, buvo sutinę ir pamėlynavę, tai atsigėrę kavos tiesiai išvažiavo į priėmimo skyrių. Apžiūrėję vyrą medikai jį išsiuntė į Klaipėdos ligoninę, nes pasakė, kad lūžęs žandikaulis. Medikų nekvietė iš karto, nes nežinojo, kad lūžo. Iš ryto vyras pasakė, kad negerai. Tada išvažiavo pas medikus į Mažeikius. Jam buvo žandikaulio lūžis ir akies sužeidimas. Išsiuntė mus į Klaipėdą. Nematė kaip trenkė jos vyrui. Matė pribėgusi savo vyro kruviną nosį. M stovėjo truputį toliau iš dešinės. T. V. dar laikė mano vyrą. Mano, kad V galėjo jos vyrui trenkti, o ne M. Kai puolė prie vyro, pamatė pagalį. Nežino, iš kur paėmė pagalį. Ji pavertė jį, bandė atimti pagalį, bet nepavyko. R ir N ištraukė pagalį iš kaltinamojo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Viekšniuose, Mažeikių r., nubraižyta įvykio schema, iš įvykio vietos paimtas pagalys, kuris buvo apžiūrėtas ir patalpintas į policijos komisariato daiktų saugyklą (1 t., 12-21 b.l.).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodo vietą, kur jis buvo sumuštas V. B. (1 t., 31-33 b.l.).

Iš byloje esančios 2012-08-27 VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvados Nr. G 134/12 (13) nustatyta, kad A. B. buvo nustatytas veido sumušimas, daugybiniai kairės pusės kaulų skeveldriniai lūžiai su poslinkiais, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 39 b. l.).

Iš byloje esančio 2012-11-28 akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo A. B. metu matyti, kad abu laikėsi savo parodymų, kuriuos davė apklausos metu (1 t., 131 b. l.)

Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį matyti, kad V. B. atžvilgiu yra nutrauktas ikiteismini tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl galimo A. B. sumušimo (118-120 b.l.).

Ekspertas A. S. teismo posėdyje į klausimus atsakė, kad imdamas dėmesin įvykio aplinkybes, parašė savo išvadoje, kad tai galėjo būti padaryta vienu ar dviem smūgiais. Viskas, kas liečia kaukolės orbitą, tai akiduobės kraštų lūžimas padarytas kietu buku daiktu. Galėjo būti padaryta kumščiu. Smilkinkaulio lūžis yra toliau, tai čia turėjo būti antras smūgis. Tai išeina, kad buvo du smūgiai. Jei tai buvo kumščiu ir lazda. Jei buvo vien lazda, tai lazda galėjo apimti ir smilkinkaulį ir orbitos kraštus. Tai galėjo būti ir vienas smūgis. Jei suduota lazda, tai galėjo būti vienas smūgis, bet ne lazdos galu (2 t., 85-89 b.l.).

K. V. B. iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nurodydamas, kad grumdamasis su nukentėjusiuoju galėjo suduoti lazda. Teigė, kad smūgį jis sudavė netyčia, kai iš nukentėjusiojo norėjo atimti pagalį, kuriuo nukentėjusysis prieš tai sužalojo jo sūnų. Ši kaltinamojo versija vertintina kaip gynybinė, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis turėjo pagalį, kurį reikėjo iš jo atimti, atvirkščiai - tai nukentėjusysis, pamatęs kaltinamąjį su pagaliu, norėjo jį iš jo atimti ir buvo sumuštas. Kitoje byloje, kurioje B yra kaltinamasis, o V. B. - nukentėjusysis, jis nėra kaltinamas tuo, kad V. B. pagaliu smogė į veidą ir padarė galvos sumušimą, smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, jis kaltinamas tuo, kad smūgį sudavė kumščiu. Kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo atimti pagalį iš B, kad juo netrenktų jo sūnui, vertintina kaip gynybinė versija, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nebuvo nuo ko ginti sūnų, kuris jau po nukentėjusiojo šioje byloje B jam suduoto smūgio gulėjo nukritęs ir apsipylęs krauju, ką patvirtina liudytojų R. M., R. C. parodymai, taigi realus pavojus būti sužalotam buvo pasibaigęs. Šioje situacijoje kritiškai vertintinas ir nukentėjusiojo pasakymas, kad prieš kaltinamojo V. B. jam suduotą smūgį, jis buvo sužalotas V. B., kai šis kumščiu trenkė jam į kairę akį. Teismo medicinos specialisto išvadoje nėra išskirtas joks sužalojimas kaip atskiras kairėje akyje, yra nustatytas kairės veido pusės sumušimas, daugybiniai kairės pusės kaulų skeveldriniai lūžiai su poslinkiu, kurie padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Atkreiptinas teismo dėmesys į liudytojos R. C. parodymus, kuri ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. B. ranka (taigi, gali būti ir kumščiu) sudavė V. B. į veidą ir V nugriuvo aukštielninkas, o teisme, nagrinėjant šią bylą, liudytoja jau nurodė, kad sudavė plaštaka. Taip pat, liudytoja L. B. teismui parodė, kad liudytojas V. B. buvo įsikibęs į nukentėjusiojo A. B. drabužius, tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ši liudytoja teisme pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji šios aplinkybės nenurodė.

Ir priešingai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. B. parodymais apie tai, kad jam smūgį sudavė V. B. lazda, o jis kaltinamajam nesudavė, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti liudytojai, nors jų parodymai visiškai detalėse ir nesutampa, tačiau vienas kitą papildo bei atitinka byloje visas nustatytas faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. numato baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį. Tačiau teismas nenustatė jokios būtinosios ginties, todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo jokio pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi kaltinamojo ar jo sūnaus atžvilgiu, niekas jam negrasino, niekas jo atžvilgiu nevartojo smurto ir priešingai, ginčą reikėjo išspręsti civilizuotai.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., kadangi nustatyta, jog jis nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

K. V. B atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog savo noru atlygino nuostoliuos ligonių kasai, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo provokuojantis - jis smurtavo prieš kaltinamojo sūnų (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu yra pensininkas, gaunama pensija nėra didelė, neturi nekilnojamo turto, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra įrašytas UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ įskaitoje, turi prižiūrėti neįgalią sutuoktinę, todėl skirtina bausmė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Daiktinis įrodymas – medinis pagalys, kuri perduota saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktų saugyklą (22 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintinas.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 322,70 Lt už A. B. suteiktas medicinines paslaugas (2 t., 74 b.l.), minėtas civilinis ieškinys atmestinas ir civilinis procesas nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis ir 115 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Iš kaltinimo šalintina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes byloje nėra tai jokių patvirtinančių duomenų.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 322,70 Lt turtinei žalai ir 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 37-41). Taip pat prašė atlyginti proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu 2000,00 Lt (2 t., 71-72 b.l.). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl turtinės žalos padarymo, taip pat prašymas atlyginti proceso išlaidas, tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentėjusiajam A. B. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas sumoje už 3000,00 Lt, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus (dėl padaryto sužalojimo buvo gydytas, buvo praradęs darbingumą), nusikaltimo padarymo metu patirtą didelį fizinį skausmą. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo kaltės formą - padaryta tyčinė veika bei atsižvelgtina į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

V. B. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atidirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos institucijoje, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingai žmonėmis.

Šalinti iš kaltinimo sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas neblaivus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. B. 322,70 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt proceso išlaidų, viso 5322,70 Lt nukentėjusiajam A. B..

Daiktinį įrodymą – medinį pagalį, kuris perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 283,27 Lt dydžio civilinį ieškinį atmesti ir civilinį procesą nutraukti.

I. V. B, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

I. V. B, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. B. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.