Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei V. M.,

išnagrinėjusi A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. kovo 14 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį bei paskirti jam straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą – baudą (7 500 Lt dydžio).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. kovo 10 d. mokestinės nepriemokos balansą, turi 120 928,82 Lt (vieno šimto dvidešimties tūkstančių devynių šimtų dvidešimties aštuonių litų 82 ct) mokestinę nepriemoką, kurios dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis (GMP), pridėtinės vertės mokestis (PVM). Įmonės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-03 pateikus PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėn.

Vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2013-07-12 buvo priimti sprendimai Nr. (23.17-08)-320-50168 ir Nr. (23.17-08)-320-50176 dėl 41002,58 Lt nepriemokos išieškojimo iš įmonės banko sąskaitų. Bankas lėšų pagal minėtą sprendimą nenurašė, todėl atsiradus naujai deklaruotų mokesčių nepriemokai 2013-09-02 buvo priimtas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-62015 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 44715,51 Lt sumai. Minėtas sprendimas 2013-11-05 perduotas vykdyti antstolei V. M.. Antstolė 2014-01-30 pažymoje Nr. 0015/13/10867 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog įmonės vardu esančiose kredito įstaigose lėšų ar vertybinių popierių nėra, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo realizuotino turto nerasta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukė, nustačius, jog suėjo ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrimo terminai.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi iš dalies tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismo nutartyje nurodyta būtinybė atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. nustatyti ir įvertinti, ar V. S. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus tokią pareigą, nustatyti momentą, nuo kurio ji atsirado.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. parodė, jog įmonės skola susidarė ne dėl piktybinių veiksmų, o dėl verslo partnerių vėlavimo atsiskaityti. Buvo padavęs prašymą VMI dėl galimybės mokėti skolą dalimis, tačiau neseniai gavo neigiamą atsakymą. Neigia savo kaltę ir nemano turėjęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal įstatymą įmonei bankroto bylą galima kelti, kai yra visos įstatyme numatytos sąlygos: įmonės nemokumas, įmonė nevykdo įsipareigojimų, skola viršija pusę turto balanso vertės. Tuo tarpu pagal pateiktą balansą jo vadovaujamos įmonės vertė yra apie 561 000 Lt, o įsipareigojimai – 146 000 Lt, kas aiškiai rodo nesant jokio pagrindo bankroto bylos iškėlimui. Jei jis būtų kreipęsis į teismą, teismas tokį prašymą būtų atmetęs kaip nepagrįstą. Nurodė dėjęs pastangas vykdyti sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, visų pirma atgauti skolas iš partnerių, tačiau tai nepavyko. Kreipėsi ir į VMI dėl mokėjimo atidėjimo, tačiau, kaip minėjo, prašymas buvo nepatenkintas. Nors nepriemoka auga, tačiau tai yra ne dėl pardavimų. Įmonės situacija nėra lengva, tačiau pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tikrai nėra.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė teismo posėdyje nurodė palaikanti paduotą pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. S.. Teigė, jog iš esmės įmonė gali būti pripažinta nemokia, net jei jos mokestiniai įsipareigojami ir neviršija pusę turto balansinės vertės. Šiuo atveju A. S. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo nuo 2014 m. sausio mėn. Priverstiniai veiksmai taikomi nuo 2013 m. liepos mėn. Iš 2012 m. pateikto balanso aiškiai matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, o antstolei pateikus 2014-01-30 atsakymą tapo aišku, kad įmonės būsena atitinka įstatyme įtvirtintą nemokumo sąvoką.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas atmestinas ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nutrauktina

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka ir tai, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014).

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis, kurios padarymu ir yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., nustato, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt.

Nagrinėjamu atveju darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, visų pirmą būtina atsakyti į klausimą, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pareigą kreiptis į teismą su prašymu iškelti įmonei bankroto bylą.

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Pradedant bankroto procesą, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įstatymas įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Įmonės nemokumas sprendžiamas pagal jos ūkinės veiklos rezultatus, atsispindinčius finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje ir pan.), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Nagrinėjamu atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. VĮ „Registrų centrui“ pateikto balanso matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 241 456 Lt (iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 241 756 Lt), o turtas – 390 422 Lt (b. l. 13). Tokie duomenys rodo, kad įmonės įsipareigojimai išties viršijo pusę balanse apskaitomo turto vertės, tačiau tokių duomenų, anaiptol, nepakanka, daryti kategorišką išvadą, kad įmonė yra nemoki. Pažymėtina, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos skolos, o tik tos, kurios yra pradelstos, t. y. kurių mokėjimo terminai yra suėję. Siekdamas išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą A. S. pateikti teismui finansinės atskaitomybės duomenis už 2013 m. bei 2014 m. I-ąjį pusmetį, taip pat įmonės kreditorių/debitorių sąrašus. Teismo posėdžio metu A. S. pateikė 2014 m. I-ojo pusmečio balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat duomenis apie įmones, kurios yra skolingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 90-94). Taigi iš 2014 m. I-ojo pusmečio UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 561 196 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 146 342 Lt. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų už 2013 m., tačiau iš minėto 2014 m. I-ojo pusmečio balanso matyti, kad 2013 m. įmonės turtas sudarė – 377 008 Lt, o mokėtinos sumos bei įsipareigojimai – 110 830 Lt (b. l. 90). Tokie duomenys rodo, kad įmonės finansinė padėtis, lyginant su 2012 m., yra ženkliai pasikeitusi – įmonės turtas tiek 2013 m., tiek 2014 m. išaugo, o įsipareigojimai – sumažėjo (2014 m. stebimas skolų ir įsipareigojimų padidėjimas, tačiau jis nėra ženklus). Tokios aplinkybės nepaneigia A. S. kategoriškų ir nuoseklių parodymų, kad įmonė buvo susidūrusi su laikinais sunkumais, ir mokestinė nepriemoka VMI susidarė dėl, jo teigimu, verslo partnerių vėlavimo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, kad kitų įmonių įsiskolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai sudaro 184 101,92 Lt (b. l. 93-94), kas vėlgi nepaneigia A. S. parodymų apie tai, kad mokestinė nepriemoka buvo nepadengta dėl objektyvių priežasčių. Teismo posėdyje Institucijos atstovės akcentuota aplinkybė, kad, lyginant 2012 m. bei 2014 m. I-ojo pusmečio balansą, matyti, jog nors įmonės įsipareigojimai sumažėjo 130 tūkst. litų, tačiau VMI skola nebuvo likviduota (pats A. S. teigė sumokėjęs paskolą bankui), neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl A. S. pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir gali būti analizuotina svarstant kitą administracinį teisės pažeidimą, numatantį atsakomybę už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstos skolos viršytų pusę balanse apskaitomo turto vertės, tokių duomenų nepateikė nei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., nei pareiškimą pateikusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiai dienai toliau vykdo veiklą, VMI teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, deklaruoja mokėtiną PVM, nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pradėtos vykdomosios bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus, be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nebuvo gautas nė vienas kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, privalu ne formaliai taikyti ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, tačiau tuo pačiu atsižvelgti į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas, įvertinant naujausius įmonės turtinę padėtį atspindinčius duomenis, teismas analizuojamu atveju neturi pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog A. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl byla dėl jo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavus tokią išvadą, plačiau nesvarstytinas klausimas dėl administracinės nuobaudos senaties termino skaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.