Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,

atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovui J. V.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alvydo Pumpučio skundą dėl 2014m. birželio 12d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veikmus atsakovui Molėtų rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Stepanavos medžiotojų klubui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Steponavos medžiotojų klubas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui teisinių santykių srityje. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas(toliau - Medžioklės įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika)( nagrinėjamoje byloje aktuali nuo 2013-10-01 įsigaliojusi redakcija) ir kiti teisės aktai.

Molėtų rajono savivaldybėje laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytos žalos vertinimo ir jos piniginės išraiškos apskaičiavimo klausimus yra kompetetinga spręsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2014-03-28 įsakymu Nr. B6-300 sudaryta Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija) (2003-01-28 Vietos savivaldos įstatymo 3,5,6,11,12,14,15,16,17,18,20,21,28,29,30,3133,49,50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.IX-1327 21 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymas, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Komisijos nuostatai patvirtinti 2014-03-28 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-300. Komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas Viešojo administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalyse nustatytais atvejais privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, o šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl miškui padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 22,0500 ha žemės sklype, esančiame Molėtų r.sav. Videnišių sen. Batėnų k., un.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Videniškių k.v., miško žemės plotas sudaro 1.1500ha. Pagal 2013-09-02 pareiškėjo prašymą, Komisija, nustačiusi, kad 0,89 ha pareiškėjui priklausančio miško buvo pažeista daugiau kaip prieš vienerius metus bei vadovaudamasi iki 2013-10-01 galiojusios redakcijos Metodikos nuostatomis, kuriose miško pakenkimui nustatyti nebuvo reikšmingas pakenkimo padarymo laikas, apskaičiavo pareiškėjui bebrų padarytą žalą pinigine išraiška. 2014-06-03 pareiškėjas Molėtų rajono Videniškių seniūnijos seniūnui vėl pateikė prašymą įvertinti dėl bebrų veiklos padarytą žalą jo žemės sklype, esančiame Molėtų r.sav.Videniškių sen. Batėnų k. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad lyginant su 2013 metais Komisijos nustatytu 0,89 ha pažeistu pareiškėjo miško plotu, apsemtas ir žūstančių medžių plotas padidėjo dvigubai. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstinių duomenų bazės išrašą(taksacinius rodiklius) Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės planą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmentą – taksoraštį. 2014-06-12 Komisija nuvyko į vietą ir atlikusi apžiūrą surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apžiūros aktas). Komisijai atliekant apžiūrą su GPS įrenginiu Gramin Oregon 600 vietoje buvo atlikti pažeistų miško plotų, kuriuos Komisijai parodė pareiškėjas, matavimai, užfiksuoti pažeisto miško matavimo schemoje.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausantis miško plotas patenka į Steponavos medžiotojų klubo medžioklės plotą bei kad prašoma vertinti žala yra padaryta dėl medžiojamųjų gyvūnų - bebrų veiklos. Komisija Apžiūros aktu pareiškėjui priklausančiame miške, kurio bendras plotas 1,1500 ha, nustatė, kad 0,0257 ha plote yra sunaikinta 100 proc. miško. Apžiūros akte Komisija konstatavo, kad pareiškėjo prašyme paminėti faktai nepasitvirtino, nes nustatė, kad miškas neapsemtas bei šiemet bebrų nugraužtų medžių nėra. Taip pat Komisija konstatavo, kad vietomis, tai yra 0,0257 ha plote, medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus buvusio vandens pertekliaus. Apžiūros akte pasirašę Komisijos nariai, pareiškėjas bei Steponavos medžiotojų klubo atstovas pastabų nepareiškė. Komisija 2014-06-13 posėdžio metu priėmė protokolu įformintą sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo, įvertinusi Apžiūros metu nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad žala pareiškėjo miškui atsirado daugiau kaip prieš vienerius metus ir vienbalsiai nutarė žalos pinigine išraiška neskaičiuoti.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui vertinama ir apskaičiuojama, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Kaip jau paminėta ginčui spręsti taikytina nuo 2013-10-01 įsigaliojusi Metodikos redakcija. Metodikos 6.2. punktu nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui – tai žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medeliams(medžiams), nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai(medžiai)dėl to nudžiūsta. Vadinasi, tam, kad Komisijai atsirastų pareiga apskaičiuoti miškui padarytą žalą, turi būti nustatyta, kad žala miškui yra padaryta per metus laiko.

Pareiškėjo ginčijamas Komisijos Sprendimas neskaičiuoti žalos atlyginimo buvo priimtas, atsižvelgus į Apžiūros akte nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos padarymo laiko, tai yra į tai, kad žala padaryta daugiau kaip prieš metus laiko. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Be to, pareiškėjas teigia, kad Komisija nematavo viso naujai pažeisto miško ploto, o, anot pareiškėjo, pati atrinko pažeistų beržų grupeles ir pamatavo plotą aplink jas. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Komisija nematavo ir nevertino kitoje sklypo vietoje esančių pavienių medžių.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Komisijos narys G. V., dirbantis VĮ Utenos miškų urėdijoje miškotvarkos inžinieriumi, parodė, kad pagal taksoraštį, pareiškėjui priklausančiame miško plote vyrauja vyresnio amžiaus medynai, todėl pagal Metodiką Apžiūros metu buvo apskaitomi ir vertinami tik perspektyvūs (I-III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžiai. Pagal pareiškėjo miško taksoraštį jo sklype perspektyviais (I-III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžiais laikytini medyne pagal augimo našumą viršaujantys, vyraujantys beržai, kurie sudaro 90 proc. visų sklype augančių medžių. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas pageidavo, jog Komisija pamatuotų, apskaitytų ir vertintų kaip bebrų pažeistą mišką tuos plotus, kuriuose buvo pažeisti krūmynai, neatitinkantys jokių perspektyvių (I-III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžių požymių, tačiau Komisija pagal Metodiką neturėjo pareigos tokius plotus apskaityti ir vertinti. Liudytojas kategoriškai paneigė, kad pareiškėjas Komisijai rodė pažeistas drebules ir baltalksnius. Taip pat liudytojas parodė, kad pareiškėjo Komisijai rodytuose pažeisto miško plotuose medžiai buvo su apipuvusia, apsamanojusia žieve, apaugę kerpėmis(tikrosiomis pintimis), kas, vadovaujantis jo turimomis specialiomis mokslo žiniomis, įrodo, jog medžiai buvo pažeisti ne mažiau kaip prieš 2-4 metus. Tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgiant į tai, kad tikroji pintis apninka negyvus medžius, o jos vaisiakrūmiai – kempinės, kurios buvo matyti Apžiūros metu, išauga tik po 2-4 metų. Be to, liudytojas tvirtino, kad jis, būdamas miškotvarkos specialistu ir remdamasis turimomis specialiomis žiniomis, gali nustatyti medžiams atsiradusios žalos laiką ir parodė, kad 2014 metų vėlyvas pavasaris nulėmė vėlyvą ir staigią medžių vegetaciją, kuri truko tik 2 mėnesius, todėl per vieną vegetacinį laikotarpį, kuris 2014 metais buvo ypatingai trumpas, medžiai sausuoliais tapti negalėjo. Tai Komisijai vietoje vertinant miško būklę pagrįstai leido daryti išvadą, jog pareiškėjo rodytuose plotuose medžiai nudžiūvę gerokai anksčiau, negu prieš vienerius metus. Be to, liudytojas parodė, kad jis, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis, iš Apžiūros metu pareiškėjo parodytų bebrų apgraužtų medžių - nuograužų vaizdo, tai yra atsižvelgdamas, kad jos yra patamsėję, nustatė, jog bebrų nuograužos yra senesnės, negu vienerių metų. Liudytojas patvirtino, kad Komisija apžiūrėjo ir atliko pareiškėjo rodytų miško plotų matavimus, o ne pati atsirinko ką apžiūrėti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta kita Komisijos narė I. Ž. taip pat patvirtino, kad Komisija apžiūrėjo ir vertino būtent pareiškėjo parodytus miško plotus.

Be to, abu liudytojai: G.V. ir I.Ž. patvirtino, kad Apžiūros metu fotografavo I.Ž. Tačiau liudytoja I.Ž. negalėjo paaiškinti, kodėl elektroninėje byloje nuotraukų duomenyse yra fiksuota 2014-06-20 data. Liudytojas G.V. parodė, kad Komisijos teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti Apžiūros metu Komisijos apžiūrėti pareiškėjo parodytų miško plotų fragmentai. Liudytojas paneigė, kad pareiškėjo teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti vaizdai buvo Komisijai parodyti Apžiūros metu. Pats pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės neneigė, kad Komisijos teismui pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti jo miško sklypo fragmentai.

Komisijos pirmininko J. Va. teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtino liudytojų parodymuose paminėtus faktus.

Apžiūroje dalyvavęs pareiškėjas Apžiūros aktą pasirašė be jokių pastabų, tokiu būdu patvirtindamas, kad Apžiūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, akte teisingai užfiksuoti apžiūros metu vietoje nustatyti faktiniai duomenys. Nors teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad Apžiūros aktą jis pasirašė tik 2014-06-25, kartu padarydamas prierašą, kad aktą gavo, tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigė liudytoja byloje apklausta Komisijos narė I.Ž. Ji parodė, kad Apžiūros aktas buvo surašytas iš karto po atliktos apžiūros ir pareiškėjas susipažino bei jame pasirašė būtent 2014-06-12, tačiau, kadangi iš karto po Apžiūros, nelaukdamas akto surašymo, išvyko ir akte nepasirašė Steponavos medžiotojų klubo atstovas, pareiškėjui iš karto nebuvo įteiktas vienas akto egzempliorius. Apžiūros akto egzempliorius pareiškėjui buvo įteiktas 2014-06-25. Įteikimo metu pareiškėjas parašu ir data patvirtino akto egzemplioriaus gavimą. Iš Apžiūros akto originalo, esančio 2014 m. Medžiagoje dėl A.P. miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo 14 lape, nustatyta, kad Apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė juoda spalva rašančia priemone, o įrašą, apie akto įteikimą – kitos spalvos rašymo priemone. Šios aplinkybės taip pat patvirtina liudytojos I.Ž. parodymus, apie tai, kad Apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė ir įrašą apie akto gavimą akte padarė skirtingu metu.

Metodikos 17 punkte numatyta, kad želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose ir vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medelių(medžių)daliai nustatyti vertinamo miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai vienas nuo kitos išskiriamos apvalios apskaitos aikštelės, kurių spindulys – 4 metrai. Metodikos 18 punkte nustatyta, kad vertinant žalą vyresnio amžiaus medynuose, apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs ( I-III Krafto klasės) tikslinių rūšių medžiai. LR aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, į kuriuos nukreipia Metodika, 3 punkte nustatyta, kad tikslinė medžių rūšis – tai medžių rūšis, kuria turi būti atkuriamas arba įveisiamas miškas. Pagal Metodikos 17 punktą, nustatant medynų brandumą, jaunuolynais yra laikomi medynai, kurių amžius iki 20 metų. Todėl pagal Metodiką, medynai, kurių amžius yra virš 20 metų, laikytini vyresnio amžiaus medynais. Miškotvarkos darbų vykdymas ir privalomi miškų inventorizacijos duomenys, aprašant(taksuojant)miškus yra reglamentuojami 2010-01-14 LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintoje Miškotvarkos darbų instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 24.2.2.1 punktą, nurodant bendruosius miško sklypų taksacijos rodiklius rūšinė medyno sudėties formulė surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių grupėms. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Pagal Instrukcijos 30.3 punktą taksacinės kortelės lauke „Sudėtis/Rūšis“ įrašomi ardą sudarančių medžių rūšių raidiniai kodai pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (Instrukcijos 8 priedas), kur B raide žymimas beržas, D drebulė, Bt baltalksnis, BI blindė, P pušis.

Atsižvelgiant į aukčiau paminėtų teisės aktų nuostatas ir įvertinus byloje esančio pareiškėjo miško sklypo taksoraščio duomenis, daroma išvada, kad Komisija pareiškėjo parodyto pažeisto miško apskaitos aikštelėse turėjo apskaityti pažeistus tikslinių rūšių medžius, kurių vyraujančią dalį pagal pareiškėjo miško sklypo taksacijos duomenis sudaro beržai. Be to, Komisija turėjo pareigą apskaityti tik perpsektyvius ( I-III Krafto klasės) tikslinių rūšių medžius, tai yra medžius, kurie pagal medžių vystymosi našumą mokslinėje literatūroje klasifikuojami kaip medyne viršaujantys medžiai (I klasė), vyraujantys medžiai( II klasė) ir kiek smulkesni, negu I ir II klasės eiliniai medžiai( III klasė). Iš byloje surinktų įrodymų, tai yra Apžiūros akto, pareiškėjo pažeisto miško matavimų schemos, liudytojų I.Ž., G.V. parodymų, atsakovo atstovo J. V. paaiškinimų, kurie pareiškėjo nebuvo paneigti, nustatyta, kad Komisija apžiūrėjo ir apskaitė pareiškėjo rodomus miško plotus, kuriuose medynai atitiko Metodikoje nustatytus požymius ir vadovaudamasi apžiūros duomenimis bei Komisijos narių turimomis specialiomis žiniomis įvertino, kad žala jiems padaryta daugiau kaip prieš metus laiko. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti pagal Metodiką išskirtų apskaitos aikštelių vaizdai bei kurie, kaip patvirtino pareiškėjas, yra būtent pareiškėjo miško vaizdai. Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima tiksliai nustatyti nuotraukų padarymo datos, todėl teismas šiuos įrodymus vertina tik kaip iš dalies patvirtinančius, kitus byloje surinktus įrodymus. Kadangi Apžiūros metu nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjas forografuoja jos eigą, o Apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, tai yra teismo posėdyje liudytojais apklausti I.Ž., G.V. bei atsakovo atstovas J.V. neigia, kad apžiūros metu pareiškėjas Komisijai rodė tuos miško plotus, kurių vaizdai užfiksuoti jo nuotraukose, teismas pareiškėjo pateiktą nuotrauką, kurioje matyti Apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai vertina kaip įrodymą, patvirtinantį apžiūros vykdymo vietoje faktą, bet kitomis nuotraukomis kaip įrodymais nesiremia.

Pareiškėjas teigė, kad Komisija nepagrįstai atsisakė apžiūrėti kartu su prašymu dėl bebrų padarytos žalos nustatymo pateiktame pareiškėjo sklypo plane atskirai pažymėto pavieniui augančių bebrų sužalotų medžių ploto, nes pareiškėjas nepateikė taksacinių rodiklių. Iš vietovės plano nustatyta, kad pareiškėjo miško žemė, sudaranti 1.1500ha plotą, yra vienoje pareiškėjo sklypo vietoje, o pavieniai medžiai yra gerokai nutolę nuo miško žemės ir yra kitoje sklypo vietoje. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas prašė įvertinti bebrų padarytą žalą pavieniai augantiems medžiams, kurie yra ne miško žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių,gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Pagal aukščiau paminėtos Instrukcijos 24.9. punktą medžių savaiminukais apaugusi žemės ūkio žemė privalo atitikti aukščiau apibrėžtą miško sąvoką ir būti inventorizuota mišku. Pagal Metodiką apskaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų žala, kuri padaryta miškui(6.2 punktas). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo prašoma apskaičiuoti žala medžiams, kurie pareiškėjo plane pažymėti atskirai, tai yra augantys ne miško žemėje, buvo padaryta būtent miškui. Esant šiai aplinkybei, Komisija pagrįstai neapžiūrėjo paminėtų medžių ir jų neapskaitė bei nevertino. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad Komisija neapžiūrėjo ir nevertino žalos, padarytos atskirai ne miško žemėje augantiems medžiams dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo prašomi apžiūrėti plotai yra miškas, o ne dėl to, kad pareiškėjas nepateikė taksacinių rodiklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). 2011-09-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A-442-2493/2011 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai kai Komisija iš viso nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui visiškai neigiamą sprendimą.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėjui, 2014-06-12 surašytu Apžiūros aktu nustatė reikšmingas vertinant medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, tai yra, nustatė, kad pažeistas ir 100 procentų sunaikintas miško plotas sudaro 0,0257 ha bei kad pažeistų medžių plote medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus laiko buvusio vandens pertekliaus; taip pat nustatė, kad nėra per metus bebrų nugraužtų medžių. Apžiūros akte įrašytas pažeisto miško plotas buvo nustatytas atliekant matavimus. Miško būklės vertinimas atliktas vadovaujantis Komisijos narių kompetencija, be kita ko, paremta Komisijos darbe dalyvavusio miškotvarkos inžinieriaus G.V. specialiomis žiniomis. Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priede tokiam aktui nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Iš karto po apžiūros surašytą Apžiūros aktą pasirašęs pareiškėjas jokių pastabų dėl jame nustatytų faktų ir vertinimo nepareiškė. 2014-06-13 posėdyje Komisija priėmė protokolu įformintą Sprendimą, neskaičiuoti pareiškėjo miškui padarytos žalos pinigine išraiška dėl to, kad buvo nustatyta, jog žala pareiškėjo miškui buvo padaryta daugiau kaip prieš metus laiko. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nustatytais Apžiūros aktu, kuris laikytinas neatsiejama Komisijos Sprendimo motyvų dalimi, bei Sprendime nurodytomis teisės aktų normomis. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Priimant Sprendimą iš esmės buvo laikomasi Medžioklės ir Viešojo administravimo įstatymuose nustatytų procedūrų, viešojo administravimo principų. Jau paminėta, kad Komisija buvo kompetentinga atlikti Apžiūrą ir priimti Sprendimą. Byloje nenustatytas Komisijos narių šališkumas ir neobjektyvumas. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti vietoje nustatant faktinius duomenis ir pareikšti savo nuomonę. Kaip jau paminėta, pareiškėjas dėl vietoje nustatytų faktų pasirašydamas Apžiūros aktą jokių pastabų nepareiškė. Sprendimas buvo priimtas remiantis būtent vietoje nustatytais faktiniais duomenimis ir vertinimu, kuriuos nustatant, kaip jau paminėta, pareiškėjas dalyvavo. Pareiškėjas įgyvendino savo teisę apskųsti Komisijos priimtą Sprendimą. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Apžiūros akte ir Sprendime nustatytas aplinkybes, o byloje surinkti įrodymai jas patvirtino. Todėl teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Pareiškėjas teismui skundą pateikė elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl pagal įstatymą jis privalėjo sumokėti 75 procentus už skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjas sumokėjo 100 procentų mokėtino žyminio mokesčio, todėl permokėta dalis jam grąžinama( Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš valstybės biudžeto A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), grąžinti 2014-08-11 Swedbank, AB vietinio mokėjimo dokumentu Nr.124 sumokėto žyminio mokesčio permokėtą dalį, tai yra grąžinti 7,24Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.