- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1349-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10682-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- R. A., A. A.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl dalies atsakovų R. A. ir A. A. sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovų R. A. ir A. A. sudarytos povedybinės sutarties punktus, nustatančius, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos sutuoktinio vardu įgytas arba registruotas bet koks turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip pažeidžiančius atsakovo teises bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.92 str. 3 d. sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, daroma išvada, kad pagal vekselį paskolintos lėšos galėjo būti panaudotos R. A. šeimos poreikių tenkinimui. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2-159-258/2009, priimta 2009-06-30, kuria išaiškinta priimto ieškovo naudai sprendimo vykdymo tvarka. Šioje nutartyje atsakovė A. A. pripažinta skolininke, todėl nutartyje nurodyta vykdyti išieškojimą ir iš jai priklausančio turto. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, taigi vykdytina. Vykdant skolos išieškojimą, paaiškėjo, kad skolininkas R. A. jokio turto neturi, todėl antstolis priėmė sprendimą areštuoti atsakovės A. A. turtą. Po to, 2009-09-30 atsakovai R. A. ir A. A. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, kad po jos pasirašymo visas turtas įgytas sutuoktinių vardu yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Dėl šių povedybinės sutarties nuostatų ieškovas reiškia actio Paulina ieškinį, ginčija skolininko sudarytą sandorį, kurio jis sudaryti neprivalėjo ir tas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo. Povedybinė sutartis buvo sudaryta tik po to, kai išieškojimas vykdomojoje byloje buvo nukreiptas ir į atsakovės A. A. turtą. Ši aplinkybė rodo atsakovų nesąžiningumą. Povedybinė sutartis pažeidžia ieškovo teises, nes apsunkina išieškojimą iš atsakovo R. A.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-01-08 sprendimu priteisė iš atsakovo R. A. 111 000 Lt skolą ieškovo G. B. naudai, 2009-02-26 buvo išduotas vykdomasis raštas. Jame skolininku nurodytas tik atsakovas R. A. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta 2009-06-30 buvo išaiškinta, kad iš atsakovo R. A. priteista 111 000 Lt skola vykdoma iš R. A. ir A. A. turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas motyvavo, kad atsakovų R. A. ir A. A. prievolė grąžinti skolą ieškovui H. B. atsirado iki jų pasirašytos povedybinės sutarties pasirašymo ir šios sutarties įregistravimo vedybų sutarčių registre. Jų pasirašyta povedybinė sutartis nepažeidžia kreditoriaus H. B. turtinių teisių, nes sutartis pasirašyta po 2009-01-08 priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš atsakovo R. A. priteista 111 000 Lt skola ieškovui H. B. Kaip nurodyta povedybinės sutarties 1 p., ši sutartis įsigalioja ją pasirašius ir patvirtinus notarui. Visos sutarties sąlygos galioja tik nuo sutarties sudarymo dienos (2.2 p.), todėl kreditoriaus teisės nepažeidžiamos. Vilniaus apygardos teismo 2009-06-30 nutartyje išaiškinta, kad išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą 2009-01-08 vykdomas iš atsakovų R. A. ir A. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Šioje nutartyje nėra nurodyta, kad išieškojimas galės būti vykdomas ir iš atsakovės A. A. asmenine nuosavybe priklausančio turto, kuris bus įgytas po šios nutarties priėmimo. Turto, kuris buvo atsakovų įgytas bendrosios nuosavybės teisėmis, teisinis režimas jų sudaryta povedybine sutartimi nekeičiamas, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principas nepažeidžiamas, turtas neperleidžiamas tretiesiems asmenims, tarp atsakovų dalinamas. Atsakovų pasirašytoje povedybinėje sutartyje nėra kitų sąlygų, nurodytų Civilinio kodekso 3.105 str., kurioms esant povedybinė sutartis būtų pripažįstama negaliojančia. Ieškovas H. B. prašė pripažinti povedybinės sutarties dalį negaliojančia Civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu, nurodydamas, kad pažeidžiami jo, kaip kreditoriaus, interesai. Nurodytu pagrindu kreditorius gali ginčyti sandorį kaip pažeidžiantį jo interesu, jeigu sudarius sandorį skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Povedybinė sutartis taip pat gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį ar jos dalį negaliojančia dėl jos fiktyvumo (CK 3.108 straipsnio.). Teismas sprendė, kad visų šių išvardintų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytos povedybinės sutarties dalį, šiuo konkrečiu atveju nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinti negaliojančiais povedybinės sutarties punktus, numatančius, kad nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos sutuoktinio vardu įgytas ir/arba registruotas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir kiti įgyti civilinių teisių objektai) jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip pažeidžiančius ieškovo teisę atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam priteistą skolą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, įskaitant šias jau patirtas išlaidas: žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teisme 132 Lt; žyminį mokestį, sumokėtą apeliacinės instancijos teisme 133 Lt; advokato teisinei pagalbai apmokėti 847 Lt; kuratoriaus atstovavimo išlaidoms apmokėti 484 Lt; skelbimo dėl kuratoriaus paskyrimo spaudoje išlaidoms apmokėti 104,06 Lt.
Nurodo, kad Civilinio kodekso 3.92 str. 3 d. numato prezumpciją, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką svarbu, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-159-258/2009, teismas konstatavo, jog atsakovės A. A. sutuoktinio R. A. išduotas vekselis buvo skirtas įmonei, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, funkcionuoti. Tai reiškia, kad vekselis buvo išduotas siekiant patenkinti šeimos interesus, dėl to prievolė, atsiradusi iš šio sandorio, yra bendra abiems sutuoktiniams. Tai suponuoja išieškojimo vykdymais sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, išaiškindamas Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-159-258/09 vykdymo tvarką, pripažino, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš atsakovų R. A. ir A. A. turto įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Remiantis šia teisės norma, pajamos, sutuoktinių gautos iš darbinės veiklos, laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią poziciją dėl darbo pajamų suformulavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ir intelektinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Atsižvelgiant į atsakovo R. A. turtinę padėtį, atsakovės A. A. gaunamas darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos yra vienintelis realus būdas ieškovui atgauti jam teisėtai priklausančias pinigines lėšas. Tuo tarpu, atsakovų sudarytos povedybinės sutarties 2.2. punktas numato, kad nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos atsakovų vardu įgytas ir/arba registruotas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir kiti įgyti civilinių teisių objektai) bus atitinkamai kiekvieno atsakovo asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu užkertamas kelias vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausančių iš darbo teisinių santykių gaunamų piniginių lėšų. Taigi, atsakovų pasirašyta povedybinė sutartis neabejotinai pažeidžia ieškovo turtines teises. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, sutuoktinių gautos iš darbinės veiklos, laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog turto, kuris buvo atsakovų įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, teisinis režimas jų sudaryta povedybine sutartimi nekeičiamas bei kad atsakovų pasirašyta povedybinė sutartis nepažeidžia kreditoriaus G. B. turtinių teisių, nes sutartis pasirašyta po 2009 m. sausio 8 d. priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, yra teisiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą, o ieškovo G. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-159-258/2009, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovės A. A. sutuoktinio R. A. išduotas vekselis buvo skirtas įmonei, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktiniu nuosavybė, funkcionuoti. Tai, pasak ieškovo, reiškia, kad vekselis buvo išduotas siekiant patenkinti šeimos interesus, todėl prievolė, atsiradusi iš šio sandorio, yra bendra abiems sutuoktiniams, vadinasi, tai suponuoja išieškojimo vykdymą iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Civilinio kodekso 3.109 str. 3 d. nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju atsakovas R. A. pasirašė vekselį, t.y. ėmė paskolą savo verslui plėtoti, o ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, be atsakovės žinios. Vadinasi, pagal prievolę (vekselį) atsako tik vienas sutuoktinis (R. A.) ir nėra šios prievolės solidarumo. Todėl ieškovo teiginys, kad prievolė, atsiradusi iš šio sandorio, yra bendra abiems sutuoktiniams, yra absoliučiai nepagrįsta. Be to, Civilinio kodekso 3.112 str. 1 d. nurodyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandoriu, sudarytu po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Dar daugiau, paties ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje nurodoma, kad Civilinio kodekso 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktiniu prievolės, pagrindžia aukščiau nurodytą argumentą dėl prievolės (vekselio) solidarumo. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas R. A. už įsiskolinimą ieškovui yra atsakingas ne solidariai su atsakove, o tik pats asmeniškai, todėl išieškojimo vykdymas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto yra galimas tik iš vieno sutuoktinio (R. A.) bendro turto dalies. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pajamų iš darbo santykiu sampratą Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p. prasme bei nepagrįstai priskyrė darbo užmokestį asmeninės sutuoktinių nuosavybės kategorijai, todėl neva nepagrįstai nepripažino negaliojančiu tarp atsakovu sudarytos povedybinės sutarties 2.2. punkto, nustatančio, kad nuo šios sutarties sudarymo atsakovu vardu įgytas turtas bus atitinkamai kiekvieno atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovas remiasi Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Ieškovas šią Civilinio kodekso normą taiko ir aiškina ne sistemiškai su kitomis Civilinio kodekso teisės normomis, o atskirai nuo kitų teisės normų, bei ignoruoja kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. 2 p. nustato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.100 str. 7 p. numatyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Kitaip tariant, sutuoktiniai gali pakeisti įstatyminį bendrosios jungtinės nuosavybės reguliavimą pasirašydami vedybų sutartį. Atsakovė A. A. ir atsakovas R. A. 2009 m. rugsėjo 24 d. būtent ir sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.2. punkte numatyta, jog sutuoktiniai susitaria, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos kiekvieno jų vardu įgytas ir/arba įregistruotas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir kiti įgyti civiliniu teisiu objektai), bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadinasi, pagal šią povedybinę sutartį tiek darbo užmokestis, tiek ir socialinės išmokos yra laikomos asmeniniu atsakovės turtu, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas, nes pagal 2009 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį antstolis Valdas Čeglikas išieškojimą vykdyti gali tik iš R. A. ir A. A. turto, įgyto bendrosios jungtinės, o ne asmeninės, nuosavybės teise. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino sutuoktiniu bendrąją jungtinę nuosavybę ir asmeninę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, todėl negalima teigti, kad povedybinės sutarties 2.2. punktas prieštarauja teisei ir yra negaliojantis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl ieškovo turtinių interesų pažeidimo ginčijamu po vedybinės sutarties punktu
Nustatyta, kad povedybinė atsakovų sutartis buvo sudaryta ir įregistruota Centrinėje hipotekos įstaigoje 2009-09-30 ( b.l.7), t.y. po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė 2009-06-30 teismo sprendimo išaiškinimo nutartį, kuria išaiškino, kad priteista iš R. A. H. B. 111000 Lt skola ir teismo išlaidos išieškomos iš R. A. ir A. A. turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Ši teismo nutartis buvo priimta pagal antstolio V. Čegliko pareiškimą, prašant išaiškinti, ar jis gali vykdyti išieškojimą kreditoriaus H. B. naudai iš skolininko R. A. sutuoktinės vardu esančio turto, t.y. iš bendrosios jungtinė nuosavybė teisėmis priklausančio turto R. ir A. A. . Teismas išaiškino, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas, todėl už prievolę R. A. H. B. atsakovo abu sutuoktiniai, todėl įsiskolinimas turi būti nukreiptas tiek į vieno, tiek į kito sutuoktinio turtą, įgytą santuokos metu. Iš to seka, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad išieškojimas turi būti nukreipiamas į abiejų sutuoktinių turtą, nepriklausomai nuo to, kuriam iš jų, ar bendrai abiems priklauso turtas. 2009-06-30 teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog antstolis turi išieškojimą vykdyti iš sutuoktinių turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tačiau motyvuojamojoje nutarties dalyje yra išaiškinimas ir dėl aplinkybės, ar gali būti nukreiptas išieškojimas į kiekvieno iš sutuoktinių turtą, įgytą santuokos metu.
Ieškovas nurodė, jog antstolis nustatė, kad A. A. vardu yra registruota vertybinių popierių ir pinigų, jos turtinė padėtis leidžia grąžinti priteistą įsiskolinimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad iš šio areštuoto turto antstolis negali vykdyti išieškojimo, kad antstolis būti atsisakęs vykdyti išieškojimą skolininkų sudarytos po vedybinės sutarties pagrindu ir šie antstolio veiksmai pripažinti teisėtais. Tik tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad antstolis pagrįstai atsisakė vykdyti išieškojimą iš skolininkės A. A. turto, valdomo asmeninės nuosavybės teisėmis, būtų pagrindas daryti išvadai, kad skolininkai, sudarę po vedybinę sutartį, atėmė iš kreditoriaus galimybę atgauti skolą. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadai, kad sudarytoji sutartis neleidžia nukreipti išieškojimo į asmeninį A. A. turtą, ir tuo pažeidžiami ieškovo interesai. Ieškovo nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys ( Nr. Nr. 3K-P-186/2010, 3K-7-149/2008) nėra reikšmingos šioje byloje, jose nėra suformuotos teismo praktikos dėl po vedybinės sutarties įtakos vykdomiems išieškojimams, nutartyse nėra išvadų dėl sutuoktinių prievolių išieškojimams, pradėtiems vykdyti iki po vedybinės sutarties sudarymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra apmokėtos, sudaro apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos, jos yra mažesnės, nei 10 Lt, todėl nepriteisiamos iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.